Niekada nepagalvojau, kad toks nerealus džiaugsmas yra, kai vaikas pradeda vaikščioti. Tikrai, nežinau kur dėtis kaip linksma.

Morta niekada nešliaužiojo. Niekada neropojo. Pastaruoju metu jau buvo pradėjusi šiek tiek vaikščioti palei sienas. Toli neidavo, bet jau labai reikiamą atstumą nueidavo. Porą kartų užsimiršusi pasileido, o po to padarė po du žingsnius. Bet tik tiek.

Šiandien pradėjo vaikščioti. Pradžioje ėjo, bet pati nesuprato. Po pietų pradėjo suprasti. Ir dabar atsistojusi rodo abi laisvas rankas - suprask nebereikia laikytis. Ir duodasi nuo vieno prie kito nesilaikydama. Džiaugsmas vienodai didelis visiems.

Taip jau būna, kad pradžioj skaičiuoji kasdien, po to savaitėmis, po to mėnesiais, pusmečiais, metais, penkmečiais...

Vis dar mėnesiais

Kai dešimt mėnesių sukanka, belieka du iki metukų.

Pradėjom lankyti ženklų kalbos pamokėles. Lankome mes, o vaikas ten žaidžia  :)

Buvau skeptikas, kai pirmą kartą išgirdau apie tai. Kai pamačiau Vytenio vaiką rodant ženklus, nuomonę pakeičiau.

Žinote kas įdomiausia? Ogi visur ir visiems kylantis klausimas-mitas:

Vaikas pradės kalbėti vėliau, jei mokės ženklų kalbą.

Galite parašyti savo nuomonę ir kodėl taip manote.

Žinau, kad daugelį užknisiu, bet nieko nepadarysi. Foto dedu draugams, su kuriais retai matomės. Anos foto buvo mėnesio senumo. Šita šviežia:

Matosi visi 4 dantys  :)