Dienos

Google adsense

Manęs Darius paklausė apie Google Adsense. Kaip matote, yra ir šiame bloge. Manau, kad netrukdo.

Google Adsense tai reklama pagal puslapio turinį. T.y. jei parašau apie stogus, tai turėtų rodyti ir reklamą stogų. Nelabai stebiu kaip ten rodo, bet, matyt, panašiai. Apie tai kaip ir ką su juo daryti nerašysiu, nes yra prirašyta, o ir jų helpas pusėtinas. Įsidedate kodą ir viskas.

Manau, kad daug įdomiau kie aš uždirbu iš Google Adsense. Ogi pragyvenimui tikrai nepakanka  :))) Kadangi nematau ką čia slėpti tai štai skaičiai:

  • rugpjūtis - $20,17
  • rugsėjis - $28,85
  • spalis - $18,14
  • lapkritis - $29,53
  • gruodis - $25,17

 Taigi, uždirbu iš blogo rašymo  :)

Juokingos gatvės ir adresai

Yra Vilniuje gatvių be pavadinimo: tarp Laisvės pr. ir Maximos (Ukmergės).

Yra namų, atsiradusių keistoje vietoje. Santariškių gatvėje yra kaip ir visur: poriniai vienoje pusėje, neporiniai - kitoje. Bet štai vienas neporinis namas yra tarp porinių. 

Man stebuklingiausia gatvė yra Ozo. Dalis jos yra Viršuliškėse, o kita dalis prie Akropolio ar Siemens arenos. Ieškote Ozo neporinio namo nuo 1 iki 19 - į Viršuliškes. Visi kiti - antroje atkarpoje. Jas dar Tarybiniais laikais sujungti norėjo, bet žmonės pradėjo rėkti, kad per kapines negalima. Dabar pinigų nėra. Bet ne tik apie tai aš. Niekaip nesuprantu, kodėl Ozo 13-19 yra ne Viršuliškių? Prie šių namų iš Ozo gatvės niekada nebuvo privažiavimo ir dabar nėra.

LTV ir tarakonai

Man labai prigijo direktorius-tarakonas iš čia. Pasakysiu savo nuomonę - nesuprantu kodėl šis ponas vis dar vadovauja lrt. Na bet čia ne mano protelio žmogui, matyt, suvokti.

Seniai stebiuosi ir ltv ir ltv2 programa. Matyt, niekada dar tokio baisumo šiuose kanaluose neteko stebėti. Kažkaip nerašiau, bet kai per 10 dienų pamatau 4 kartus tą patį koncertą... susimąstau. Ar tikrai nebėra ką rodyti? Aš neturiu nieko prieš:

  • kokį 3 ar 4 kartą kartojamą serialą apie Reksą
  • pranešamą kaip apie didelį pasiekimą: „jau 30 metų Vokietijoje rodomą“ serialą senis

bet pastebiu:

  • per 10 dienų 4 kartus pamatyti tą patį koncertą
  • ltv2 paverstas visišku ltv kartojamų programų kanalu
  • kai laida kartojama tuo pačiu metu per ltv ir ltv2 
Ar tikrai Lietuvai reikia tokios televizijos, kurią išlaikome kiekvienas?

Komentarai ir atsakomybė

Kažkaip vis norėjau parašyti, bet neprisiruošiau. Paskaičiau Džiugo straipsnį apie piratinius pinigus ir Liutauro grybavimą. Prisiruošiau.

Artūras yra rašęs:

Man patinka estų požiūris į interneto komentatorius…

Pamenate, teismas ten nusprendė, kad “Delfi” tenka atsakomybė ne tik už jų rengiamus pranešimus, bet ir už skaitytojų paliekamus komentarus.

...

Taip, komentarų neabejotinai sumažės.

Tačiau kokybė neabejotinai pagerės, o dundukų skaičius smuks kelis kartus.

...

 

Štai taip nutinka, kai žmonės rašo be jokio realaus pagrindimo, o remdamiesi tik savo ateities nuojauta. Pasirodo klysta ir neklystantieji  :)

Iš tiesų turiu vieną realų projektą, kuriame nebuvo anoniminių komentarų, o dabar yra. Kalbu apie basketnews.lt. Apie anoniminius komentarus jau rašiau čia.

Anoniminiai komentatoriai realiai mažai kuo skiriasi nuo ne anoniminių. Lygiai toks pats pilstymasis purvais jei protelio nedaug ir lygiai tokie pat geri komentarai, kai protelio daugiau.

Realūs skaičiai: anoniminių ištrintų komentarų per paskutines 30 dienų yra 2,28 karto daugiau. Iš viso ištrinama apie 6,6% komentarų.

Daug tai ar mažai? Manau, kad nedaug. Anksčiau buvo daugiau, bet padarius kelis papildomai matomus išskirtinumus registruotiems - anoniminių komentarų sumažėjo. Bet ar tikrai problema anoniminiuose komentaruose?

Niekam nesudaro problemų susikurti el. pašto dėžutę ir užsiregistruoti. Šitoks papildomų nuomonių ribojimas yra beprasmis. Didžioji dalis anoniminių komentuotojų tiesiog nenori niekur registruotis ir papildomai vargti, todėl jie mieliau pasirinks neišsakyti savo nuomonės. Piktybiškų tokiais būdais neatbaidysi, o „teisingus“ - labai greitai.

Lieka dar vienas būdas - komentavimas tik su asmenybės identifikavimu. Taip daroma norint prisijungti prie vmi ir deklaruoti pajamas. Bet ar tada apskritai kažkas komentuos? Tokiu būdu būtų suteikiama galimybė jus persekioti už kiekvieną išsakytą žodį.

Man daugelio skaitytojų nuomonė labai svarbi. Ne tik sužinoti ar aš lochas ar ne. Aš pats nemažai sužinau iš komentarų.

 

Ledas nuo kalniuko

Lietuvoje nėra kalnų. Yra tik kalniukai  :) Ar teko kada daryti ledą nuo jo? Man ne. Šiemet tai darėme pirmą kartą. Aišku, pirmas blynas prisvilo  :)  Tačiau dabar jau žinau kaip darysiu kitamet:

  1. Suspauskite sniegą prie žemės. Galima kojomis, galima užpakaliu  :)  Tarp sniego ir žolės yra oras, todėl jį reikia prispausti.
  2. Kelis kartus pračiuožkite. Taip sniegas dar labiau susispaus ir išsilygins. Svarbiausia, kad taip pamatysite ar teisinga linkme padarėte taką
  3. Palaistykite viską. Geriausia laistytuvu. Jei tai darysite kibiru, teks labai daug kartų nešioti vandenį.
  4. Viskam leiskite sušalti.
  5. Užpilkite viską dar kartą. Šį kartą galite jau kibiru, tada užsipils plyšiai.

Mes padarėme kelias klaidas:

  1. Nepračiuožėme kelis kartus. Taip pasirinkome neteisingą kalnelio kryptį.
  2. Pasirinkome kalnelio vietą su pakrypimu į šoną. Todėl neatitiko natūralios slydimo trajektorijos
Jei darėte ledą ir viskas gerai gavosi, pasidalinkite patirtimi. Tada kitais metais mums tikrai pavyks  :)

Elektros lempučių garantija

Nusipirkome 5 energiją taupančias lemputes. Toks šviestuvas. Susukome ir po savaitėlės viena pradėjo silpniau šviesti. Ne gana to, šviesa kažkaip lyg į rausvumą. Specialiai nevažiavom į Ermitažą, nes kelionė kainuoja, o šiais laikais krizė. Taigi, kai prisiruošėm į Akropolį, tai paėmėm ir lemputę.

Ermitaže pasakė, kad elektros lemputės nekeičiamos, nes jau praėjo 14 dienų. Į užrašą ant pakuotės parduotuvės darbuotojai nenorėjo žiūrėti. O ten parašyta, kad švies ne mažiau kaip 8000 valandų. Tai yra daugiau nei 333 dienas neišjungiant. Kadangi dabar krizė, tai negalima palikti taip ilgai degančių lempučių.

Taigi, jei kam taip nutiks dabar galite žinoti, kad: jei ant čekio nenurodytas garantijos laikas (o jo ten nebūna), reiškia garantija yra du metai. Ir nesvarbu kaip tam pardavėjui atrodo.

Taigi, lemputę pakeitė į naują.

Dovanos

Kai tikras, bet ne visai Kalėdų senelis priduoda tuščius butelius ir už tuos pinigus nuperka žmonai dovanų, ar reikia susimąstyti?

Alaus degustacija

Vieną dieną gavau laišką iš reklamos agentūros, kuri pasiūlė man dovanų alaus. O kodėl nesutikti? Nieko nereikalavo, nieko nežadėjau. Todėl mano nuomonė yra tik mano ir ji niekaip nesusijusi su tuo ar kiti bus ja patenkinti.

Gavau teisingą rinkinį, skirtą degustavimui: 4 Volfas Engelman Rinktinio buteliai, 4 Volfas Engelman Imperial Porterio, degustacijai skirtos rekomendacijos, plastikinės stiklinės, markeris, laba, skirti rezultatams pasižymėti ir viskas sudėta į popierinį maišelį. Tikrai ačiū, alus skanus  :)

Tai paskatino pasibandyti žaidimą: atspėk alų. Dalyvavom tryse. Iš tiesų super gera atrakcija. Dalyvavo:

  1. Švyturio Baltijos 
  2. Volfas Engelman Imperial Porteris
  3. Dvariškas Tamsusis
  4. Krusovice Cerne
  5. Chodovar Zamecke Cerne
  6. Utenos Porteris

Pirkom tamsų alų, kokį radome tuo metu parduotuvėje.

Galvojate, kad lengvai atspėtumėt? Pabandykite kada ir nustebsite.

Ragavau atsitiktinai imdamas po vieną. Sumaišiau vietomis dvi rūšis. Kitas atspėjau. Buvau tikras, kad Švyturio Baltijos atskirsiu drąsiai. Deja. Jį sumaišiau su dovanotu Volfas Engelman Porteriu. Dar labiau nustebau, kai ragaudamas tai vieną tai kitą supratau, kad jie labai panašūs. Pabandykite kada nusipirkti šias dvi rūšis ir aklai ragauti. Kai gėriau atskirai - niekada tokia mintis net nešovė. Štai ir atradimas iš aklų bandymų.

 

Privatumas internete

Nustembu kai išgirstu: o aš nenoriu, kad internete apie mane būtų kažkokia informacija.

O man tai nesvarbu. Aš noriu, kad internete būtų informacija apie daugelį dalykų, tame tarpe ir apie žmones. Man neįdomi informacija apie tai, kuo tas žmogus užsiima kasdieniame gyvenime, bet man tikrai įdomu kai žmonės turi pomėgį, kuris yra išskirtinis. Dar įdomiau kai apie tai yra aiškinama, rašoma, pritraukiama. 

Iš vienos pusės atrodo, kad darbai ir žmonės niekuo nesusiję. Tačiau kas paneigs: jei apie mane nebūtų informacijos - nebūtų ir mano statybų aprašymo? Kam jos reikalingos? Žmonės skaito, komentuoja ir tai dažniausiai daro protingai. Tai padeda man, padeda ir kitiems. Jau pora žmonių pasisakė, kad padėjau jiems galutinai apsispręsti dėl namo statybų. Gal būtų ir patys apsisprendę be mano pagalbos, bet kas gali paneigti, kad be to nedidelio pastūmėjimo to nebūtų? Tokių pavyzdžių daug. Man patinka informacija, man patinka žmonės internete.

O parašiau todėl, kad sulaukiau komentaro: „Nedėk vaiko nuotraukų į netą... Nežinai kam jų prireiks...“. Na neprieikime iki absurdų ir nepradėkime bijoti to, ko nereikia. Vaikas yra džiaugsmas man. Aš tuo dalinuosi. Vieniems tai atrodo nesąmonė, kitiems tai nesuteikia jokio džiaugsmo, o tretiems bent šiek tiek pakyla nuotaika. Va dėl tų trečių ir dedu  :)

Jei grįžti prie namo, tai turiu jo foto didelį kalną, bet niekada jų neperžiūrinėju. Ten daug pasikartojančių ir jų tikrai niekada neperrinksiu, nepasidarysiu ne skaitmeninių foto albumų ta tema. Na gerai, galiu save apgaudinėti, kad kada nors pasidarysiu, bet realiai labai abejoju ar tam prisiruošiu. Blogas mane įpareigoja info rinkti,rūšiuoti tam tikru momentu. Tai padaręs pamirštu.  O kartais ir pats atsiverčiu, peržiūriu foto, prisimenu kaip viskas buvo. Ir tai smagu, nes tai vėl užveda. Nors tai darau didele dalimi sau, bet be jūsų to nedaryčiau.

Taigi, buvimas internete man nekelia jokių neigiamų emocijų, o atvirkščiai.  :)

Mirusi kultūros ministerija

Manau, kad Vilkaitis yra žmogus visiškai nesusivokiantis ką dirba ir kur yra. Tokio ministro gali palinkėti tik tiems, kas nori sužlugdyti tai, kas liko iš kultūros. Čia mano nuomonė, o čia dėl ko atsirado šis įrašas:

Nežinau ši apklausa ar paties Vilkaičio sugalvota ar jo darbuotojų, bet čia montažo nėra ir taip atrodo apklausa Kultūros ministerijos puslapyje.

Gal kiek tiesmukiškai ir nesirinkdamas gražių žodžių parašysiu, kad, mano nuomone, tik nepilnaprotis gali tokią apklausą sugalvojęs patalpinti oficialioje kultūros ministerijos svetainėje.

Visų pirma, skulptūros jau stovi. Dėl to patinka ar ne, tai čia klausimas kitas. Dėl to kiek už jas sumokėta ir ar verta buvo tiek sumokėti - klausimas kitas. Bet jos jau yra, jos stovi. Kam gali šauti mintis griauti tai, kas padaryta?

Europos kultūros sostine Vilnius taip ir netapo. Ir visai ne dėl krizės. Per didelis noras vogti ir nė vieno kalto. Jei prie kiekvieno renginio kitais metais pridėtumėm ženkliuką su užrašu „Remigijus Vilkaitis“ kiek tai kainuotų? Manau, kad 1/1000 ar dar mažiau to, ką išleido kaip Europos kultūros sostinė. Realiai man niekuo šie metai nesiskyrė, išskyrus skandalus. Šios trys skulptūros man yra bene vienintelis dalykas likęs ir prisimintinas. Jei bent pusę pinigų būtų skirta skulptūroms - Vilnius būtų 100 kartų gražesnis begalybei metų į priekį. Galima sakyti nesukūrėme per šiuos metus nieko, kas išliktų.

Grįžkime prie skulptūrų. Dėl patinka-nepatinka nuomonių, matyt, yra kaip su skanu-neskanu. Nė karto neteko praeiti pro skulptūrą „Dviaukštis“, o mačiau ją tik pravažiuodamas kelis kartus. Dabar net negaliu pasakyti kur tiksliai ji yra. Čia vietos parinkimas negeras? „Puskalnis“ man nepatinka. Ji yra prie Pedagoginio tilto, netoli Statoilo. Nematau nieko mane žavinčio joje. Bet ji ten netrukdo -atvirkščiai, daugelis jos net nepastebi. Daugiausiai diskusijų sukėlusi ir vienintelė, kuri kažkam kliūna yra „Krantinės arka“. O man ji patinka. Patiko nuo pat pradžių. Man ji visiškai dera su krantine. O kad kelia daug diskusijų - tai tik pliusas jai.

Man tikrai pikta, ne kai išgirstu bet kokio kvailo parlamentaro sapaliones apie meną, o kai Kultūros ministerijos oficialiame puslapyje pamatau tokią apklausą.

Paskaitome internete apie autorius:

Mindaugas Navakas („Dviaukštis“) – Nacionalinės kultūros (1999) ir Baltijos asamblėjos (2004) premijų laureatas, Vilniaus dailės akademijos skulptūros katedros profesorius.

Vladas Urbanavičius („Krantinės arka“) - Studijos Vilniaus dailės institutas skulptūros katedra (1977) Nuo 1983 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Darbų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Robertas Antinis („Puskalnis“) - Baigė Taikomosios dailės mokyklą Rygoje. Dėsto VDA Kauno dailės institute (docentas). Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija. Nacionalinė kultūros ir meno premija. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, Karininko kryžius.

Ir čia šiaip:

Remigijus Vilkaitis - Lietuvos Konservatorija, Aktorinio meistriškumo katedra, įgyta aukščiausios kategorijos aktoriaus kvalifikacija. Dėstė Muzikos akademijoje ir Valstybinėje konservatorijoje.

Man nekyla abejonių dėl šių skulptūrų autorių kompetencijos. O dėl Vilkaičio kyla ir labai daug.

Knygų nugarėlės

Gal pastebėjote kaip ant knygų nugarėlių rašomi pavadinimai?

Iš tiesų jie rašomi visaip. Bet man įdomiau vertikaliai rašomi pavadinimai. Pastaruoju metu beveik visos knygos yra su užrašu, kuris teisingai matomas paguldžius knygą viršeliu į viršų. Atrodo logiška, kol nepagalvoji kaip gi aš namie knygas laikau. Mano beveik visos knygos yra sustatytos, o ne suguldytos. Ir kai statau knygą viršeliu aukštyn kojom, mane apima baimė, kad tuoj visos raidės iškris. Jei statau normaliai, turiu skaityti nepatogiai - galvą palenkęs į dešinę.

 

Alus gardus

Kažkada Jonas paklausė kodėl nebetalpinu alaus aprašymų. Atsakymas buvo paprastas: talpinu, bet atbuline data. Taip darau tam, kad nefloodinčiau žmonėms eterio. Tie kas nori - gali pasiskaityti atbuline data arba pasirinkę meniu „Alus“.

Blogiausia, matyt, kad renku butelius ir skardines vis atidėdamas ateičiai. Po to būna dar sunkiau prisiversti kai pamatai tokį kalną.

Taigi, šiokia trumpa santraukėlė su vertomis to alaus rūšimis:

  1. Aecht Schlenkerla Rauchbier Marzen. Tikrai labai rekomenduoju visiems, kurie mėgsta alų.Nepažadu, kad patiks, bet būsite paragavę tikrai išskirtinio skonio alaus. Dūmų skonio alaus. Įsigyti galite Prismoj
  2. Dvariškas ir J. V. Boiko. Nors pirmasis yra tamsus, o antras ne, bet abu jie pažymėti „Gurmanai“ prekiniu ženklu. Abu galima įsigyti Iki. Abu verti dėmesio.
  3. Champion Golden. Perskaičius kad jis apelsinų skonio nereikia išsigąsti. Būsite labai maloniai nustebinti. Gal dar yra Vynotekose.
  4. Vilniaus Nealkoholinis. Geras yra visas Vilniaus alus, bet šis labai gerai, kai tenka vairuoti. Rasite Maximose.

Įvaikinimas

Pažįstamų sūnus įsivaikino berniuką. Smagu. Tikrai.

Pora faktų, kurie pasako esmę, bet visiškai neatspindi vargų ir nervų:

  1. visa procedūra truko 5 metus
  2. kainavo 50 000 Lt.

Turėtų gerokai sumažėti klausimų kodėl tiek vaikų neįvaikinami.

Kas tu toks?

Ketvirtadienį sudalyvavau „lrytas tv“ žaidime „Kas tu toks?“. Iš tiesų studijoje žiūrėti dar linksmiau nei per tv.

Tiems, kas nežino kas tai tokio galiu trumpai apibūdinti. Žaidimo esmė: atspėti žmogaus specialybę ar pomėgį, bei atspėti žinomą žmogų.Yra 4 daugiau mažiau žinomi žmonės, kurie uždavinėja klausimus, o atsakyti galima tik „Taip“ arba „Ne“. 10 atsakymu „Ne“ ir žaidimas baigtas.

Aš dalyvavau su pomėgiu „Bloginimas“. Galima sakyti nepasisekė, nes po 3 „Ne“ buvau sutriuškintas. Ne todėl, kad pats užsiėmimas lengvas, o todėl, kad mano pomėgio apibūdinimas Arnoldui Lukošiui iškart pakišo atsakymą. Jeijo ten nebūtų, spėju, niekas net po 30 „Ne“ nebūtų atspėję. Žodžiu respektas Lukošiui už neatitrūkimą nuo realybės  :)