Cookie Consent by TermsFeed

Dienos

klasiokai

vakar buvau klasiokės tėvo laidotuvėse. mirė amerikoj. į lietuvą atvežė tik urną. keista. galvojau, kad viskas kitaip, kai kūno kaip po tokio nėra. salėje nesijautė nieko, kas būtų neįprasta. reiktų visus kūnus deginti.

po visko nuėjom su klasiokais į kabaką pasibendrauti. buvo ir auklėtoja. gerai visgi susitikti klasiokus. kažkaip šiltai vistiek. kol sėdėjome man sako "žiūrėk loreta eina". žiūrėjau. kokia loreta? nepažįstu. paaiškino, kad čia irgi klasiokė su kuria mokėmės iki 10 klasės. sakau čia ne ji. kai priėjo ir su mumis persimetė keliais žodžiais tai lyg ir kažkas tokio yra. žmogus taip stipriai pasikeitęs, kad niekada gatvėje nebūčiau jos pažinęs. kai ji kalbėjo žiūrėjau ir stebėjausi. nerealiai pasikeitusi. dar taip nemačiau turbūt.

dviratis

vakar vakare klijavau kamerą. ryte pažiūrėjau, kad prastai suklijuota. perklijavau iš naujo. pripūčiau. viskas gerai, oro neleidžia. surinkau ratą, pripūčiau. ššššššššš... vėl leidžia. visiškai nemoku klijuoti kamerų. bandysiu dar kartą, bet jau paskutinį. jei nepasiseks - galbūt teks pirkti naują kamerą.

dviratis

vakar paskambino dj ir sako: „važiuojame dviračiais iki žaliųjų ežerų. pasimaudysime.“ truputėlį pasilaužiau ir sutikau. taigi, 13,71 km į vieną galą ir panašiai atgal. buvo gerai. geras dviračių takelis, neblogas vanduo. grįždami poroje vietų atsigaivinome alumi. šiandien ryte pasižiūriu į savo dviratuką: padanga nuleista. turbūt grįždamas kažkur kiemuose pradūriau. šiandien per pietus užvažiavau į dviračių parduotuvę ir už 5 lt nusipirkau padangų klijavimo komplektėlį. vakare susiklijuosiu ir vėl galėsiu lakstyti. brrr...

rasyk.lt

rašyką permetus ant naujo serveriu veikimas tikrai pagreitėjo. įdomiausia, kad ten php5 ir nieko keisti nereikkėjo  :) labai gerai gavosi.

darbas

viena mergaitė iš mūsų kažką parašė šefui. atsakymą gavau ir aš. nerealiai esu patenkintas savo darboviete.

„Brangieji,

Nuo pat firmos įsikūrimo pradžios ir iki šiol naudojausiu pačiu lieviausiu kompu ir lieviausiu monitorium, bet niekada niekam nepreikaištavau ir nedariau iš to problemos. O nešiojamą kompą nusipirkau ne dėl krūtumo, bet kad galėčiau namuose dirbti. Nežinau kaip dar Jums paaiškinti, jog šiuo metu yra daug svarbesnių pirkinių ir man asmeniškai svarbiau, kad mūsų paslauga kokybiškai veiktų, o ne darbuotojai šiltose kėdėse prie 21" monitorių kaifuotų. Ne kaifuoti susirinkome, o dirbti. Airida, jeigu Tu prie manęs prieitum ir pasakytum - "Mantai, man reikia geresnio kompo, nes neina normaliai dirbti. Galiu šį mėnesį labiau pasistengti ir už tuos pinigėlius nusipirktumėme". <...>  Bet kažkodėl tai rūpi tik man vienam. O nuotaikų priklausomybė labai paprasta - Jums nerūpi firma, man nerūpit Jūs. Sad but true.“

darbas

nuo pat pirmadienio darbe nesąmonės. atmosfera šūūūdina. visi pikti. prieš tai sėdėjau prie asmeninio, nuo šiandien jau išėjusios, mergaitės monitoriaus. buvo nekoks, bet... 17" lg. dabar laikinai pastačiau seną seną sony gal 14". tam monitoriui spėju, kad kokie 6 metai. vien jau žiūrint skauda akis. kažkada buvau kalbėjęs su direktoriu, kad pirksime man naują. tada dar mergaitės buvo. šiandien ateinu ir sakau, kad laikas pirkti, nes šitas yra laaabai blogas. atsakymas paparastas: „aš prie jo 2 metus sėdėjau ir nieko“. be komentarų.

jonas pasakė: „pasakyk jam, kad aš rūkau jau 7 metus ir nenumiriau. tegu parūko.“

knyga

šeštadienį buvau svečiuose. kol visi virtuvėje sukosi per radiją nugirdau, kad laidos vedėjas kalba kažką apie knygas. nutariau pasiklausyti. kaip tik baiginėjo pasakoti apie knygą. sako: „o dabar konkursas“. pasirodo toje knygoje visi skyriai sužymėti pirminiais skaičiais. reikėjo išvardinti pirmus 7 pirminius skaičius. prieš tai du paskambinę neatsakė, o aš prisikambinau ir išvardinau: 2, 3, 5, 7, 11, 13, 17. laimėjau knygą. sakė atsiųs paštu.

vakaras

vakare einu vakarienės į amus, kur mūsų dovanotas kačiukas gyveną. po to nuo 10 vakao kažkoks dėdė ekskursiją po vilnių darys, tai ir mes eisime. sakė po 10 Lt reiks duoti. sakė tikrai apsimoka. pažiūrėsim kaip ten bus. parašysiu teisybę  :)

šiandien sužinojau, kad jau ketvirtadienis. liko viena diena ir savaitgalis. tai jau neblogai :)

lentyna

kątik ant lentynos padėjau tris senus cd.

darbas

pradedu ieškoti kito darbo. ne gana to, kad absoliučiai visas mano mintis čia išsiurbia, tai dar ir pertvarkimus visokius pradėjo daryti. didins mano darbo efektyvumą. na ne tik mano, bet... nenoriu dirbti dar daugiau, nes ir taip pabrowsinti nespėju visą dieną. kam man to reikia. tegu dirba tie kam nereikia pinigų arba tie, kurie nori dirbti visą parą... viso gero  :)

php

pagaliau php5 final release. tik neradau aprašymo normalaus apie visas naujoves. paskaičiau apie klases ir changelog'ą. daugiau nieko.. :/

savaitgalis

šį savaitgalį darome klasės susitikimą ir važiuojame į kaimo sodybą ant ežero kranto. kažkaip pasiilgstu klasiokų prieš susitikimus. nebedaug beliko dirbti...

baidarės III

trečia diena

rytas prasidėjo aštuntą. prie westuko palapinės priėjusi moteriškė rėkė "labas rytas!". pakartojo. kai atsiliepė, sako: "gal turite rūkyti?". pasirodo grybautoja kažkokia ėjo pro šalį ir rūkyti užsimanė. kaip vėliau westukas sakė: "jei būtų palaukusi kol atsikelsime, tai būčiau davęs, o dabar pasakiau, kad neturiu". būtų lyg ir nieko, bet ta gnyda mūsų purškiklį nuo uodų pasiėmė. kėlėmės apie 9. atsikėlę kentėjome. uodų buvo tikrai daug. rytas buvo nuostabus: švietė saulė, danguje nė vieno debesėlio. greit papusryčiavome, susipakavome ir išplaukėme apie 11:30. visi išsirengėme ir deginome baltus kūnus. plaukėme apie 10 km be kliūčių. priplaukėme liūlinės tiltą. sumanėme sustoti ir nusipirkti ledų. išlipome, papietavome. pradėjo lyti. greit su westukų nubėgome iki parduotuvės. nupirkome ledų. grįžtant lietus pylė kaip iš kibiro. parbėgę palindome po tiltu ir ten prasėdėjome virš valandos. lietus vis lijo. bendrai nutarėm kelionės nebetęsti ir važiuoti namo ne antradienį, kaip buvo planuota, bet pirmadienį. paskambinome, kad mus pasiimtų. sakė, kad kaip tik išvažinėja kitur ir grįžtant mus paims. tai truėjo trukti apie pusantros valandos. per tą laiką westuko mergaitė sėdėjo baidarėje, o mes ant akmenų po tiltu. ji sako: "o dvi baidarės atplaukia". tos dvi sustojo išlipo visi greit ir po tiltu. mergaitė sako: "o dar trys baidarės atplaukia". jos prie pirmųjų, greit išlipa ir po tiltu. mergaitė: "o dar šimtas baidarių". ir tikrai dar krūva baidarių (gal kokios 8). Po to dar kelios, dar... taip jų priplaukė lygiai 16. visi tilpo išlipti siaurame kranto ruože, visi šlapi. buvo labai juokinga, kai viena bel;ipdama paslydo ir panėrė. ne dėl to, kad nepasisekė, bet labai jau ilgai sėdėjome krante ir tokios progos pasijuoti negalėjome praleisti. taigi,baigėsi lietus, išnešėm viską ant kranto ir atvažiavo mūsų pasiimti. palikome westuką su mergaite išrinkinėti baidarių, o patys nuvažiavome mašinų. tokia ta mūsų kelionė. buvo tikrai super gerai. svarbiausia, kad nesušlapome visiškai. :)

baidarės II

pirma diena
atvykome į vietą apie 4. surinkinėjome baidares. gavome pamokėlių kaip tą reik daryti, nes patys nebesusitvarkėme su viena. po didelių vargų šiaip netaip surinkome abi baidares. supakavome daiktus ir sukišome į mėlynus politeleninius maišus. pasirodė, kad mūsų baidarė yra ne tokia talpi kaip skolinta, todėl daugiau daiktų teko kitam ekipažui. apie pusė 6 išplaukėme. plaukėme neskubėdami. apie pusė devynių nutarėme stoti ir kurtis. suradome neblogą vietą ir įsikūrėme. ypatingų nuotykių nebuvo. tą vakarą jau supratome, kad pasiėmėm visiškai buką kirvį. su juo medelį nuleisdome, bet kirvis nuo medžio atšokinėjo, o ne kirto.

antrojo diena
prabudau apie pusė devynių. nutariau nesikelti ir pasivolioti. po valandos pradėjo lyti. po pusvalandžio nurimo. dar po penkiolikos minučių vėl lietus. iš palapinių išlindome apie 11 valandą. neskubėdami pavalgėm, susipakavom ir išplaukėme. tai buvo maždaug 14 valandą. beplaukiant matėme bebrą, antis, gervę. papietavome apie 17-ą. pakeliui teko stabtelti po medžiais nes kokias 5 minutes stipriai palijo. dar papalaukus apie porą valandų vėl pradėjo linoti. kadangi kaip tik buvome prie gražios vietos, nusprendėme ten ir kurtis. linojo kol išsipakavome ir pasistatėm palapines. lietus baigėsi. nuleidome porą pušelių ir vargais negalais užkūrėm laužą. vkaras buvo ilgas. pusė dešimt agidukas pradėjo tiesiogine sms transliaciją iš futbolo finalo. visi sirgme už portugalus. kaip jau man dažnai būna - laimi priešininkai. ta proga ir pasveikinome graikus.

baidarės I

grįžau iš laukimo baidarėmis. trumpas pasakojimas apie tai kaip sekėsi.

pasiruošimas
ruošėmės plaukti aštuoniese. viską susiplanavome ir viena iš merginų visiems liepė nesijaudunti, nes maršrutą ji sugalvos. dieną prieš išplaukiant, pasirodo, kad plauksime keturiese. aš su mergaite, ir westukas su mergaite. penktadienį atvažiavo pas mus westukas iš kauno, nuvažiavome pavakarieniauti, alaus. pernakvojome. ryte atsikėlėme, susitvarkėm, susirinkom daiktus. varną išvežiau pas mamą. nusipirkome valgyti ir alaus. alų rinkomės atidžiai. nusprendėme imti skardinėse. pirmiausia paėmėm 10 kalnapilio original, po to 5 kalnapilio 7.30, 10 tauro pilsner, 12 utenos auksinio (nes po 6 supakuota). eidami pro eiles, pamatėme, kad kalnapilio original yra paletėse gražiai supakuota (po 24). 10 palaidų iškrovėm ir pasiėmėm paletę. mergaitės paprašė paimti degtinės ir truputi alaus. paėmėm dar 12 utenos auksinio ir degtinės. ai dar porą miežinio maėmėm pabandymui. tikrai geras alus. rašau ne tik todėl, kad yra krūta pasigirti kiek daug prisipirkome gerti, bet ir todėl, kad skaičiuojant kiek ko imti sugaišome labai daug laiko. viskas. galiem leisti į kelionę. tikslas - ignalinos raj. aukštaitijos nacionalinis parkas, kaltanėnai.

ai, dar apie baidares. vieną baidarę pasiskolinome, o kitą gerdos tėvai turėjo. ogi ir proga nebloga buvo, nes su ta baidare jau 30 metų niekas neplaukė. dvi dienas namie per visą kambarį ištiesta pragulėjo. pasirodė gera.