Brolijos

2012-02-02 08:08   kategorijoje:   Alus » Lietuviškas

Išleistas belekam, belekoks. Nenustebčiau, kad Utenos alus ar Švyturys pila kažkurią savo rūšį

Saku Karl Friedrich

2012-02-01 08:08   kategorijoje:   Alus » Estiškas

Saku Karl Friedrich

Ačiū Raimondai

Anglija: pirmas kartas (trečia dalis)

2012-01-13 08:08   kategorijoje:   Alus

Šį kartą šiek tiek apie alų. Praėjo daug laiko, vis neprisėdau. Dabar kai kas spėjo pasimiršti, kai kas išbluko ir įspūdžiai nebe tokie švieži.

Pirmas dalykas, kuris mane nustebino - alaus pilstymas. Kitaip nei pilstant užsienietišką alų, jie savo alų pompuoja. Galima taip pavadinti. Kranai atrodo taip:

 

Traukinėdami tą juosą rankeną į save jie pripompuoja pilną bokalą. Jei susidaro putų - pompuoja tol kol jų nelieka. T.y. putos bėga per kraštus, bokalas paduodamas pilnutėlis. Jokių nupylinėjimų, pilstymų, laukimų kol nusės nėra. Foto rasta internete, gal niekas nesupyks. Beje, juokingas alaus pavadinimas pačioje kairėje pusėje - Pedigree. Tikrai toks yra, gėriau ir buteliais ir pilstomo. Bokalą net parsivežiau (nusipirkęs!).

Baruose niekas nevaikšto ir nepriima užsakymų. Visi nueina prie baro ir užsisako. Jei tai alus - palauki kol paduoda, jei tai kažkas, ką paduoti užtrunka ilgiau - atneša prie staliuko. Labai gera tvarka, labai viskas aišku ir gerai.

Buvau užeigoje, kuri vadinama seniausia Anglijoje. Stebino dar vienas dalykas - alaus kaina praktiškai tokia pat bet kurioje užeigoje. Nesvarbu ar ji turistų lankomoje vietoje, ar užkampyje, ar ji žiauriai krūtai padaryta ar ji atrodo kaip landynė. Bent jau Nottinghame niekur nereikia klausti alaus kainos. Alus čia kainuoja plius minus 3 svarai.

Bare buvo labai įdomus nuotykis. Pirkom porą alaus ir padavėm kortelę. Sako: sorry, korteles priimama tik nuo 10 svarų. Bet tuoj pat priduria - tu kai kitą kartą pirksi, aš galėsiu tau tuo 6 svarus grąžinti ir viską kartu nuo kortelės nuskaityti. Atrodo smulkmena, bet man neteko to girdėti Lietuvoje. Gali būti, kad tai ir dėl įstatymų ir dėl barų požiūrio...

Dar vienas dalykas buvo įdomu - Nottinghame yra baras bažnyčioje. T.y. bažnyčios pastatas parduotas verslininkams ir jie ten įrengė barą. Čia yra kelios foto kaip tai atrodo. Juokas ima kai pagalvoju kas būtų taip padarius Lietuvoje. Įsivaizduojate kokios eilės būtų prie baro? Kunigai be perstojo putotų, televizija apie tai rodytų ir pasakotų. Belieka tik viena - rasti ir įsigyti senovinę bažnyčią  :)

Mano svajonė turėti anglišką pubą Lietuvoje ir toliau lieka. Pabuvus ten įsitikinau, kad būtent taip ir turi atrodyti ir būtent taip turi elgtis su klientais geras ir teisingas baras.

Kaip aš pirmą kartą viriau alų (4 dalis)

2011-11-27 08:08   kategorijoje:   Alus

Turint išvirtą alų (misą) prasideda pats pavojingiausias laikotarpis, kai alus gali būti užkrėstas bakterijomis. Kas tada? Surūgs.

Taigi, kuo greičiau alus atvėsinamas iki 18-23 laipsnių, tuo mažiau tikimybės, kad jis bus užkrėstas. Tuo pačiu bus mažiau nuosėdų.

Alų skaidresniu daro ir virimo metu (likus apie 15 min.) dedama kerpena.

Alų vėsinti galima labai įvairiai: statant į pilną vonią šalto vandens, statant į sniegą, darant šaldymo įrangą.

Aš pasidariau paprasčiausią: nusipirkau varinio vamzdelio ir jį jungiu guminiu prie krano. Paleidžiamas šaltas vanduo, kuris bėga per visą sistemą atiduodamas šilumą (šaltį) ir taip vėsina misą.

 

Ir iš arčiau:

 

Tada yra laukimas. Kai pasiekiama norima temperatūra, viską perpilame į rauginimo talpą. Svarbu, kad šioje talpoje misa būtų kuo daugiau prisotinta deguonies. Galima supilti į talpą ir gerai suplakti, arba pilti iš aukštai plona srove.

Ateina laikas alui įpūsti gyvybės. Misą užbarstome mielėmis.

 

Tada viską uždarome, įstatome alsuoklį, kad galėtumėm matyti ar dar vyksta rūgimo procesas.

Kaip aš pirmą kartą viriau alų (3 dalis)

2011-11-24 22:00   kategorijoje:   Alus

Tęsiu savo virimo istoriją. Iš tiesų foto jau iš antro virimo, bet stengsiuosi viską aprašyti kaip buvo pirmą kartą (antrą lengviau ir greičiau).

Pats procesas priklauso nuo to kaip ir iš ko verdama. Galima tik iš grūdų, galima dalinai, naudojant ir salyklo ekstraktą. Kuo tai skiriasi?

Aš viriau iš grūdų ir ekstrakto. Grūdai sudedami į maišelį (tinklelį) ir užpilami šaltu vandeniu. Po to kaitinama iki 70 laipsnių ir paliekama pusvalandžiui. Šiuo metu išsiskiria visas saldumas. Kas supranta daugiau už mane gali pakomentuoti. Kiek aš žinau, grūdai yra daiginami ir tik pradėjus dygti jie yra vėl džiovinami. Kai kurie kepami ir gaunamas degintas salyklas. Prieš gaminant alų grūdus reikia suskaldyti. Ekstraktas yra grūdai kaitinti ir išgarintas vanduo. Vizualiai tai atrodo lygiai kaip medus. Skonį sunku apibūdinti. Kol neparagausi - sunku suprasti koks jis. Jaučiasi daug saldumo, bet jis nepanašus nei į medų, nei į cukrų...

Tiesa, viskas alaus gamyboje prasideda nuo švaros. Viską - puodą, įrankius, talpą, reikia dezinfekuoti. Paklius bakterijų - gali surūgti alus ir nieko nesigaus. Visame alaus gamybos procese šlykščiausi darbai susiję su švara. :)

 

Štai taip atrodo išbrinkę ištraukiami grūdai.Šis etapas trunka apie valandą.

Po to viskas užverdama ir labai pamažu supilamas salyklo ekstraktas. Jei pilsime per greitai - prisvils prie dugno.

 

Tada dedami kartieji apyniai. Mano kieme auga laukiniai apyniai. Jie turi iki 15 kartų mažiau kartumo, o tai reiškia, kad naudojant laukinius apynius, jų reiks iki 15 kartų daugiau. Recepte dažniausiai nurodoma kas kiek laiko kokie apyniai dedami. Aromatiniai dažniausiai dedami limus 10-15 min iki virimo pabaigos. Verdama apie valandą.

Po to - alus jau būna išvirtas.

« 1 ··· 14 ··· 28 ··· 39 40 41 42 43 ··· 56 ··· 70 ··· 84 ··· 98 ··· 112 ··· 126 127 »