siaubinga jaustis kazkuo pasitikejus ir jei tai nepasiteisina.slykstokas jausmas.belieka pradet sirgt paranoja ir niekuo nepasitiket

kvailumas, kaip ir protingumas salyginis dalykas. Viska lemia kontekstas. Pažįstam situacija - verdat savo sultyse ponai.
Užvirė!

matau, kad tu kvailesnis, negu maniau :)

tyla geriau negu byla :D

o ką parašė ruda lapė nieko nesupratau. Matyt ir pats per dažnai isipisineju

Koncerte tokia pagyvenusi veikėja, turėjusi vesti renginį, manęs paklausė, ką galėčiau papasakoti apie save. Kai pradėjau pasakoti apie internetinės bendruomenės sukūrimą, ji nustojo užsirašinėti... "Tai geriau jau jūs pats apie save papasakokit..." pasakė ir nuėjo. Matyt keistai atrodo dipolis "kultūra - internetas". Ech ... susikabinkim rankomis broliai ir sesės internautiniai kulturščikai :D

kultura ir lieka kultura bet issipisinejimo rasyke ir nemazai.skatinimo mazai.pvz jei raso tarkim kokiu 15 ar ka as zinau 18 nu tipo jaunas koks zmogus ir ne viskas jam gaunas bet jis stengias tai neretai ji islazdavoja ir ispizdavoja.nu as ir teip darau aisku.bet as pvz ne adminas.va paskaicius vargos ar skruzdeles komentarus nereik noret babkiu.man tai seip pohui kad kas nos is ko nors pizdavojas bet tai nereik rekt ir pinigu noret uz kultura.kokia blyn kultura

senai taip besijuokiau jau patarle tai itraukiama i mano zodyna ir tampa veiksni galiojime nuo siandien

kažkodėl ir aš manau, kad dėl interneto... gaila iš tiesų...

tai tegu duoda litų, tai bent bus už ką tą kultūrą kelt. mano nuomone, tai čia viska dėl to, kad mes (rašykai) internete. jei būtumėm ~1000 žmogų armija susitikinėjanti kartą į savaitę, skaitanti kūrybą ant kiekvieno kampo ir verbuojanti vis daugiau jaunimo - litai garantuoti. atsargūs dar dėdės dėl interneto, oi atsargūs:/

turbūt... :(

per mažai kultūros jiems rašyke pasirodė?

hehe... kai už kokio stulpo tai gal ir gerai :))

va va, su tais klūpinėjimais tai visad irgi klysdavau seniau. irgi visą laiką į bobutes žiūrėdavau. o paskui, vieną dieną kai buvau kaime, pamačiau, kad senelis mano nei klūpi, nei sėdi, o tik stovi už suolų pačioj pabaigoj ir viskas. dar pamenu mokė mane: "tegu bobos tūpčioja,- jos pripratusios daržuose". va nuo tada ir aš pradėjau stovėt. atsistoji ramiai, pastovi. ir dar pliusas - gali bet kada pabėgti, nereikia grūstis pro burbančias bobutes, kurios per keliolika sekundžiu išvadina visokiais įmanomais velnių sinonimais:/

haha..