Namie M su mama. Liko 2 spurgos. Suvalgė vieną. M sako:
- Dar galime vieną per pusę
- O tėčiui nepaliksim?
- Ką čia sumąsčius...
Pauzė. Tada:
- Pjauni per pusę. Pusę paliksim tėčiui, o kitą pusę dar per pusę ir pasidalinsim.
Vaikai
Tėti, tu man pastoviai kartoji, kad myli. Man pakanka vieną kartą pasakyti ir aš atsimenu.
2,5 mėn.
M su mama sugalvojo kepti sausainius. Viską pasiruošė ir galiausiai M supasavo. Mama:
- O tai kas sausainius keps? Kaip aš viena kepsiu be tavęs?
- Žinai, mama... aš nesupyksiu jei kepsi viena.
M:
- Pažadėkite, kad nesijuoksite.
- Nepažadėsiu, bet sakyk
Mykė mykė:
- Aš noriu pamatyti, kaip jūs bučiuojatės.
Na teko parodyti... Po to aš sakau:
- Va kai tu turėsi vyrą irgi galėsi jį bučiuoti
Rimtu veidu:
- Ne aš, o jis.
M kaime pas senelius. Beldžia į duris. Ji atidaro - ten "kažkokie išsidažę" - uždarė duris nieko nesakiusi.
Beldžia po kažkiek laiko vėl. M atidaro - jau kiti išsidažę. Duris uždaro. Atidaro ir:
- mes tokių žaidimų nežaidžiam! - duris uždaro.
Tai gal papasakoti jai kas tas holovynas?
- tėti, aš atsisėsiu taip, kad manęs nesimatytų. Nu tipo manęs nėra. Nes kitaip mane nubaus policininkas.
Praėjus porai valandų grįžtant namo tęsinys;
- tik tu nemeluok, kad manęs nėra mašinoj, nes po to tave uždarys į kalėjimą. O jei nemeluosi tai tik baudą gausi.
Palikau vakar faras. Ryte mašina negyva. Pats sau murmu kaip taip galėjau nepamatyti. M:
- Tėti, žinau, kad tu labai protingas, bet ir protingi kartais gali pamiršti.
M kažkokį rastą daiktą užsideda ant galvos ir maivosi. Galų gale ateina pas mane ir klausia:
- Tėti, kaip aš atrodau?
Trumpa pauzė ir:
- Durnai ane?
Geri žmonės dovanoja tai, kas jiems labai patinka. Jei patinka tau - nemaža tikimybė, kad patiks ir dovanos gavėjui. M puikiai sutaria su bobute kaimyne. Prieš kelias dienas nunešė jai dovanų - sasyską.
Nuvežėm M pas draugę į gimtadienį. Ir palikom ten. M ir ten auklėja draugės mamą:
- Nebūk kaip mano mama, kai atsigula, tai jau negali pasikelti
Jei ką, tai M mama jau bet kada gali pagimdyti.
M prašo gerti. Aš pasiūlau sulčių iš butelio. Ji atsisuka prisideda prie lūpų ir atitraukia atgal:
- Aš taip nemoku, nes didelė skylė ir mano nosis išmirks.
Skambina man M telefonu:
- Tėti, žinok dabar gero žodžio iš manęs nelauk.
Aš pritylau, net kiek susitraukiau, bet vis tiek nesugalvojau už ką...
- Tėti, man įkando širšė