Gal ir nežiauriai gražu taip sudirbti draugus, bet aš M nieko nesakiau. ..

- Tėti, man draugės darželyje sako tokį dalyką: kai užaugsime tai nusipirksime arkliuką ir galės jį maitinti... aš joms tada pasakau vieną rimtesnį dalyką: aš jau turiu arkliuką ir ant jo jodinėju.

Šiandien su M kalbu telefonu, bo ji pas senelius...

- Tėti, o kai Murza (toks mūsų šuns-kalės vardas) numirs, tai aš galėsiu pati išsirinkti kitą gyvūną?

M grįžo iš močiutės, kur praleido ir Velykas. Atsivežė 3 kiaušinius, kurių vienas "pašventintas". Ji apie tai pasakojo labai užsidegusi.

- O kas yra pašventintas?

- Na kai aptaško vandeniu su kažkokia šluota.

Suvalgėm tą kiaušinį pasidalindami. Imam kitą ir M:

- Tėti, bet jį reikia pašventinti

- Aptaškyti vandeniu?

- Taip.

Aptaškėm. Suvalgėm.

Vieną dieną pasiimdamas iš darželio M sakau:

- Ryt neisi į darželį

- Kodėl? Aš noriu. Aš jau Monikai pažadėjau, kad ateisiu. Ką dabar būsiu melagė?

- Nebūsi, nes kai sakei dar nežinojai. Aš ryt neisiu į darbą, tai liksim namie.

Rengiasi kalba kažką ir jau link pabaigos einant:

- Bet žinai tėti... reikia kad būtų sąžininga viskas, nes bus labai nesąžininga. Jei į darželį aš noriu, o jūs manęs neleidžiate, tai dieną aš neisiu pagulėti. Taip būtų sąžininga.

- Ok...

Namie M su mama. Liko 2 spurgos. Suvalgė vieną. M sako:

- Dar galime vieną per pusę

- O tėčiui nepaliksim?

- Ką čia sumąsčius...

Pauzė. Tada:

- Pjauni per pusę. Pusę paliksim tėčiui, o kitą pusę dar per pusę ir pasidalinsim.

Tėti, tu man pastoviai kartoji, kad myli. Man pakanka vieną kartą pasakyti ir aš atsimenu.

2,5 mėn.

M su mama sugalvojo kepti sausainius. Viską pasiruošė ir galiausiai M supasavo. Mama:

- O tai kas sausainius keps? Kaip aš viena kepsiu be tavęs?

- Žinai, mama... aš nesupyksiu jei kepsi viena.

M:
- Pažadėkite, kad nesijuoksite.
- Nepažadėsiu, bet sakyk
Mykė mykė:
- Aš noriu pamatyti, kaip jūs bučiuojatės.
Na teko parodyti... Po to aš sakau:
- Va kai tu turėsi vyrą irgi galėsi jį bučiuoti
Rimtu veidu:
- Ne aš, o jis.

M kaime pas senelius. Beldžia į duris. Ji atidaro - ten "kažkokie išsidažę" - uždarė duris nieko nesakiusi.

Beldžia po kažkiek laiko vėl. M atidaro - jau kiti išsidažę. Duris uždaro. Atidaro ir:

- mes tokių žaidimų nežaidžiam! - duris uždaro.

- tėti, aš atsisėsiu taip, kad manęs nesimatytų. Nu tipo manęs nėra. Nes kitaip mane nubaus policininkas.

Praėjus porai valandų grįžtant namo tęsinys;

- tik tu nemeluok, kad manęs nėra mašinoj, nes po to tave uždarys į kalėjimą. O jei nemeluosi tai tik baudą gausi.

Palikau vakar faras. Ryte mašina negyva. Pats sau murmu kaip taip galėjau nepamatyti. M:
- Tėti, žinau, kad tu labai protingas, bet ir protingi kartais gali pamiršti.

M kažkokį rastą daiktą užsideda ant galvos ir maivosi. Galų gale ateina pas mane ir klausia:

- Tėti, kaip aš atrodau?

Trumpa pauzė ir:

- Durnai ane?