Dar viena mano sena svajonė įgyvendinta. Nežinau kodėl, bet mano svajonės tęstinės. T.y. negali padaryti ir pamiršti, bet reikia padaryti ir daryti, daryti, daryti...  :)  Taip ir šį kartą. Pavyko, padarėm. Tiesiog nuorodos norintiems paskaityti. Viskas aprašyta.

Projektas: bestpub.lt

Finalas: Delfi, VŽ, LRytas

Karantinas, tai vaikai savaitę prabuvo pas senelius. Grįžo. V prašo:

- Tėti, atnešk man vandens.

Aš kažką dariau tai nesureagavau. O nereaguoti tokiais atvejais nėra blogai, nes 4-ių vaikas kojas turi ir moka pats tai padaryti. V vėl:

- Tėti, atnešk vandens, nes verksiu.

Čia įsiterpia sesė:

- Tu žinok, mes jau grįžom namo iš senelių, čia tai neveiks.

Kalba seneliai su anūkais. V:

- Kiek tų gimtadienių gali būti?

Sesė pasakoja:

- Visą gyvenimą kiekvienais metais.

- O kiek aš gyvensiu?

- 100 metų, - sako močiutė.

M pataiso pasakodama, kad ne visi gyvena 100 metų. Kiti gyvena mažiau ir pan. V pertraukia:

- Na diedukas tai jau laaabai ilgai gyvena.

V užsimano mandarinų. Susirado savo piniginę ir atneša X pinigų seneliui, kad nupirktų. Po to man pasakoja:

- Bet negerai gavosi, nes senelis už savo pinigus nupirko.

Po to atneša iš plastikinio butelio padarytą taupyklę:

- Kai turėsiu daug pinigėlių, mama dar daugiau skylučių padarys.

V mamai:

- Kada tėtis grįš? 

- Kai M baigsis šokiai.

- A gerai. Dabar netrukdyk, aš guliu.