Vaikai

Penki

 

 

Mums jau mėnuo

Iš tiesų mėnuo buvo užvakar, bet geriau vėliau. Augame. Sveriame jau virš 3700.

 

Bamba

Bamba toks mistinis dalykas. Virkštelė nudžiuvo jau senokai, bet vistiek taip ir nesupratau normaliai kaip ten ta bamba susiformavo į normalią :)

Ligoninė

Mes spėjau jau pagulėti ligoninėje. Nerašiau anksčiau, nes taip mažiau smabučių Raimondai. Labai jau gąsdina tas žodis „ligoninė“.

Vaikas prarėkė pusę dienos. Praklyjk greičiau. Nusprendėm vakare vežti į ligoninę, kad išsiaiškintų kas negerai. Ir štai istorija apie tai, kaip beviltiškai viskas suvelta mūsų valstybėje:

Skambinu 112. Juk tai bendras pagalbos telefonas. Klausiu:
- kūdikiui kažkas negerai, kur mes turėtumėm jį vežti?
- koks jūsų operatorius?
- ką reiškia operatorius? - pasiteirava unesupratęs prie ko čia operatorius.
- kokio operatoriaus paslaugomis naudojatės?
- tele 2
- skambinkite 033 - o taip, pas mus veikia vieningas pagalbos telefonas.

Skambinu 033. Klausiu:
- kūdikiui kažkas negerai, kur mes turėtumėm jį vežti?
- o kur jūs gyvenate?
- Viršuliškėse
- na galite vežti į Antakalnį.
- ačiū

Važiuojame į Antakalnį. Ten gimdėme, tai žinau kur važiuoti. Užeinu į tą patį priimamajį:
- kūdikiui kažkas negerai, kur reiktų jį nunešti?
- hmm - susimąsto dvi priimamajame. Tada viena pažiūri į kitą:
- o pas mus gydo kūdikius?
- nežinau. Reikia paskambinti. - skambina. Pasirodo nėra. Yra tik vaikų traumatologinis skyrius. Šiaip tik Santariškėse kūdinius gydo.

Važiuojame į Santariškes. Gerai, kad ten viskas tvarkoje ir paguldo mamą su vaiku.

Štai taip pas mus viskas tvarkinga ir visi žino ką daro. Liūdna pagalvojus.

O vaikui viskas buvo gerai. Trūko maisto ir buvo kritęs svoris. Pamaitinome daugiau ir atsigavo. Gerai, kad tik tiek.

Gimdymas

Šiek tiek apie gimdymą. Gimdė su nuskausminimu, todėl didelių skausmų gimdymo metu nejautė. Dalyvavau visur nuo pradžios iki galo. Tiesa sakant, net nepajutau kur čia pradžia, o kur galas. Viskas buvo įdomu ir visiškai nebaisu. Tie gąsdinimai, man atrodo, iš piršto laužti. :)  Kai kurie momentai man buvo baisesni nei Raimondai.

Kaip rašo knygoje: vyrai nejaučia užuojautos kai kažkam skauda. Jie gali pasakyti, kad jiems gaila, bet... Moterys užjaučia. Per tv kai rodo boksą, moteris mato ir užjaučia tą, kuris gavo stiprų smūgį, o vyras jaučia jį.

Ko gero taip yra, nes gimdžiau kartu ir buvo momentų kai pradėjau panikuoti. :)  Dabar viskas gerai, viskas puiku. Mergytė jaučiasi puikiai, valgo. Raimonda irgi atsigauna. Šeštadienį, jei viskas gerai, paleis namo. Velykos bus namie.

Tiesa, dėl vardo šiandien apsisprendėm. Bus Morta. Labai jau varginantis dalykas tas vardo rinkimas.

Foto

Čia po gimimo kokiai valandai praėjus

Mergytė

23:15. 3,08 kg. 55 cm.

Palata

Visą laiką įsivaizdavau gimdymo palatas mažas. O ji didele. Nuleido vandenis ir pastatė lašelinę. Tik čia sužinojom, kad kai pilvas sukieteja tai yra sarėmiai. Laukėm skausmų. Skausmai vėliau prasideda. Sako kaip per mėnesines. Laukiam :)

Užsiregistravom

Kadangi mane palieka vieną, tai paspaminsiu. Užsiregistravome. Klausė gydytojas ar dalyvausiu. Atsakiau, kad dar nežinau. Iš pradžių galvojau, kad ne, bet vėliau nebebuvau toks kategoriškas.

Pradedam?

Buvom pas gydytoją, tai sako: galima dabar gimdyti. Važiuokit pasiimkit daiktus ir gimdysim. Tai tada pradedam  :)

Kursai

Pradėjome vaikščioti į penkių dalių mokymus, skirtus gimdymui. Na gerai, man ten kai kas aiškiau pasidaro, ten įkala į galvą kai kuriuos dalykus, bet... man tikrai nė kiek ne mažiau baisu pats gimdymas. Sakyčiau atvirkščiai.

Juokinga ten tai, kad sėdi būsimas tėvas ir staiga paklausia apie tai, ką kątik pasakojo.  Dar juokingiau kai dėstytoja nesupratusi to klausimo pradeda aiškinti dar apie kažką. Susikalbėjimas ir klausymas  :)

Jei kas nežino, tai vaikas pagal programą turėtų gimti balandžio 10 d.