Vakar buvau kine. Nežinojau į kokį filmą eisim, todėl išsitraukiau mobilų, bandžiau atsidaryti kinas.info, bet mano telefono baterija nusėdo. Tada bandžiau su dar dviem, bet jiems pritrūkdavo atminties puslapiui užkrauti. Seni telefonai sux, ane? :) Taigi, nuvažiavome į Akropolį, atsistojome prieš naujai pakabintą švieslentę ir rinkomės iš tų filmų, kuriuos rodė netolimoje ateityje. Rinkomės atmetimo būdu ir liko Beovulfas (Beowulf).

Tik pradėjus rodyti supratau, kad tai ne tiek aktorių darbas, kiek kompų. Nežinau kaip tiksliai viskas vyksta, bet spėju dalis suvaidinama, po to perkeliama į kompus ir toliau jau kompai baigia vaidinti. Nesužavėjo manęs šis faktas, bet... Kuo toliau, tuo mažiau dėmesio į tai kreipiau, o galų gale netgi tas faktas pradėjo patikti. Šiandien paskaičiau apie šį filmą ir supratau, kodėl tam tikrais momentais veidai atrodo neatskiriami nuo tikrų, o tam tikrais šlykščiai negyvi. Pasirodo tokį filmą reikia rodyti ant specialių trimačių ekranų, kurių Lietuvoje nėra.

Tai epas, pasakojantis apie kovą su pabaisomis. Nepasakosiufilmo idėjos, bet tam tikrus momentus pakomentuosiu :) Filme yra dvi pabaisos (iš tiesų trys, bet...), su kuriomis kovojama. Pirmoji panaši į žmogų, tik šlykščia išore, be galo stipri, didelė. Niekaip negaliu suprasti kodėl ji tokia. Antroji - drakonas. Kodėl drakonas yra visiškai aišku, bet tada vėl grįžti prie pirmosios, o tada vėl klausimas: kodėl pirmoji buvo tokia? Visa kita yra atleistina, nes tai pasaka, nes tai kompų darbas. Tar kitko: Beavulfas - tai herojus. Jis keliauja, ieško ne tiek pinigų, kiek šlovės, garbės. Keista šiek tiek, kad jam neegzistuoja kiti: kariai, draugai...

O dabar apie mano visišką pesimizmą filmo pradžioje ir po to kardinaliai pasikeitusią nuomonę. Iš tiesų įtraukiantis ir momentais pastebi kaip įsitempi. Manau, kad verta pažiūrėti šį filmą. Jei jau neturime trimačių ekranų, tai nueikime bent ten, kur vaizdas bus matomas maksimaliai efektingai ir nežiūrėkime per kompą :)

Ar yra norinčių dalyvauti seminare apie bendravimą su klientais? Registracija tik 500 Lt. Paskubėkite.

Iš tiesų tai nesiregistruokite, nes čia ne reklama ir neorganizuoju jokių mokymų. Taip pat kainą iš oro paėmiau. Kodėl? Nes šeštadienį mano darbovietė (vos neparašiau „mano darbas“) suorganizavo mokymus. Turėjo važiuoti visi, išskyrus buhalterę ir valytoją. Jos su klientais nebendrauja. Vienas susirgo pirmadienį ir sirgo iki šiandien, o kita susirgo šeštadienį (kai jau reikėjo važiuoti). Taigi, važiavo visi 6 žmonės.

Ar patiko? Nu normaliai. Man labiausiai patiko, kad mergina, kuri vedė seminarą-mokymus, buvo tikrai pasikausčiusi. T.y. puikiai supranta apie ką šneka ir nesiparina dėl visokių klausimų į temą.

Ar sužinojau kąžką naujo? Turbūt kažką sužinojau. Gal daugiau priminė kai kuriuos dalykus. Bet mačiau, kad kolegos sužinojo, o tai jau gerai.

Kas blogo? Nedarykite klaidos ir neimkite į seminarus realių blogai klientams parašytų laiškų. Darbuotojai tikrai atskirs kur kieno atsakymas ir tikrai užsiparins labai. Geriau pimkite tikras situacijas ir perrašykite savaip.

Kas nepatiko? Vienos dienos savaitgalis :)

Kas dar gero? Man patiko vedėja. T.y. kaip ji gražiai bendravo ir davė dėmesio labiausiai jo reikalaujantiems žmonėms. Ji nepamiršdavo paminėti vardo ir paglostyti jų savimeilę. :)

Šito alaus išgėriau gan daug, todėl nuomonė kaip ir objektyvesnė :) Kai padarė akciją ir alus atpigo nuo 4,49 Lt iki 2,39, tai pasiėmiau visą dėžę. Kaip vienas draugas pasakė: „tikras alus“. Jis turi šiek tiek kartumo, bet labai nedaug. Labai neblogas alus. Jei jis visada kainuotų 2,39, tai nusipirkčiau dažnai. Tačiau negalime juk paneikti fakto, kad kai alus laaabai brangus - jis skanesnis :) Taigi, tikrai geras alus

Biržai seniai garsėja kaip alaus kraštas. Taigi, Rinkuškių alaus darykla turėtų būti girdėta daugeliui. Šio alausdidžiausias minusas - stiprumas (net 7%), O ir skonis kažkoks „skystas“, bet tuo pačiu saldus ir kartus. Man šis skonisnelabai...

Kažkada seniai seniai, dar utena alų pilstydavo ne tik į 0,5 l, bet ir į 0,33 l buteliukus, aš gėriau Utenos Porterį. Tą kartą kažkur ėjau ir pakeliui nusipirkau. Taigi, nugėręs kelis gurkšnius palikau butelį ant šaligatvio krašto. Nuo to laiko daugiau šio alaus neragavau. Patikėjęs tuo, kad mano skonis keičiasi - nusipirkau Utenos Porterio. Utenos logotipas parašytas labai neryškiai: ar iš baimės dėl kokybės, ar iš mandrumo... Ai ką čia daug rašyti, jo skonis ir toliau levas ir šio alaus dabar dar ilgiau nepirksiu.