Svajojote turėti barą? Norite jame tvarkytis taip, kaip jums atrodo geriausia? Norite turėti nemokamą konsultantą, turinti tikrai daug patirties šiame versle? Dovanoju pusę baro ir visišką laisvę.

Manęs pastoviai klausia: ar nedarote maisto išsinešimui?

Taip prasideda dauguma įrašų. Negaliu sakyti, kad niekas neklausia, bet "pastoviai" yra kiek per stipru.

Reikėjo savaitės, kad viskas apsiverstų. Pasakyti "aukštyn kojom" būtų gerokai per paprasta. Nepasakosiu kaip prasidėjo, kaip vyko. Šį kart tik apie paskutinę savaitę.

Prie iniciatyvos „Baltoji banga“ prisijungė ir baras „Local Pub“ (UAB „Bariukas“). Jo vadovas, alaus žinovas Vidmantas Čičelis ilgus metus dirbo naujų alaus rūšių kūrėju ir alaus someljė, prieš kelerius metus pradėjo vadovauti barams. Jis atskleidė, koks įspūdis įsiliejus į sritį, kurią mokesčių inspekcija įvardija kaip vieną rizikingiausių šešėlio prasme.

Mirgančios antraštės su tekstais apie VMI tikrinamas maitinimo įstaigas, kavinių bei barų darbuotojų išpažintis apie atlyginimus vokeliuose, ir inspektoriams atvykus rakinamas „juodas“ kasas Lietuvos verslo padangėse  jau ne naujiena. Baras „Local Pub“, įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje, priėmė dar negirdėtą sprendimą ir prisijungė prie „Baltoji Banga“ iniciatyvos. Svarbu akcentuoti, kad - tai pirmasis baras šalyje oficialiai pripažinęs, kad dirba skaidriai. 

Visi kalba apie tai, kaip sunku rasti darbuotojus. Man draugas sako: jūs Vilniuje, jums paprasčiau, o mes rajone (Vilniaus) ir mums dar reikia sugalvoti kaip juos atsivežti. Ir tai tik vienas iš pokalbių. Prieš kokių dvidešimt metų mano pažįstami pradėjo emigruoti. Kuo toliau, tuo lengviau tai buvo daryti, nes kiekvienas galėjo rasti pažįstamą, jau gyvenantį ir dirbantį ten kažkur. Anglai rėkė: "lauk emigrantus", dabar tą rėkiame mes.

Nebūna gimtadienio, vestuvių be torto. Man labai sunku išsirinkti tortą, pyragą parduotuvėje, jei nematau pjūvio. Labai dažnai parduotuvėse net pjaustomi pyragai pjaunami iš pardavėjos pusės. Klientas mato tik glazūrą ir gėlytes ant viršaus.

Kai eini gatve ir pamatai baro ar įmonės pavadinimą, nėra sunku pasakyti jis geras, blogas ar neutralus. Tačiau jei kas yra galvojęs pavadinimus renginiams, įmonėms ar internetiniams projektams - tai didelis galvos skausmas. Kaip šį kartą tai darėme mes?

Knygų versle stebinti gali labai daug dalykų. Tačiau su knygomis dirbančius ilgai nustebinti labai sunku. Kartas nuo karto vis „iššauna“ knygų „verslininkai“. Kadangi vadovėliai, pratybos yra žiaurus biznis - karas vyksta pilnu tempu. Norint patekti į tą „verslą“, turi išeiti iš ten.

Visada stebina įmonės, kurios neatsakinėja į laiškus, ar atsako kas kelias dienas. Dažniausiai taip nutinka todėl, kad sėdintis žmogus prie įmonės pašto dėžutės nenukreipia laiško tam, kam reikia. O jei nukreipia - kas gali garantuoti, kad tas kažkas kažką atsakė?

Ilgai ieškojom įrankio, darbų pasidalinimui, planavimui. Jums to nereikia - manau, kad klystate, bet jei taip manote - nebeskaitykite. Ši info tiems, kas vis dar nerado, arba nežino kaip tą gerai ir patogiai daryti. Tiems, kas nori keistis. Jei turite pilnai jus tenkinantį įrankį - pasidalinkite komentaruose. Kuo daugiau alternatyvų - tuo lengviau bus rasti tinkamiausią.

Čia užkulisiai, kurie, tikiuosi, nė kiek nesugadins pačios Knygų mugės lankytojams. Linkiu puikaus 4 dienų savaitgalio ir daug daug gerų knygų.

Bambantiems dėl knygų kainų. Jei visi knygas pirktų paprastuose nedideliuose knygynuose, tikėtina, kad knygų kainos kristų. Kodėl?

Kaskart atėjęs į prekybos centrą pirkti pyrago ar torto nesuprantu vieno dalyko - kodėl man nerodoma prekė?

Perskaičiau Andriaus Tapino mintis apie knygų kainas ir kodėl autoriai lieka tokie nuskriausti. Nežinau ar dėl nežinojimo, ar sąmoningai skaičiai parodomi ne visai teisingi ir nutylimi kai kurie faktai, dėl kurių knygų kainos yra tokios, kokios yra.

Andrius teisus, kad viena pagrindinių priežasčių - mažas tiražas. Jei knygą išleisti kainuoja apie 25 000 Lt (kaina dažniausiai svyruoja iki 5 000), tai šioje sumoje apie 60% yra vertimas, redagavimas, koregavimas, maketavimas, dizainas. Visa tai yra fiksuoti kaštai, kurie nepriklauso nuo knygos tiražo. Apie 40% yra išlaidos, priklausančios nuo tiražo. Tai autoriniai ir spauda. Užsienio autorių agentūrų autorinis mokestis dažniausiai yra 7-10% nuo mažmeninės kainos. Kuo didesnė knygos kaina prekybos tinkle - tuo daugiau leidykla moka autorių agentūroms. Keista, bet taip yra daugelyje agentūrų (yra ir tokių, kurios nuo didmeninės kainos skaičiuoja). Vidutinis tiražas Lietuvoje yra 1600 egz. Nesunku paskaičiuoti, kad tokiu atveju knygos savikaina gaunasi apie 15 Lt.

Grįžtame apie vieną tarpinę grandį, apie kurią Andrius nieko nepasako. Labai tikėtina, kad jis apie ją net nežino, nes jo knygą leidžia leidykla, kuri kartu yra ir leidėjas, ir platintojas, ir pardavėjas. T.y. Andriaus Tapino knyga praeina tik per tas pačias rankas nuo leidybos iki galutinio vartotojo - skaitytojo. Tiesa, jo knyga parduodama ne tik Pegaso knygynuose, bet šiuo atveju tai ne esmė. Kodėl? Nes teoriškai vis dar veikia konkurencija ir tada Andriaus knygos kaina skirtųsi ne iki 5 Lt, o 10 ar dar daugiau. Štai kokios dabar yra šios knygos kainos:

• manoknyga.lt - 44,42
• knygos.lt - 45,99
• pegasas.lt - 43,55
• Pegaso fiziniuose knygynuose - 48,39
• Vagos fiziniuose knygynuose - 47,99

Šiuo atveju leidykla gali parodyti, kad jų marža yra nedidelė, nes daug ką pasiima platintojas ir knygynai, nors realiai viskas lieka vienoje kišenėje. Kitu atveju - iš tiesų įsijungia platintojas, kuris leidyklai nuima galvos skausmą - sandėliavimą ir vežiojimą po visą Lietuvą. Kadangi Lietuvoje iki dabar nėra nė vieno gerai veikiančio platintojo, o yra tik vežėjai, tai dar labiau pabloginą situaciją. Grįžkime prie pinigų. Tarkime ,kad rekomenduojama knygos kaina (nurodyti tikslią pardavimo kainą yra draudžiama) yra tokia, kokią randame Pegaso knygynuose (t.y. didžiausia). Tokiu atveju 4 Lt nuo jos (8,26%) atitenka valstybei kaip pvm. Nuo likusios sumos (44,39) 48-45% atitenka platintojui su knygynu. Taigi, ne tik knygynui, kaip rašė Andrius. Priklausomai nuo knygyno, platintojas gali pasiimti nuo 30 iki 50% šios sumos. Kitkas lieka knygynui.

Padariau lentelę, kurioje aiškiai matosi kaip keičiasi leidyklos pajamos ir kaip leidybos rizika neveikia kitų dviejų proceso dalyvių. Iškart reiktų susitarti, kad tokios sąnaudos kaip darbuotojai, knygų dėliojimas, grąžinimas ir pan. yra visoms pusėms ir jas teisingai įvertinti čia nelabai įmanoma.

Pirmasis grafikas, kai knyga kainuoja 48,39 Lt.

Sutikime, kad ne už kiekvieną knygą žmonės gali mokėti tokius pinigus. Na o dabar tarkim, kad ta pati knyga kainuotų 29 Lt

Leidyboje yra toks dalykas kaip rizika. Nė viena leidykla negali 100% pasakyti, kuri knyga bus bestseleris, o kuri ne. Taip, yra knygų, kurių tikimybė netoli 100%, bet daugiausia tokių, kurių nežinoma ir beveik neįmanoma nuspėti. Štai čia ir yra rizika. Visoje grandinėje riziką prisiima tik leidėjas. Atrodytų nieko keisto, bet... pažiūrėkite į grafike esančias sumas, kurios atitenka kiekvienai pusei. Ypač tą, kur realizuojamas ne visas tiražas, o tik 70% jo.

Sprendimų šioje vietoje labai daug nėra, nes knygų rinka monopolizuota. Realiai yra tik 2 knygynų tinklai, platinimas kažkuriame ankstesniame amžiuje.

Iš kitos pusės, turbūt, nėra viskas taip jau blogai, jei leidyklų Lietuvoje keli šimtai. :)