Alaus mitai: viršutinės ir apatinės fermentacijos mielės

Alus yra skirstomas į Lagerą (taip, LT kalboje nebe lagerį), Elį ir Lambiką. Kitaip sakant žemutinės fermentacijos, viršutinės fermentacijos ir spontaninės fermentacijos mielėmis. Ir kai taip pasakoma, dauguma galvoja, kad vienos mielės gyvena pagal pavadinimą - viršuje arba apačioje. Iš tiesų yra kiek kitaip. Elio mielės labiau linkusios prisikabinti prie anglies dvideginio burbuliukų ir todėl jos išnešamos į viršų, kur suformuoja mielių putas. To beveik nebūna lagere. Tačiau ir ten ir ten negyvos ir neturinčios ką valgyti mielės iškrenta ant dugno. Ir to ir to alaus mielės dirba visur - viršuj ir apačioj. 

Visos mielės valgo cukrus ir iš to gaunasi alkoholis, anglies dvideginis ir šiluma. Elio mielės geriausiai gyvena (dirba) šiltesnėje temperatūrojei nei lagero. Tai viena priežasčių, kodėl elis yra kvapnesnis, sodresnio skonio. Lagero mielių mėgstama temperatūra žemesnė, todėl lageras fermentuojamas daug ilgiau. O kas dėl lambiko? Čia atskira kalba. Apie jį rašiau čia..