Lentelė tikra, iš mano gyvybės draudimo.

Esu apsidraudęs gyvybės draudimu. Kasmet gavęs ataskaitą susimąstau:

Kodėl kažkas nedirbdamas gali gauti užmokestį? Galima žodį „nedirbdamas“ pakeisti į „dirbdamas atvirkščiai“. Įsivaizduokite, jūs pasamdote darbuotoją, kuris gauna atlyginimą nepriklausomai nuo jo rezultatų. Jis gali ne tik nedirbti, bet dirbti atvirkščiai. T.y. švaistyti jūsų pinigus. Pabandome dar labiau konkretizuoti:

1. Įmonė kasmet gauna pinigų. Šiuo atveju 1016,48 pinigus.
2. Pasamdėte darbuotoją, kuriam mokate kiek daugiau nei 20% įmonės gaunamų pinigų.
3. Darbuotojas dirba atvirkščiai ir sugeba praūliavoti beveik 25% įmonės gaunamų pinigų.
4. Valstybė įmonei dovanoja daugiau nei 28% gautų pinigų.

Iškart kyla klausimai:

1. Kodėl tiek daug moka darbuotojui?
2. Kodėl dirbant atvirkščiai negalima atimti iššvaistytų pinigų į darbuotojo atlyginimo?
3. Gal tokio darbuotojo visai nereikia?
4. Prie ko čia valstybė?

Iš tiesų 4-as klausimas yra kertinis, leidžiantis SEB gyvybės draudimui nebankrutuoti. Yra dvi esminės sąlygos:

1. Valstybė kompensuoja dalį gautų nuostolių
2. Jei nutrauksite sutartį - jums teks grąžinti valstybei gautas kompensacijas. Vieniems minimalus terminas 10 metų, kitiems dar ilgesnis.

Kas dėl manęs, man liko tik 12 įmokų ir šis valstybės išlaikomas darbo atvirkščiai fabrikėlis praras vieną klientą.

Pirmoji man skaityta F. Dostojevskio knyga - „Nusikaltimas ir bausmė“. Ir ką aš galiu pasakyti... Aukštasis pilotažas. Nežinau ar čia man taip atrodo po prieš tai skaitytų knygų, bet Dostojevskis yra kažkas... Trumpoj istorijos laiko atkarpoj sugeba viską aprašyti žiauriai gerai. Labai viskas gerai. Rekomenduoju visiems.

Mano žmona labai mėgsta filmus. Kai per tv rodo kokį filmą - dažnai sakau, kad matytas daug kartų. O ji stebisi kaip aš, kuris per tv mažai kada žiūri filmus, tiek matęs.

Buvo laikai, kai mokiausi mokykloje, universitete. Tada visas laisvas laikas buvo prie tv ir kompiuterio. Net žaisdamas kompiuteriu galėdavau matyti ką rodo televizorius. Ir taip ne vienus metus. Taigi, dabar televizija rodo mažai nematytų tais laikais filmų.

Mano draugai, tai vienas, tai kitas atsisakydavo televizorių. O aš sakydavau, kad man gerai prie jo pagulėti kai grįžtu pavargęs ar kai noriu nieko neveikti. Bet tv juk narkotikas, kuris įtraukia ir po to pats nesupranti kokį šūdą žiūri.

Po to kai persikraustėm į namą, sąmoningai atsisakiau televizoriaus. Kai jo nėra - nereikia ir žiūrėti. Jau kokie 8 mėnesiai kai televizorių matau tik svečiuose. Ir tik dabar kaskart suprantu kaip gerai, kad mes jo neturime. Pirmą mėnesį atsisėdus prie stalo, kambaryje ar nieko neveikiant vis ieškodavai distancinio. Stiprus įprotis buvo :)

Dabar man iš televizoriaus trūksta tik vieno - krepšinio rungtynių. Bet pasirodo galima ir be jų gyventi. Kartais pakanka nueiti į salę, ar pas draugus pažiūrėti. Kartais internetu, bet kokybė ten nežavi.

O kokie jūsų santykiai su televizoriu?

Tema, kuria retai kada rašau  :)

Iš tiesų jau kokie 3-4 metai, kai aš gyvenu be Microsoft Office. T.y. be Excel ir Word. Tikrai nesakau, kad visi gali be to gyventi, bet koks 90% - drąsiai. Ir kaip gi išgyventi?

Tam yra dvi alternatyvos, kurias naudoju:

1. Google docs. Naudoju ne todėl, kad jis būtų žiauriai gerai, bet todėl, kad dokumentus galiu pasiekti iš bet kur, bet kam parodyti, vienu metu gali redaguoti keli žmonės ir pan. Yra viskas ko reikia paprasčiausiems dokumentams ir visa tai - online. T.y. Viskas vyksta gyvai internete. Be interneto - nepavyks  :)

2. Open Office. Iš tiesų ji turi tam tikrų nelabai gerų dalykų, kurių daugelis net nepastebės. O šiaip turi viską, ko reikia 90 ar daugiau procentų žmonių. Ji nemokama ir veikia labai neblogai. Jos dėka ir perėjau nuo MS produkto. Juk ne mažiau kaip 90% jūsų naudojasi nelegaliai nulaužtomis MS Office versijomis.

Kadangi būna tokių atvejų, kai nė vienas mano išvardintų įrankių nerodo tvarkingai MS Office dokumentų., tai tokiems atvejams yra nemokamos Word viewer ir Excel viewer. Jos neleidžia redaguoti, o leidžia tik peržiūrėti, spausdinti gautus dokumentus.

Mokyklinė literatūra. Vincas Mykolaitis-Putinas „Sukilėliai“. Patarimas apsileidėliams kaip aš - paskaitykite dabar. Sužinosite arba prisiminsite kaip buvo ir kodėl. Manote dabar blogai gyvenate? O vat mūsų laikais... :)  5 dienas per savaitę dirbti ne sau - buvo normalu. Kai kam. Kai kam atrodė, kad ir 6 dienas dirbti normalu. Kantrūs tie lietuviai buvo. Panašiai kaip dabar, bet jau kai išeina...