Po naujos gmail versijos atsiradęs bajeris mane kartais tikrai nervina. Atėjus ryte į darbą, startuojam ano firefox su tokiai pat langais, kaip uždarant jį. Ne visada, bet labai dažnai pamatau tokį pranešimą:

This seems to be taking longer than usual.

If you are using a slow Internet connection, you can wait a bit longer for this page to finish loading, or just use basic HTML view for now.

If you are using your normal Internet connection and you usually get past this loading step without any problems, please refresh this page in your browser. If you continue to have trouble loading your account, please visit the help center for troubleshooting information.

Kartas nuo karto prisisubscribinu daug blogų. Tai darau retai, nes dažniausiai pamirštu kurie jų jau buvo prisubscribinti. O jei jie buvo - reiškia arba man nepatiko, arba išties šūdinai rašė. Taigi, kartais būna taip, kad blogas rašo nesąmones, bet dėl 10% gerų įrašų jį skaitau. Daugiausiai blogų prisisubscribinau per blogatoną. Čia toks dalykas, kai reikėjo pagauti siūlo galą (paskutinį įrašą kitame bloge) su penkiais geriausiais (to blogo autoriui) blogų adresais. Sumaliau :)

Panašiai yra ir su mano blogu. Žinau, kad nemažai žmonių jį skaito tik dėl mano statomo namo. Kiti specialiai pasirenka vežančią temą ir ją stumia, o man kiek kitaip. Visada norėjau namo, o kadangi pats ruočiausi statyti, tai ieškojau info. Deja, bet internete jos labai nedaug. Šis faktas apsprendė mano apsisprendimą namo statybas sukelti čia. Anyway, rašysiu ir toliau ne tik apie namą, nes čia mano dienos, o jose būna ir daugiau dalykų :)

Bet aš apie blogus, kurie mane nervina. Kartais suprantu, kodėl juos toliau skaitau, o kartais ne. Gal esu labai kantrus, o gal tingus, nes daug blogų neišmetu ir readerio. Dažniausiai retai rašantys blogo blogai ilgiausiai užsibūna. Tie kurie rašo pastoviai, greičiau dingsta.

Pavyzdžiui blogą „Kodėl aš retai būnu nuotraukose?“ skaitau tik dėl foto. Pastaruoju metu ir jas pradėjo dėti belekokias, todėl mano kantrybė senka. Mane nervina jos rašymas, bandant mėgdžioti qemm. Jis rašo kartais sunkiai suprantamais žodžiais, bet čia jo išskirtinumas. Jei pradėtų rašyti normaliai, iškart 2/3 subscriberių atsijungtų. Na aš dar palauksiu, bet mano kantrybė senka :)

Dar vienas populiariausių blogų Lietuvoje yra „Žudyk reklamą“. Nebeskaitau jo. Anksčiau skaičiau ir labai džiaugiausi, nes buvo apie reklamą, daug pastebėjimų, komentarų. Po to pradėjo rašyti beleką absoliučiai, be jokių protingų pastebėjimų, komentarų. Ilgai tempiau, o po to atsijungiau. Tiesa sakant nepasigedau jo. Matyt gerai užknisęs buvo. Dabar skaitau „Dienos duona“. Kartais užknisa, kad teikia visiškai sausą informaciją, bet čia iš skubėjimo. Daug įdomiau būtų, jei protingai pakomentuotų. Blogas yra blogas ne todėl, kad ten beleką reik rašyti, o labai svarbus autoriaus (arba autorių) požiūris.

 

Atnaujinta:

Rootos (Kodėl aš retai būnu nuotraukose?) reakcija.

Taip, aš labai nekenčiu sinoptikų, nes jie orus atspėja su tokia tikimybe, kaip ir aš nuspėčiau. Jei man skirtų pusę jų biudžeto, aš kas valandą rašyčiau jums orus ir labai greitai tapčiau milijonieriumi. Tada perduočiau estafetę kitam. Taip orų prognozių atspėjimo procentas nifiga nepasikeistų, o Lietuvoje atsirastų daugiau milijonierių.

Taigi, darome eksperimentą ir žiūrime kokie orai bus Vilniuje šį savaitgalį:

Šaltinis	Šeštadienis	Sekmadienis
meteo.lt	+3	+2
gismeteo.ru	-3	-5
weather.com	+1	0
accuweather.com	+1	-3
orai.lt	-1	-1

Taigi, šeštadienį Vilniuje bus arba +3 arba -3 (7 laipsniai paklaida). Didžiausia tikimybė: +1.
Sekmadienį Vilniuje bus +2 arba -5 (8 laipsniai paklaida). Didžiausia tikimybė: -2

Tai savaitgalį bus balos ir šlapia ar bus šaltoka?

p.s. Tiesa, tarnybos kelis kart per dieną atnaujina savo prognozes, bet mano tikrinimo momentu buvo taip, kaip surašiau.

Taip. baigėsi Kalėdos, liko 2 normalios darbo dienos, vienas darbo šeštadienis ir tada dar trys poilsio dienos. Kam poilsis, o kam besaikis gėrimas. Bet aš apie Kalėdas. Šios Kalėdos buvo geros. Matyt buvau nelabai geras, tai dovanų gavau nedaug, bet svarbu nuotaika. Kepurė, staliukas valdymui lovoje, knyga.

Kūčios man labai patinka, nes susirenkame su šeima. Vakaras būna ramus, su simboliniu alkoholio kiekiu: vynu ir alumi (man). Ko gero pati jaukiausia diena metuose. Ties, visą kūčių dieną pradirbau statybose, bet tai juk veža :)

Kalėdos būna mėsos diena. Taip pat per jas reikia važiuoti lankyti giminių (nelabai su savo giminaičiais bendrauju), susitikti su draugais. Taigi, pabuvojau Marijampolėje, po to vėl į Vilnių, susitikau su westuku. Kitą dieną susitikom su Ramunėle ir Justyte. Turėjom važiuoti su jo visureigiu po mišką pasivažinėti, bet sugedo :/ Kažkas su sankaba. Taigi, įkalėm po alaus ir nusprendėm važiuoti į Kauną picos valgyti. Kaune yra tokia picerija „Pas Paolo“, kur pati geriausia pica Lietuvoje. Važiuoti iškart būtų perdaug paprasta, nes 19:00 jie ėjo į teatrą, o į Kauną važiavome tik po to. Kaune vėl susitikome su westu, pavalgėme picos, atsigėrėme Budweiser tamsaus ir Tauro Ekstra alaus ir namo. Taigi, 4 dienos dingo net nepastebėtos. Dar kelios dienos atostogų būtų gerai.

Pirmą kartą pastebėjau keistą dalyką. Dalyviai: televizorius, blizgučiai (lietutis).

Turbūt visi pastebėjote, kad televizoriaus ekranas traukia blizgučius: blizgučiai prilimpa prie ekrano. Bet ar pastebėjote, kad kai per televizorių rodo tamsų vaizdą - jis traukia, o kai šviesų labai - jis atstumia? Jei netikite - labai nesunku išbandyti :)

Žinote kodėl aš nemėgstu Kalėdinių sveikinimų? Nes didžioji jų dalis būna spaminiai. Juos siunčia emailu ir ten „To“ visai nenurodomas arba nurodomas pats siuntėjas. Visus gavėjus suvaro į BCC ir galvoja, kad jau atliko pareigą. Nusišvilpti man ant tokių sveikinimų. Man daug smagiau negauti sveikinimo, nei gauti tokį.

Būna ir taip, kad po porą kartų tuos pačius gauni. O būna, kad sms sveikinimą atsiunčia (tiksliau persiunčia) pamiršę ištrinti savo vardą. Geriau nesveikinkime vieni kitų, nei taip.

Jei jau norite sveikinti - darykite tai asmeniškai. Tai reiškia, kad jūsų siųstas tekstas kiekvienam turi būti skirtingas ir pritaikytas jam. Taip, tai sunku, tai atima daug laiko, bet... Bet tai jau yra sveikinimas.

O aš pasižadu, kad kažkada irgi subręsiu Kalėdiniams sveikinimams. Tada siųsiu savo parašytus sveikinimus kiekvienam asmeniškai.

Kartais laisvalaikiu ką nors pridarau www.basketnews.lt svetainei. Ne blogąja to žodžio prasme, o jei pavyksta blogai - tai ne iš blogų paskatų  :)

Kažkaip vieną dieną sugalvojau (o tai buvo ne vakar), kad gal verta pabandyti blogų komentavimą perkelti ten. Kuo skiriasi blogų komentavimas? Ko gero didžiausi skirtumai - registracijos nebūtinumas, savo blogo ar svetanės nurodymas. Dar vienas dalykas, kuris manau labai padeda - naujų komentarų siuntimas el. paštu. Taip taip, nelabai seniai tai pasidariau čia  :)  Taigi, ėmiau ir perkėliau visą tą reikalą į basketnews.lt. Gaila, bet rezultatų negalėsiu pasakyti kokį mėnesį ar kitą. Tiesiog reikia, kad praeitų tam tikras laikas, kad pastebėčiau komentavimo skirtumus. Anyway, bet kokie pakeitimai visada tik į gerą  :)

Kokie prognozuojami pliusai šio pakeitimo?

• Daugiau komentarų (dėl kokybės nesu tikras)
• Patogiau lankytojui
• Didesnis lankomumas. Ši tendencija turėtų būti pastebėta per ilgą laiko tarpą

Tiesa, mano bloge tai veikia, nežinau ar gerai veiks ten: aš apie apsaugą nuo spam botų. Nieko sudėtingo, bet padeda: javascript. Taip, be jo neregistruoti vartotojai negalės komentuoti, bet sulaukti tūkstančių spaminių komentarų nesinori. Taip pat žiauriai užknisa skaičių įvedinėjimas iš paveikslėlio ar, dar blogiau, skaičių sumavimas. Tokiom tendencijom greitai teks taisyti gramatines klaidas sakiniuose, spręsti kvardatines lygis, atspėti dainuojamą melodiją... Mano bloge robotai nepalieka komentarų. Nuo žmonių neapsisaugosi, tačiau tikiu tuo, kad kuo daugiau žmogui duodi galimybių, tuo mažesnė tikimybė, kad jis tuo naudosis blogais tikslais.

Mano kolega nusipirko čipsų „Kryzpo“. Mačiau ir aš juos parduotuvėje, bet nepirkau. Kodėl? Nes galvojau, kad jie lenkiški. O jie pasirodo gaminami Čilėje. Tada susimąsčiau: kokios šalies produkcija asocijuojasi su bloga kokybe?

Ansčiau visi kalbėdavo apie blogą kiniškos produkcijos kokybę. Dabar tokios kalbos aprimusios, nes Kinijoje gaminama viskas. O Lenkijoje? Iš ten vežama daug prekių į Lietuvą, bet man kažkaip jų prekės pasitikėjimo nekelia.

Taigi, kokių šalių produkcija sukelia mažiausiai pasitikėjimo? Man:

1. Lenkijos
2. Rusijos
3. Kinijos

Pastaruoju metu pradėjo dygti daugybė internetinių parduotuvių. Vienos jų veikia, kitos nelabai. Yra parduotuvių, kurioje tik kelios prekės, yra kur jų daugybė, bet nėra jokios sistemos. Kokia gi turėtų būti el. parduotuvė? Iš tiesų ta, kuri sutraukia daug pirkėjų (ne lankytojų).

Daug žmonių, kurdami svetaines sako:
- Gal dar norėtumėm internetinės parduotuvės...
- Kam ji jums?
- Ne pardavinėsime savo prekes
- O ką gaminate?
- Baldus

Čia tikras ir nelabai retas atvejis. El. parduotuvės spėjo užvaldyti ir visi jų nori, net nepagalvodami kodėl. Baldais prekiauti bloga, nes:

• Baldus žmonės turi pačiupinėti, atsigulti, atsisėsti ant jų
• Baldų kaina dažniausiai siekia 1000 Lt ir daugiau

Internete geriausia prekiauti ne brangiomis prekėmis. Man sunku pasakyti tikslią viršutinę ribą, nes ji priklauso ir nuo prekių rūšies. Štai kompiuterines prekes galiu pirkti ir už 1000 Lt, nes:

• Apie jas viskas aprašyta internete
• Jas pačiupinėjus efektas minimalus
• Dažniausiai atėjus į kompiuterinių prekių parduotuvę, jūs tos prekės vistiek nepamatysite

Taigi, yra prekės, kurias palietus, pamačius realiai gaunamas didelis efektas. Tokias prekes sunku aprašyti ar pavaizduoti, todėl sunku bus ir parduoti. Pvz.: baldai, drabužiai... Yra prekės, kurios puikiai matomos fotografijose, bei technines charakteristikas galima sužinoti internete. Pvz.: kompiuterinės prekės, buitinė technika ar net automobiliai... Tokias prekes parduoti lengviau. Yra prekės, kurios teikia vidinį pasitenkinimą ir joms parduoti pakanka informacijos, komentarų apie jas. Pvz.: knygos, muzika, filmai...

Dar vienas el. parduotuvių skitumas: specializavimas. Internete prekiauti galima viskuo, bet pasirinkimas vienos srities prekių, jums gali padėti. Ar jūs knygas perkate maximoje? O drabužius? Aš suprantu, kad drabužiai ten gal ir pigesni, bet aš geriau jaučiuosi juos pirkdamas drabužių parduotuvėje. Su knygomis dar blogiau - joms reikia aplinkos. Maximose galima pirkti knygas, kai nėra šalia knygyno, o jums juodai nėra ką veikti. Tada nuspirkite detektyvą ar meilės romaną, atsigulkite paplūdimy ir ilsėkitės. Kai man reikia knygos aš einu į knygyną, kai man reikia drabužių - į drabužių parduotuvę, kai noriu pavakarieniauti - to nedarau prie vidury maximos stovinčių poros staliukų.

Mano patarimas norintiems prekiauti internetu - pirmiausia susigalvokite kuo prekiausite. Atsakymas „viskuo“ šiuo atveju netinka. Tada sugalvokite kuo jūs būsite kitokie, kaip pasieksite pirkėjus. Pirkėjai ir lankytojai skiriasi, todėl jums labiau turi rūpėti pirmieji. 

 

 

Vakar buvau kine. Nežinojau į kokį filmą eisim, todėl išsitraukiau mobilų, bandžiau atsidaryti kinas.info, bet mano telefono baterija nusėdo. Tada bandžiau su dar dviem, bet jiems pritrūkdavo atminties puslapiui užkrauti. Seni telefonai sux, ane? :) Taigi, nuvažiavome į Akropolį, atsistojome prieš naujai pakabintą švieslentę ir rinkomės iš tų filmų, kuriuos rodė netolimoje ateityje. Rinkomės atmetimo būdu ir liko Beovulfas (Beowulf).

Tik pradėjus rodyti supratau, kad tai ne tiek aktorių darbas, kiek kompų. Nežinau kaip tiksliai viskas vyksta, bet spėju dalis suvaidinama, po to perkeliama į kompus ir toliau jau kompai baigia vaidinti. Nesužavėjo manęs šis faktas, bet... Kuo toliau, tuo mažiau dėmesio į tai kreipiau, o galų gale netgi tas faktas pradėjo patikti. Šiandien paskaičiau apie šį filmą ir supratau, kodėl tam tikrais momentais veidai atrodo neatskiriami nuo tikrų, o tam tikrais šlykščiai negyvi. Pasirodo tokį filmą reikia rodyti ant specialių trimačių ekranų, kurių Lietuvoje nėra.

Tai epas, pasakojantis apie kovą su pabaisomis. Nepasakosiufilmo idėjos, bet tam tikrus momentus pakomentuosiu :) Filme yra dvi pabaisos (iš tiesų trys, bet...), su kuriomis kovojama. Pirmoji panaši į žmogų, tik šlykščia išore, be galo stipri, didelė. Niekaip negaliu suprasti kodėl ji tokia. Antroji - drakonas. Kodėl drakonas yra visiškai aišku, bet tada vėl grįžti prie pirmosios, o tada vėl klausimas: kodėl pirmoji buvo tokia? Visa kita yra atleistina, nes tai pasaka, nes tai kompų darbas. Tar kitko: Beavulfas - tai herojus. Jis keliauja, ieško ne tiek pinigų, kiek šlovės, garbės. Keista šiek tiek, kad jam neegzistuoja kiti: kariai, draugai...

O dabar apie mano visišką pesimizmą filmo pradžioje ir po to kardinaliai pasikeitusią nuomonę. Iš tiesų įtraukiantis ir momentais pastebi kaip įsitempi. Manau, kad verta pažiūrėti šį filmą. Jei jau neturime trimačių ekranų, tai nueikime bent ten, kur vaizdas bus matomas maksimaliai efektingai ir nežiūrėkime per kompą :)

Ar yra norinčių dalyvauti seminare apie bendravimą su klientais? Registracija tik 500 Lt. Paskubėkite.

Iš tiesų tai nesiregistruokite, nes čia ne reklama ir neorganizuoju jokių mokymų. Taip pat kainą iš oro paėmiau. Kodėl? Nes šeštadienį mano darbovietė (vos neparašiau „mano darbas“) suorganizavo mokymus. Turėjo važiuoti visi, išskyrus buhalterę ir valytoją. Jos su klientais nebendrauja. Vienas susirgo pirmadienį ir sirgo iki šiandien, o kita susirgo šeštadienį (kai jau reikėjo važiuoti). Taigi, važiavo visi 6 žmonės.

Ar patiko? Nu normaliai. Man labiausiai patiko, kad mergina, kuri vedė seminarą-mokymus, buvo tikrai pasikausčiusi. T.y. puikiai supranta apie ką šneka ir nesiparina dėl visokių klausimų į temą.

Ar sužinojau kąžką naujo? Turbūt kažką sužinojau. Gal daugiau priminė kai kuriuos dalykus. Bet mačiau, kad kolegos sužinojo, o tai jau gerai.

Kas blogo? Nedarykite klaidos ir neimkite į seminarus realių blogai klientams parašytų laiškų. Darbuotojai tikrai atskirs kur kieno atsakymas ir tikrai užsiparins labai. Geriau pimkite tikras situacijas ir perrašykite savaip.

Kas nepatiko? Vienos dienos savaitgalis :)

Kas dar gero? Man patiko vedėja. T.y. kaip ji gražiai bendravo ir davė dėmesio labiausiai jo reikalaujantiems žmonėms. Ji nepamiršdavo paminėti vardo ir paglostyti jų savimeilę. :)

Dar patiko pirtelė. Tiesa, buvome pilsiavietėje Margis. Jie sako, kad ten verslo ir laisvalaikio centras :) Ai, o seminarą organizavo Žmogaus studijų centras

A jop... ir dar vienas lochas rašo apie naujuosius. A.. bet jis tikrai lochas, tai gal jam galima?

Naujieji manęs visiškai neveža. Visiškai nejaučiu poreikio juos sutikri persirengus, triukšmingame klube ar panašiai. Man labai gerai būna ramiai prieš teliką su draugais gerti alų ir valgyti. Pavalgai, pageri alaus, dar pavalgai, dar pageri ir, žinoma, visą laiką žiūri teliką. Po to 00:00 išeini į lauką, išgeri šampano, paleidi kelias raketas (fejerverkus) ir grįžti toliau pagerti, nes šampaną su fejerverkais galima užskaityti kaip pavalgymą.

Manote šaipausi? Aš iš tiesų taip darau :)

Ar keikiatės? :)

O aš keikiuosi. Man užeina periodas kai gaudau save ir stengiuosi absoliučiai nesikeikti, o kartais atvirkščiai. Tada keikiuosi daug. Manau visai neblogai man tada sekasi, nes specialiai keiksmažodžių neįterpinėju, o jie patys užpildo laisvus tarpus sakiniuose. Tuo metu kažkaip lyg ir laisviau pasijuntu. Taip pagalvojau, kad gal tie keiksmažodžiai visada yra sakiniuose, bet juos dažniausiai praleidi? O kai atsipalaiduoji - jie normaliai savo tvarka lenda į eterį.

Keista, bet keiksmažodžių nereikia daug: nachui, blet, pizda, kartais bibys. Hmm ko gero tiek jų užtenkakalbėjimui pilnais sakiniais.

Kažkada juokėmės iš sakiniuose naudojamo blet:

1. Blet nueik alaus.
2. Nueik blet alaus.
3. Nueik alaus blet.

Vienas „blet“ nuspalvina sakinį, jam suteikia rimtumo, vyriškumo. Ir tuo pačiu visi sakiniai yra skirtingi savo nuotaika. Pirmasis gali būti pasakomas iš neturėjimo ką veikti. Antrasis gali būti pakartotinai pasakomas, arba kai aiškiai žinoma kas ir kodėl turi nueiti alaus. Trečiasis gi pats rimčiausias, nes aiškiai ir konkrečiai išreiškiamas sakančiojo požiūris, pyktis ir netgi troškulys.

Ar dabar jau keiksitės? :)

Savaitgalis praėjo - dar 5-ios dienos darbo. Tiksliau 6-ios, nes darbovietė suorganizavo mokymus šeštadienį. Taigi, savaitgalis bus iš vienos dienos. Kas buvo šį savaitgalį gero? Na juk statau namą :)

O šiaip, tai nupirkau labai įdomią gėlę - Litopą. Štai foto:

 

 

Ne, ji nesupjaustyta specialiai, o tiesiog taip auga :)

Dar mes perkame duoną, kuri yr... Na tokios dažniausiai apvalios perpjautos per pusę ir po 4 vienoj pakuotėj. Na nesvarbu iš tiesų. Tokią duoną valgau dažnai, bet tik šį savaitgalį pastebėjau užrašą. Na tas kas jį sugalvojo, proto daug neturėjo: „Gyvenk, kad valgytum!“ (būtinai gale šauktukas)

 

 

Nežinau ar jau atėjo tas laikas, bet šiandien pasikartojo praėjusį mėnesį įvykęs faktas, po kurio pavėlavau į darbą.

Ryte prabundu apie pusė 8, prieš 8. Pažiūriu „Labas rytas“, pasivolioju, o 8-ą atsikeliu. Per 10-20 minučių susiruošiu ir išeinu į darbą. Dabe būnu 8:30 - 8:50.

Dabar apie tai kodėl šiandien pavėlavau. Atsibudęs žiūriu yra dar laiko iki 8. Neskubėjau keltis. Atsikėliau 8-ą, o eidamas koridorium stabtelėjau. Ten kabantis laikrodis rodė 9:00. Aš blogai matau laikrodį televizoriaus ekrane. Ar jau laikas pirkti akinius?

Aišku yra dar vienas variantas, kodėl man taip atsitiko: mano pasąmonės bangos davė signalą mano kūnui ir akims, kad dar ne laikas. Todėl akys realų vaizdą transformuoja į tą, kuris atitinka pasąmonės signalų poreikį. Tokiu atveju man visiškai nereikia akinių - tik šiek tiek daugiau poilsio :)