Namie M su mama. Liko 2 spurgos. Suvalgė vieną. M sako:

- Dar galime vieną per pusę

- O tėčiui nepaliksim?

- Ką čia sumąsčius...

Pauzė. Tada:

- Pjauni per pusę. Pusę paliksim tėčiui, o kitą pusę dar per pusę ir pasidalinsim.

Tėti, tu man pastoviai kartoji, kad myli. Man pakanka vieną kartą pasakyti ir aš atsimenu.

2,5 mėn.

M su mama sugalvojo kepti sausainius. Viską pasiruošė ir galiausiai M supasavo. Mama:

- O tai kas sausainius keps? Kaip aš viena kepsiu be tavęs?

- Žinai, mama... aš nesupyksiu jei kepsi viena.

M:
- Pažadėkite, kad nesijuoksite.
- Nepažadėsiu, bet sakyk
Mykė mykė:
- Aš noriu pamatyti, kaip jūs bučiuojatės.
Na teko parodyti... Po to aš sakau:
- Va kai tu turėsi vyrą irgi galėsi jį bučiuoti
Rimtu veidu:
- Ne aš, o jis.

M kaime pas senelius. Beldžia į duris. Ji atidaro - ten "kažkokie išsidažę" - uždarė duris nieko nesakiusi.

Beldžia po kažkiek laiko vėl. M atidaro - jau kiti išsidažę. Duris uždaro. Atidaro ir:

- mes tokių žaidimų nežaidžiam! - duris uždaro.

- tėti, aš atsisėsiu taip, kad manęs nesimatytų. Nu tipo manęs nėra. Nes kitaip mane nubaus policininkas.

Praėjus porai valandų grįžtant namo tęsinys;

- tik tu nemeluok, kad manęs nėra mašinoj, nes po to tave uždarys į kalėjimą. O jei nemeluosi tai tik baudą gausi.

Palikau vakar faras. Ryte mašina negyva. Pats sau murmu kaip taip galėjau nepamatyti. M:
- Tėti, žinau, kad tu labai protingas, bet ir protingi kartais gali pamiršti.

M kažkokį rastą daiktą užsideda ant galvos ir maivosi. Galų gale ateina pas mane ir klausia:

- Tėti, kaip aš atrodau?

Trumpa pauzė ir:

- Durnai ane?

Geri žmonės dovanoja tai, kas jiems labai patinka. Jei patinka tau - nemaža tikimybė, kad patiks ir dovanos gavėjui. M puikiai sutaria su bobute kaimyne. Prieš kelias dienas nunešė jai dovanų - sasyską.

Nuvežėm M pas draugę į gimtadienį. Ir palikom ten. M ir ten auklėja draugės mamą:

- Nebūk kaip mano mama, kai atsigula, tai jau negali pasikelti

Jei ką, tai M mama jau bet kada gali pagimdyti.

M prašo gerti. Aš pasiūlau sulčių iš butelio. Ji atsisuka prisideda prie lūpų ir atitraukia atgal:

- Aš taip nemoku, nes didelė skylė ir mano nosis išmirks.

Skambina man M telefonu:
- Tėti, žinok dabar gero žodžio iš manęs nelauk.
Aš pritylau, net kiek susitraukiau, bet vis tiek nesugalvojau už ką...
- Tėti, man įkando širšė