Visi kalba apie tai, kaip sunku rasti darbuotojus. Man draugas sako: jūs Vilniuje, jums paprasčiau, o mes rajone (Vilniaus) ir mums dar reikia sugalvoti kaip juos atsivežti. Ir tai tik vienas iš pokalbių. Prieš kokių dvidešimt metų mano pažįstami pradėjo emigruoti. Kuo toliau, tuo lengviau tai buvo daryti, nes kiekvienas galėjo rasti pažįstamą, jau gyvenantį ir dirbantį ten kažkur. Anglai rėkė: "lauk emigrantus", dabar tą rėkiame mes.

V kalbasi du draugeliais po jų ištarto "šūdas":

- Nesakyk šito žodžio, negalima

- Nu jo negalima, bet mūsų tėtis kartais netyčia keikiasi

- Mano tėčiui tai galima keiktis, - V palaiko kalbą

- Na jo mūsų tėtis specialiai keikiasi irgi

Nebūna gimtadienio, vestuvių be torto. Man labai sunku išsirinkti tortą, pyragą parduotuvėje, jei nematau pjūvio. Labai dažnai parduotuvėse net pjaustomi pyragai pjaunami iš pardavėjos pusės. Klientas mato tik glazūrą ir gėlytes ant viršaus.

Ko važiuoti į Lvivą? Tiesiog gražus miestas, daug gerų vietų pavalgyti, atsigerti, aplankyti. Kainos nėra didelės todėl nereikia niekur skubėti, sukti galvą kur kiek kas kainuoja. Alaus mylėtojams galiu parašyti, kad maža gero alaus taurė kainuoja iki 2€, didelė iki 2,5€. Nėjus į restoraną pavalgyti, atsigerti alaus ir dviese sumokėti gali apie 20-30€. 

V:

- Tėti, nori vytintos mėsos?

- Ne, man nukrito karūnėlė ir tik laikinai priklijavo. Bijau, kad vėl nukris.

- Kas yra karūnėlė?

- Na kai dantukas netikras, o dirbtinis

- Žinau kodėl dirbtinis. Nes tu dirbi.