Kartais mane stebina žmonių tikėjimas tuo ko nėra. Jie sugeba save patys įtikinti tuo, ko norėtų. Ir tai absoliučiai nesusiję su kokiu tikėjimu, kad yra ateiviai.
Jei aš tik pradedu tikėti tuo, kad kažką puikiai išmanau, pastebiu, kaip man nesiseka. Taip nutinka, bet džiaugiuosi, kad labai retai.
Daugelis dalykų, kuriuos darau, darau dėl to, kad man įdomu. Kartas nuo karto man pasako: bet tu juk padrei tą, tu jau esi profas. Džiaugiuosi kai to nesako, nes aš manau kitaip. Geriau daryti kažką gerai nemokant, nei mokėti ir nedaryti :)
