Manau įdomu yra skaičiai. Dabar name būnu kokias 3 dienas per savaitę. Elektra naudojama apšvietimui ir vandeniui. Dar, žinoma, šildymo sistemai. Prieš mėnesį nusirašiau skaitiklių parodymus ir dabar jau žinau kie man kainuoja šildymas, kai name negyvenu. Negyvendamas name laikau 14 laipsnių. Tiek man per akis, atvažiavus dirbti visiškai nešalta, nereikia prisirengti daug. Vandeniui elektra reikalinga pripompuoti ir šildyti. Kartą per savaitę vandens temperatūra pakeliama iki 70 laipsnių, taip dezinfekuojant talpą.

Na o dabar skaičius. Man per mėnesį namo išlaikymas tokiomis sąlygomis kainuoja apie 150 Lt.

Kad žinotumėte, jog esu gyvas - pora foto  :)

Vaizdas į miško pusę:

Vaizdas šie ktiek į kitą kampą:

Šiandien buvau susitikęs su žmogumi, kuris suteikė daug naudingos informacijos. Man galvą skaudėjo dėl kelių dalykų:

1. Kaip apsaugoti nuo krosnelės karščio sienas
2. Kaip įrengti oro judėjimą

Mano pirtis atrodo maždaug taip.

O čia vaizdas kaip turi būti oro judėjimas:

Svarbu, kad būtų krosnelei oro padavimas. Čia neuždaroma. Reikia kad po gultais būtų oro ištraukimas. Ant jo dažniausiai daromos priveriamos grotelės, bet neuždaroma iki galo niekada. O viršuje yra ištraukimas, kuris atidaromas tik tada kai pirtis nebeveikia. T.y. vėdinimui.

Žemiausias gultas yra apie 45 cm aukštyje nuo grindų. Jei ant žemės dedamos grotelės, tai galima daryti 50. Antras aukštas + 45 nuo pirmojo.

Dailylentes kalti geriau vertikaliai, nes tokiu atveju mažiausia tikimybė drėgmei patekti tarp jų.

Kadangi krosnelė labai arti kraštų, sugalvojom kaip apsisaugoti nuo gaisro. OSB pakeisiu cemento plokštėmis Knauf Aqwapanel. Jos nebijo drėgmės, ugnies. Tada dvi sienas apklijuosiu klienkerinėmis plytelėmis, o vieną pamūrysiu su oro tarpu. Ten kur metaliniai profiliai - niekas negręsia, o štai kur lauko siena - reikia saugotis.

Man patiko viena citata: malkomis kūrenama krosnelė visada prišildys pirtį. Vienos greičiau, kitos lėčiau. Tuo skiriasi nuo elektrinių. :)

Čia šiek tiek apie kitus žemės darbus  :)  Pradėjau savo sodininko karjerą. Pasodinau kelias trešnes:

Ir šiek tiek aviečių, gervuogių:

Avietes ir gervuoges tikrai teks perkelti kažkada, o trešnės gal ten ir liks. Kaimynė įkalbėjo dėl aviečių. Jos du kartus per metus duoda uogų. Kai atėjau išsikasti aviečių, įpiršo gervuogių, o po to ir trešnių. Trešnėms dar daug augti iki uogų, bet... bala nematė  :)

Kadangi buvo atvažiavęs traktorius, nusprendžiau tai išnaudoti ir paprašiau nustumtu juodžemį nuo tos vietos, kur bus automobilių parkavimo vieta. Kitą dieną atvežė 4 dideles mašinas žvyro.

Aikštelę darysiu 5 m pločio. Joje statysiu pavėsinę. Šalia - voljerą. Kitas aikštelės krašto ilgis jau priklauso nuo vartų vietos ir pločio. 

Kelias prie mano sklypo yra tik 3 m pločio. Dar pusmetriu atitraukta mano tvora ir gauname 3,5 m. Šiuo atveju 7 m pločio vartai yra pats tas. Jie nė kiek ne per platūs. Čia atsižvelgiant, kad į sklypą teks įvažiuoti sunkiajam transportui. Man su ne visai maža mašina (Ford Galaxy) pakanka vienos vartų dalies.

Žvyrą išlyginsiu, taip pasikels ta vieta ir bus geras pagrindas vėlesnei dangai. Dar nežinau ar pilsiu paprasčiausią skaldą, ar dėsiu trinkeles, ar akmenimis išdėliosiu...