Mitai apie alų: gyvo alaus yra trumpas galiojimo terminas

2012-09-15 15:50   kategorijoje:   Alus

Yra daug mitų. Vienas jų - apie alaus galiojimo laiką. Nesugebėjau internete rasti info apie tai, ar kažkas įstatymiškai riboja aludarių pasirinkimo laisvę. Girdėjau, kad dauguma deda 6 mėn. galiojimo laiką. Tauras išleidę „Gyvas“ - dėjo 28 dienų. Volfas Engelman - prie galiojomo datos pridėjo pagaminimo.

Ir štai mitas: gyvas alus ilgai nesilaiko.

Iš tiesų tai yra mitas. Gyvas alus gali stovėti ir kelis metus. Vieną alų galima pradėti gerti po kelių savaičių brandinimo, o kitą tik po kelių mėnesių. Alus ne vynas, todėl negali kokybiškas išstovėti daugybę metų. Ilgai laikant jo skoninės savybės keičiasi ne į gerąją pusę, bet jis tikrai nesurūgsta.

Kaip griūva medžiai arba niekas nenorėjo dirbti

2012-09-12 12:40   kategorijoje:   Statau namą

Kartais manęs klausia - o ko tu neskundi? Iš tiesų neskundžiu beveik nieko. Kartais parašau žmonėms pasiūlymų, į kuriuos laaaabai retai kada kas sureaguoja, o dar rečiau kažką padaro, bet man norisi tikėti tuo, kad kažkada padarys. Kartais ,kai mane priveda iki tam tikros ribos, arba iš manęs tyčiojasi, arba man meluoja - nepatingiu ir parašau oficialius užklausimus, arba skundus. Tai nutinka labai retai, bet nutinka. Dauguma žmonių to nedaro, bet taip jie kenkia ne tik sau, bet ir kitiems. Mano pastarieji du oficialūs užklausimai-skundai buvo prieš kokių pusantrų metų. Taip jau sutapo, kad abu dėl medicinos.

Pirmu atveju medikas buvo chamas ir jam nusipjauti ant vaikų-kūdikių sveikatos. Kadangi iš mūsų atvirai tyčiojosi ir neatliko savo darbo, aš parašiau skundą ir jis gavo papeikimą. Kitą kartą arba dirbs, arba gaus iš kitų dar vieną ir lėks iš darbo. Nereikalauju, kad aplink mane šokinėtų, bet kai mažam vaikui ketvirta para temperatūra virš 39, tai bent jau kraujo tyrimą privalu padaryti. Tiems, kas mano, jog esu lochas, pasakysiu, kad po pusdienio kvietėm greitąją ir vaiką pralaikė pusantros savaitės ligoninėje.

Kitas atvejis buvo tik užklausimas, kodėl mano trauma yra laikytina liga, jei pagal realią situaciją ji niekada negali būti laikoma trauma. Atsakymo taip ir negavau, bet kito didelis šurmulys poliklinikoje. Nesiskundžiau jokiais konkrečiais darbuotojais ar pan. Bet po viso to paaiškėjo, kad nemokamai poliklinika turi skirti 5 procedūras, o ne 2. Man sugrąžino dalį pinigų. Po manęs ėję ir gavę procedūrų stebėjosi, kad gauna po 5, o ne 2. Kas paneigs, kad visa tai išėjo visiems į naudą?

Bet grįžkime prie medžių. Gyvenu prie miško ir kartais gali nutikti taip, kad medis užkris ant namo. Neužkrito, bet staiga labai stipriai palinko:

 

Ilgai nelaukęs pasiskambinau girininkijai. Atvyko girininkai. Pažiūrėjo ir pasakė, kad tai ne jų miškas. Salininkų dalis jiems priklauso, o dalis - kitai girininkijai. Tarkim, kad galėjau atspėti, nes pagooglinus „salininkai girininkija“, man rado juos. Tačiau girininkai buvo labai paslaugūs ir paskambino kolegai. Pirmieji išvažiavo, antrasis atvažiavo. Apžiūrėjo, kad medis virsta iš šaknų, pasakė, kad reikai pjauti. Procedūra leidimo ilgai truks ir pan., bet davė suprasti, kad turiu pats jį nusipjauti, o formalumus sutvarkysime. Paklausus ar ne jie turi jį nupjauti, atsakė, kad mano namui pavojus, jie tik leidimus duoda.

Visas tas reikalas man pasirodė kiek supintas. Pasiskambinau Vilniaus miškų urėdijai. Paklausus kas turi nupjauti man paaiškino maždaug taip: „kai statėtės namą, tai medžiai jau buvo? Tai reiškia, kad supratote riziką ir dabar patys už tuos medžius esate atsakingas“. Paklausus dar kartą, o kas turėtų jį nupjauti, nes medžiai tai jų teritorijoje, jis pradėjo mygti ir aiškinti, kad bokštelio jie neturi ir aš pats turėčiau.

Mykimas ir konkrečių atsakymų nebūvimas mane paskatino skambintis dar aukščiau - į Generalinę miškų urėdiją. Iškart sujungė su pavaduotoju. Atsakymas buvo trumpas - turi nusipjauti girininkija.

Viską surašiau raštu, pasirašiau ir išsiunčiau. Praėjo savaitė ir medis:

 

Atvažiavo, pririšo trosus, tempė ir išvertė. Nereikėjo pjauti. Girininkai, kaip supratau, buvo piktoki ant manęs. Manęs nebuvo, bet Raimonda sakė, kad jos klausė: „o ką darysite su kitais medžiais?“ - suprask - negi rašinėsite. O kodėl gi ne?

Va taip va žmonės nenori dirbti, bet tenka. Va toks va aš blogas žmogus ir verčiu žmones daryti savo darbą.

Lietuvos policija

2012-09-10 09:11   kategorijoje:   Dienos

Taip jau nutinka, kad tam tikrus įrašus inspiruoja tam tikri įvykiai. Štai paskaičiau su žiauriai dideliu pavydu Gruzijai:

Kakha sako taip:

Jei institucija neveiksni, tai jos uždarymas nepadarys absoliučiai jokios žalos. Kas nutiks, jei išjungsite šviesą kambaryje, kuriame nėra šviesos? Nieko nenutiks, nes ten tamsu bet kuriuo atveju.

Šį totalinio išvalymo metodą gruzinai pritaikė valydami policiją. Valdant Ševarnadzei visi šalies policininkai buvo воры в законе. Algos nedidelės, bet kam jos apskritai, jei antpečiai tau leidžia susirinkti savęs vertą atlyginimą savarankiškai. Taigi vieną dieną (t.y. per vieną dieną) gruzinai atleido visus 100 proc. policininkų. Tris savaites, kol iš kaimų nuo žagrių buvo renkami kaimo bernai ir ginkluojami, šalis buvo be policijos. Spėkite, kaip tai paveikė nusikalstamumą? Ogi suvestinės buvo tuščios (kaip vieną kartą Kėdainiuose). Nusikaltėliai nebeturėjo stogo ir nežinojo, kaip elgtis, todėl laukė. Ir nieko nesulaukė, nes kaimo bernai nėjo į kontaktą, neėmė kyšių ir veikė grynai pagal instrukciją, kurią gavo kartu su uniforma.

Dabar korupcija gruzinų policijoje siekia 0,00 proc., policijos automobiliai visada važinėja su švyturėliais (taip jie rodo, kad nesislapsto nuo visuomenės, nesėdi krūmuose), o policijos komisariatų visos sienos ir pertvaros yra stiklinės (taip jie rodo, kad yra skaidrūs ir atviri).

 

Tai dabar nutariau prisiminti įspūdžius iš savo susitikimais ir bendravimu su policija. Deja, vienintelį kartą esu sutikęs tyrėją (merginą), kuri policijos įvaizdį pakėlė. Jei šaukštas deguto sugadina medaus statinę, tai šaukštas medaus deguto statinėje?

Aš tiesiai šviesiai jos paklausiau - „Ką tu čia darai? Čia tau ne vieta.“ Ji man paaiškino, kad labai norėjo pamatyti policiją iš vidaus. Todėl pabaigusi mokslus nėjo dirbti kur moka didesnius pinigus ar perspektyvos, o įsidarbino metams policijoje. Kalba ne apie kelių policiją, o apie kriminalinę. Pakalbėjus sužinojau, kad policininkai nesibaigus darbui šokinėja per langus ir bėga gerti, kad tik valdžia nematytų. Kad ją kasdien bent po kelis kartus įkalbinėja eiti kartu ir ji vis dar sugeba išsisukti. Ji mergina, o kas būtų jei dirbtų vyras? Iškart liktų „už borto“, nes geria jie kasdien. Tai čia buvo tas vienintelis atvejis, kai susitikau tikrai teigiamą Lietuvos policijos darbuotoją.

Dar esu buvęs liudininku, kai girtas priešgaisrinės saugos darbuotojas puolė muštis, o jo draugelis policininkas vairavo automobilį. Tada jie buvo įspūdingai išsukinėjami, nes gi savas. O juk puolę muštis, po to pabėgo nesulaukę policijos, pasiėmę ne savo kuprinę su kompiuteriu. Ir juos kai sulaikė - vogti daiktai buvo rasti pas juos. Spėkit ar sėdo? O kai ėjau į atpažinimą, už durų policininkai kalbėjo: „koks jis vyras, jei gavęs į snukį skundžiasi policijai ir nesugeba atgal duoti“. Čia ne išimti, taip mąsto daug kas dirbančių Lietuvos policijoje.

Ar skaitėte kada kaip ir ką surašo Lietuvos policijos darbuotojai? Turbūt, didžiausia beraščių koncentracija būtent ten. Jiems negalioja jokie lietuvių kalbos reikalavimai (įdomu kaip su užsienio?). Gerai, kad bent jau kalba lietuviškai.

Kartą kambariokas pavogė draugo televizorių. Policija atsisakė važiuoti, nes įsilaužimo nebuvo. Oki susiradom patys apklausos būdu kur jis nunešė televizorių. Pasirodė, kad pardavė kaimynei. Tada atvyko. Vienintelis su unforma buvo vairuotojas. Dar vienas ir dar dvi atvažiavo kartu. Vairuotojas net neišlipo iš automobilio. Juk jis vairuotojas. Dvi Lietuvos policininkės buvo su suplėšytom kelnėm (gal tokia mada?) ir visų jų pirštai pajuodę nuo semkių gliaudymo. Stovėjo jie pas vargšę moterėlę namuose ir žiūrėjo į televizorių. Svarstė ką daryti. O kol svarstė - gliaudė semkes ir lukštus mėtė ant kambaryje esančio kilimo. Nesitiki? O taip. Aišku, kad nuvežė liudininkus (draugą ir pirkėją) ir televizorių į komisariatą (važiavo 6-iese pažeisdami kelių eismo taisykles). Po to pusę metų bandėm atsiimti televizorių. Sako, kol nepagautas vagis - tai daiktinis įrodymas. Savininkas yra, pirkėja yra - lyg ir viskas aišku, o tu prieš kelis mėnesius nusipirkęs televizorių gali būti ir be jo. Tik aplinkiniais keliais pavyko pasiekti, kad po pusės metų atgautų saugoti televizorių.

Į vagystės vietą atvykęs policininkas sako - neverta rašyti pareiškimo, nes vis tiek niekas neras. Tokių kaip jūs daug ir niekada neranda (linksnis būna ne „mes“, o „jie“). Arba sako - rašykite taip ir taip, tada nereiks jums vaikščioti pas mus - vis tiek neras niekas.

Ar matote kaip atrodo policininkai gatvėse? Tokių sukiužusių nukarusiais maišais dėvinčių policininkų reikia paieškoti. Toks vaizdas, kad stovi ir snarglį į rankovę tik valosi.

Pamenate kaip Milvydas Juškauskas tyčiojosi iš Lietuvos policijos? O gal patys policijos darbuotojai tyčiojosi iš savęs? Ar kažkas pasikeitė po šių nuotykių? Ar bent vienas policininkas praėjo atestaciją ir žinių patikrinimą? Ar gavo visi policininkai paskaitų kaip reikia elgtis tokiose situacijose?

Mažos algos nėra pagrindas nedirbti. Mažos algos yra tema rėkimui, kai kalba užeina apie darbo kokybę. Nesakau, kad jie gali puikiai gyventi už gaunamą atlyginimą, bet pasikartosiu - tai nėra priežastis nedirbti, imti kyšius ir kitaip nesilaikyti Lietuvos respublikos įstatymų. Tai nėra pagrindas negerbti žmonių.

Naminis alus. Pirma dalis.

2012-09-08 07:49   kategorijoje:   Alus

Ačiū Regiui už labai neblogą pradžią. Aš alų verdu nepilni metai ir vis dar save laikau nesusipratėliu. Gal todėl man lengviau aprašyti viską taip, dat tai būtų pati pradžia jums.

Seniai planavau parašyti pirmą įvadą tokį, kad paskaičius kiekvienas pasibandytų. Regis šiek tiek išsiplėtė ir pateikė perteklinės informacijos, todėl aš bandysiu kuo mažiau išsiplėsti.

Pirmas žingsnis. Pradėkim nuo įrangos, kurios jums būtinai reikės. Visur nurodysiu ir kainas. Pirkti galite skirtingose vietose, o galite vienoje - savasalus.lt. Drąsiai galite ten važiuoti ir klausinėti. Tikrai patars ir padės.

     

 

1. Metalinis puodas virimui. Reiktų didelio. 24 litrų puodų yra prekybos centruose, Ermitažuose ir pan. Jo kaina yra apie 95 Lt.

2. Plastikinė talpa fermentavimui su kraneliu ir alsuokliu (50 Lt). Galite su juo įsigyti ir mentelę maišymui (10 Lt).

Bendra įrangos suma - 155 Lt. Jei kažką jau turite - išlaidos bus mažesnės.

 

Antras žingsnis - alaus receptas. Nesukite sau galvos ir pasirinkite paprasčiausią iš ekstrakto. Regis žino, Regis siūlo štai tokį:

  1. Salyklo ekstraktas. Du indeliai po 1,7 kg.
  2. Apyniai „Tettnanger“ – 35 g + 20 g.
  3. Airiška kerpena - 5g.
  4. Mielės Safale US-05(56) – 1 pak.

Nesigąsdinkite pavadinimų - pasakysite savasalus.lt ir viską jums duos. Galite ir jų internetinėje parduotuvėje susirasti, paskambinti telefonu... Viso rinkinio kaina bus apie 59 Lt. Iš šio kiekio galėsite išsivirti 20 litrų savo alaus. Manote, kad brangoka už tikrą, gyvą, gardų, pačių išsivirtą alų? Ateity labai nesunkiai kainą susimažinsite 1,5-2 kartus.

Salyklo ekstraktas nėra nei chemija, nei milteliai nei kažkoks baubas. Tai normalus natūraliu būdu išgautas salyklo produktas, iš kurio pašalinta didžioji dalis vandens. Visa tai tik jūsų patogumui (todėl ir kainuoja brangiau).

 

Trečias žingsnis - virimas.

  1. Pripilkite į puodą 21 litrą vandens. Užvirkite.
  2. Po truputį pilkite salyklo ekstraktą ir maišykite. Jei per greit supilsite ar nemaišysite - nusės ant dugno ir prisvils.
  3. Supylus visą sudėkite 35 gramus apynių. Šie apyniai bus verdami 60 minučių ir suteiks alui kartumo.
  4. Pavirus 45 minutes - sudėkite 25 g apynių. Šie apyniai suteiks alui aromato, nes bus verdami trumpiau.
  5. Sudėkite kerpeną (kartu su antraisiais apyniais). Kerpena nebūtina, tačiau alui suteiks skaidrumo. ir pavirkite 15 min.

Turite išsivirę alų. Juk tikrai nieko sudėtingo?

 

Ketvirtas žingsnis - vėsinimas. Nuo šiol labai svarbu švara. Žiemą galite vėsinti pastatę lauke. Galite net neuždaryti, nes užsikrėsti tikimybė minimali - minuse bakterijos negyvena. Kai šilčiau - statykite į vonią su šaltu vandeniu. Atvėsti alus turi iki 25 laipsnių arba mažiau. Nerizikuokite su aukštesne.

 

Penktas žingsnis - fermentavimas. Atvėsintą skystį perpilame į talpą fermentavimui. Talpa turi būti dezinfekuota. Galima tą padaryti verdančiu vandeniu, arba chemija (dabar yra ir ekologiškos. Galite įsigyti kur ir visa kita). Gerai būtų pilti iš aukštai, kad susiplaktų arba suplakti po to. Mielėms labiau patinka, kai bus prisisotinę deguonies. Pastatome talpą į vietą, kur ji galės ramiai nejudinama stovėti savaitę. Ant viršaus tolygiai išbarstome mieles. Maišyti nereikia. Uždengiame, įstatome alsuoklį, pripiltą vandens (iki žymos). Jau kitą dieną alsuoklis burbuliuos.

 

Šeštas žingsnis - išpilstymas. Išlaukti savaitę bus sunku. Jei turite užkemšamų butelių (būna alus parduodamas tokiuose) - tada šie buteliai puikiai tiks. Jei ne - teks įsigyti uždarytuvą ir kamštelių (kainuos apie 48,80 Lt). Tada galėsite pilstyti į puslitrinius alaus butelius. Visus butelius dezinfekuojame chemija, arba verdančiu vandeniu. Su chemija yra paprasčiau. Tada galima alų išpilstyti. Prieš pilant reiktų įdėti apie 5 gramus cukraus į kiekvieną butelį. Dėl sterilumo galima cukrų užpilti vandeniu ir užvirti (tik būtinai palaukite kol atvės). Cukrus padarys viską, kad alus užsigazuotų. Kadangi talpoje yra kranelis - jo pagalba šiek tiek pakreipę butelį supilame vieną po kito. Tada visus uždarome ir sustatome brandintis. Galite tam pačiam kambary, jei ten temperatūra nėra labai aukšta. 21-22 laipsniai nėra baisu. Kiti brandina vėsesnėje temperatūroje - rūsyje ar net šaldytuve (tokiu atveju vis tiek pora dienų palaikykite šilčiau, kad užsigazuotų). Laukia sunkiausias laikotarpis - 3-6 savaitės. Po trijų savaičių galite ragauti, bet geriausia būtų išlaukti 6. Tada alus jau bus neblogai subrendęs ir jo skonis stipriai skirtis nuo 3-jų.

 

Viskas labai paprasta. Pasibandykite taip ir gausite natūralų, tikrą, gyvą ir, svarbiausia, savo alų. Jei viską perskaitėte - suprasite ir tai, kad virimui nereikia daug vietos. Alų galima virti bet kuriame daugiabutyje.

Kauno Zoologijos sodas: kam jis reikalingas?

2012-09-04 11:52   kategorijoje:   Dienos

Teko dar kart pabūti Kauno Zoologijos sode. Jau antrą kartą šiemet. Pirmą kartą nuvažiavom kai  buvo šalta ir pusė gyvūnų „miegojo“ (juos uždaro žiemai). Jau tada mačiau tai, kas mane erzino, o dabar esu dar piktesnis. Jei kažką darai - daryk gerai (arba bent jau normaliai)!

Kam yra skirtas Zoologijos sodas? T.y. į kokį klientą jis yra orientuotas? Sunku bus pasiginčyti, jei atsakysiu - į vaikus. Tam nereikia kažkokių tyrimu, o jei netikite - nuvažiuokite ir pamatysite kas per lankytojai.

Pradėsiu nuo pačio žiauriausio dalyko - aptvėrimai. Visur per pora metrų nuo narvų yra papildomas aptvaras, kad žmonės nekištų rankų. Beveik visur, prie šių aptvarų, yra užsodintos gyvatvorės. Gražiau? Gal. O dabar apačioje dvi foto. Viena - kaip matau aš, ir kita - kaip mato mano 3,5 metų vaikas. Jos ūgis yra toks, kaip metais ar pusantrų vyresnių vaikų (107,5 cm).

 

 

 

O gal tik aš čia matau problemą?  :)  Niekur prie aptvarų nėra suoliukų, ant kurių galima būtų užkelti ir pastatyti vaiką. Visi juos kelia ant užtvarų. Sprendimas: 1. karpyti gyvatvores gerokai žemiau; 2. nesodinti jų visai; 3. įrengti suoliukus, ant kurių galima būtų užkelti vaikus. Problema yra ir su begemotais, kengūromis - ten aptvarai betoniniai.

Nepatogus išplanavimas. Čia jau kaip ir esminis pertvarkymas, bet reikia planuoti ir daryti viską, kad jis pasikeistų. Žmonės turi eiti tik į priekį ir taip pamatyti viską. Aklakeliuose gali būti tik ypatingo dėmesio sulaukiantys gyvūnai, kur žmonės eis bet kuriuo atveju. Dabar ten sugrūsti paukščiai, kurie pilki, jų mažai ir jie nematomi. Sprendimas: planuoti ir projektuoti keliukus iš naujo. Didelę dalį narvų galima nesunkiai transformuot ir perkelti. Juo labiau, kad pastoviai vyksta atnaujinimai ir pakeitimai.

Paukščių narvai. Yra kelių tipų. Rašysiu tik apie tris.

1. Erelių narvai yra labai dideli, bet ten gyvena vienas ar du ereliai. Jų nesimato! Sprendimas: padaryti apačioje, vidury narvo tunelį. Į jį įėjus, paukščiai visada būtų netoliese.

2. Gulbių, ančių ir pan. aptvėrimai yra žemi, tačiau plotas labai didelis. Sprendimas: reikia būtinai padaryti takelius į aptvėrimo vidų. Galima aptvertus, galima su tilteliais ir pan, bet žmonės turi būti arti paukščių.

3. Na ir paskutinis - naujai įrengti papūgų narvai. Jie padaryti dvipusiai - iš lauko ir iš vidaus. Matyt su intencija, kad bus galima žiūrėti ir žiemą? Bet kažkaip apšildymo normalaus ten nepastebėjau. Žinant kaip čia viskas daroma, spėju, kad tai papūgoms pasislėpti nuo lietaus. Pusė papūgų sėdi viduje - pusė lauke. Reiškia pusė matosi tik iš vienos pusės, o pusė - iš kitos. Viduje yra tamsu ir jas vos galima įžiūrėti. Lauke stiklinė dalis įrengta per žema ir man reikia lenktis. Sprendimas: iš vidaus padaryti stoglangius, arba laikyti įjungtą šviesą. Iš lauko stiklą būtina ireikai daryti nuo apačios iki pat viršaus. Taip bus visiems visada matomi paukščiai. Siena tarp lauko ir vidaus turi būti stiklinė, tada nereiks ir stoglangių ir paukščiai bus matomi iš abiejų pusių.

Gyvūnai ir jų nameliai. Nežinau kaip tiksliai geriausia spręsti šią problemą, bet ji yra. Dalis gyvūnų sulenda į savo nepermatomus „namus“ ir lankytojai jų nemato. Ne taip jau retai pasitaikanti situacija. Dalį gyvūnų (galbūt, net didžiąją dalį) šeria viduje. Tai reiškia, kad gyvūnas valgo viduje, kur jo niekas nemato ir taip dar mažiau laiko praleidžia ten, kur jis turi būti. Sprendimas: įtaisyti ėdžias, lovius.. taip pat ir lauke.

Prekyba. Buvau sekmadienį po pietų. Kažkokios kavinės kaip ir yra, bet nedirba. Apšiurę kioskeliai lyg ir yra, bet jie jau užsidarinėja prieš pusę šešių. Visiškai neplanuota, neorganizuota, nesutvarkyta.

Tušti plotai. Man atrodo, kad Kauno Zoologijos sodas gali dar plėstis, nes žalių tuščių plotų dar yra. Gal reiktų pradėti sistemingai planuoti ir projektuoti? Man toks vaizdas, kad vadovai pasako, statybininkams ko reikia, o jie padaro kaip jiems atrodo. Jei taip nėra - reiškia problema dėl nekompetencijos dar aktualesnė.

Neseniai skaičiau kaip iš kavinės atėmė mešką, po daug metų, nes sąlygos neleistinos. Gali ateiti patikrinti ir į Kauno Zoologijos sodą. Kai kurie gyvūnai (teisybės dėlei verta pasakyti, jog mažuma) tokiuose mažuose narvuose, kad drąsiai gali konfiskuoti ir siųsti į Vokietiją.

Situacija nėra tik bloga, bet Kauno Zoologijos sodo vadovų nekompetencija neabejoju. Ten vadovas turi būti ne veterinaras, gyvūnų teisių atstovas, .., o vadybininkas. Žmogus, sugebantis surasti rėmėjų, išmušti pinigų, organizuoti darbą ir jį planuoti. Gal kada nors...

« 1 ··· 61 62 63 64 65 ··· 126 ··· 189 ··· 252 ··· 315 ··· 378 ··· 441 ··· 504 ··· 567 »