O juk dužo stiklai bažnyčioj
Ir į širdį byrėjo smėlis
Josios ašaros byrančios rankom
Iš žemėtų į delnus saulėtus
O juk kasėm kapą broliui
Saulė gulė ir kėlėsi mėnuo
Kryžius griuvo skausmo prispaustas
Dievo vaiką batais aulėtais
O juk sniegas kumšty prispaustas
Upės vingis iš tolio į aukštą
Kūnas tirpo šešėlis ievos
Smėlis biro į širdį šaltą
