Cookie Consent by TermsFeed

Blogas

Su vagonėliu pagaliau baigta

Pagaliau viskas baigta su tuo vagonėliu. Privargau juodai, bet... Penktadienį Ramunėlė pasiėmė savo didijį džipą (su juo dalyvauja offroad lenktynėse), atvažiavo Virgis ir bandėm tempti vagonėlį. Pirmiausia jį reikįjo užsikrauti ant specialiai tam tikslui suvirintų rogių. užsikelti truko ilgiausiai. Ramunėlė turėjo didelį domkratą ir tvirtą trosą. Taigi, domkratų kėlėm ir kišom kaimyno plytas. Negalima pakelti vieno krašto ir daug prikišus kelti kito, nes vanonėlis pasvyra ir nukrenta nuo plytų. Taigi, kantrybė ir sunkus darbas :))

Galų gale užsikėlus, labai nesunkiai jį nusitempėme. Nerealiai gražu žiūrėti kaip rimtas džipas tempia jį. Iš viso užtrukom apie 3 valandas.

Jo stogą teko išardyti, nes buvo didelis ir per didelis, kad vežėjai vežtų. Per šeštadienį ir sekmadienį sukaliau jam naują stogą. Dabar laukiu lietaus ir galėsiu įvertinti savo darbą.

Kaimynai

Ten kur statau namą, dirbau. Pro šalį eina kelias, bet juo beveik niekas nevažiuoja. Per dvi dienas pravažiavo vienas automobilis. Taigi, automobilį dažnai palieku ant kelio. Šiandien aš dirbau, o Raimonda blogai jautėsi, tai užsnūdo automobilyje. Durys atidarytos. Jei kas eina, praeina be rūpesčių. Eina keliu moteriškė. Priėjo, pažiūrėjo, kad mašinoje miega. Aišku, kad matė jog keliai iškišti lauk, bet vistiek durimis trenkė per juos. Aš, aišku, pasakiau, kad nesunku yra apeiti ir nebūtina tam daužytis. O ji pasakė topinę frazę:

Turėkit proto, aš ką eisiu per svetimą sklypą?

Aiškumo dėlei: nėra tvorų, sklypas mano, apleistas, tiesiog žolė.

Įmonėje

Šiandien teko nuvykti pas klientus. Ten buvo valdybos posėdis. Oi kaip juokinga buvo stebėti kaip kai kurie aplink kai kuriuos šokinėja. Labai nesunkiai galima atskirti:

  • Paprastus darbuotojus. Jie sėdi ramūs, jiems viskas dzin.
  • Sekretorę. Ji klausinėja kam kavos, arba jai tai pasako.
  • Direktorę. Ji daugiausia skambinėja ir labiausiai šokinėja aplink valdybos narius.
  • Valdybos narius. Jie bando juokauti, sėdi atsilošę - jiems tai tiesiog pasėdėjimas.
  • Valdybos pirmininką. Aplink jį labiausiai šokinėjama, jis sėdi stalo gale.

Simpsonai

Vakar buvau Simpsonuose. Tiesa, istorija prasidėjo užvakar arba dar seniau :)  Sugalvojus, kad reikia eiti į Simpsonus, surinkome publikos. Kažkur paskaičiau, kad šis filmas sumušė Lietuvos rekordą per pirmas tris dienas parduodamas daugiausiai bilietų. Taigi, nerizikavome pirkti bilietus tą pačią dieną - nuvažiavau dieną prieš. Paskutinį kartą tokias eiles mačiau kai rodė Titaniką. Tada eilės buvo dar didesnės  :) Atstovėjau, nupirkau bilietus. Kadangi pataikiau prieš pat 19:10 seansą, tai mačiau, kad bilietų nebėra, seansui 21:30 daugiau nei pusę parduota. Jo, Simpsonai veža. Taigi, vakar teko pamatyti ir galiu pasakyti, kad tikrai smagu. Nežinau ar jis labai skiriasi nuo per TV rodomų serijų, bet vistiek daug juoko, geros nuotaikos  :) Jei galvojate ar verta žiūrėti Simpsonus, atsakymas - TAIP  :)

Banko kortelė

Patikėsit, nepatikėsit, bet jau turiu rankose štai tokią nerealią kortelę:

 Banko kortelė

Realiai ji atrodo dar geriau  :) 

Registrų centras

9:02 Registrų centras. 264, prieš jus eilėje yra 27 žmonės. Dokumentų priėmimo salėje dirba tik vienas (antrasas) iš 6 langelių. Ko gero teks palaukti. Atsisėdu, laukiu. Dzin-238 -> 10. Hmm.. pasirodo ne vienas priima. Laukiam toliau. Minutės bėga, prie antrojo langelio klientas labai ilgai stovi, aiškinasi. Pasirodo dešimtas langelis priima tik kai nelieka kam išdavinėti. Dzin dzin.. vis 3xx numeriai. Dzin-239 -> 9. O! Jie net trys. Deja, 9-as kaip ir 10-as - priima kai neturi ką išdavinėti. 9:20 dzin-240 -> 2. Pagaliau su juo viskas baigta. Ilgokai užsibuvo. Dzin-241 -> 2. Išsitraukiu knygą. Iš kairės atsisėda pilietis. Jo numeriukas 271. Aha, eilė auga greičiau nei spėja aptarnauti. Dzin-242 -> 2. Neiškentęs kažkoks vyriškis prieina ir paklausia kodėl tik vienas langelis dirba. Atsako, kad kitoje salėje dar du yra. Dzin-243 -> 10. Ačiū tai salei dar už vieną numeriuką. Dzin-244 -> 2. Knyga tikrai šūdina. Grajauskas rašo beleką. Jau 125 puslapis, bet vis dar nesuprantu apie ką ji. Dzin-245 -> 9. Vienas belaukiantis pradeda skambinėti mergoms ir labai keistai šnekėti. Dzin-246 -> 2. Jis taip užpisančiai knisa joms protą, kad pradeda nervinti. Dzin-247 -> 2. „Atsakymai taip ir ne yra labai trumpi, bet labai plačios sąvokos“. Dzin-248 -> 10. Kita salė irgi dirba. „Žyvu boleje menije chorosho. Nu seičas meneje, no nestoit žalovotsia.“ Dzin-249 -> 2. Liko tik 15. Dzin-250 -> 2. Kairėje atsisėdęs pilietis pradeda labai garsiai bambėti. Blogiausia, kad sulaukia palaikymo. Prisimenu, kad turiu mp3 plėjerį. Išsitraukiu, pasileidžiu Jurgą. Dainuoja angliškai. Dzin-251 -> 2. Garsą pasidariau tokį, kad girdėčiau skambėjimus. Cyk. Cyk. Cyk. Kažkas užstrigo Dzin-3xx -> 9. Cyk Cyk. Neatsikerta. Kažkas juokiasi. Dzin-252 -> 10. Jau beveik dešimta. Toliau skaitau knygą, kuri man nepatinka. Ją nešiojuosi kuprinėje ir išsitraukiu tada, kai kažko laukiu ir neturiu ką veikti. Dzin-253 -> 2. Beliko tik 11 numeriukų. Laikas bėga ir pradeda tikrai užknisti. Dzin-254 -> 2. Rašo apie bybius, vaginas, kaip laižo ar čiulpia kojų pirštus... Na žiauriai primityvus būdas sudominti skaitytoją. Toks vaizdas, kad kiekvienas sakinys apgalvojas tris kartus ir tik tada įrašytas. Dzin-255 -> 9. Nežinau ar fantazija suveikė, ar iš tirsų, bet eilė lyg ir greičiau juda. 10:00 atsidaro pirmas langelis. Atsidaro trečias langelis. Dzin-256 -> 1. Dzin-257 -> 3. Atsidaro ketvirtas langelis. Kokie visi punktualūs, bet tai kodėl tik nuo 10-os valandos? Dzin-258 -> 4. Niekas neprieina prie pirmojo. Dzin-259 -> 1. Dzin-260 -> 10. O blyn kaip greitai viskas. Tik pora minučių ir jau 4 numeriukai. Juk galėjau vėliau ateiti. Dzin-261 -> 9. Hmm.. Gal reikia pradėti ruoštis? Įsidedu knygą, išjungiu ir supakuoju empėtrys, išsitraukiu pasą. Dzin-262 -> 2. Na beliko tik vienas ir tada jau aš. Dzin-263 -> 3. Ajajai dabar gi aš. Pagaliau. 10:11 Dzin-264 -> 1. Valiooo!!!

Štai toks mano rytas registrų centre.  O viskas todėl, kad pagaliau patvirtino mano tikslius matavimus.

Sklypo adresas

Pagaliua baigiau tvarkyti sklypo adresą. Su tuo viskas baigta. Tam tereikėjo nueiti į seniųniją, palaukti, nueiti dar kartą, nueiti į registrų centrą, tada palaukti, nueiti dar kartą. Viskas :)

Dar dėl namo, tai sakė, kad pamatus galės pradėti po dviejų savaičių. :)  Tikėkimės.

Statybos reikalai stovi nors tu ką

Jau man juokinga per ašaras. Vagonėlis ir toliau stovi vietoje. Susitariau, kad nuveš - dingo. Susitariau ketvirtadienį - nespėjo padaryti rogių. Yra idėja ant jų užsikelti namelė ir parsitempti iki vietos. Penktadienį padarė, bet tada jau draugas nutempti nebegalėjo. Galėjo sekmadienį. Sekmadienį jis dalyvavo varžybose, suplėšė padangą, kažkur dingo stabdžiai... Taigi, vagonėlis vėl liko stovėti vietoje. Nežinau ar jam patiko ten būti ar tiesiog dar ne laikas jam iš ten pajudėti.

Susitariau dėl pamatų, pirmadienį susitikau, antradienį nusiunčiau pamatų projektą. Jokios žinios. Penktadienį paskambinau, bet jis net nebuvo pažiūrėjęs ir žadėjo perskambinti. Šiandien vėl pirmadienis, bet žinių jokių. Rytoj dar kartą bandysiu skambinti. Tuo tarpu pradėjau pats domėtis ko reikia pamatams ir iš kur galima gauti. Jei jie mals šūdą - supyksiu ir pats pradėsiu darbus. Ne stebūklai - sugebėsiu ir pats.

Topografai turi pažymėti elektros stulpą topo nuotraukoje. Birželio 21 d. jiems buvo nusiųstas stulpo numeris ir planas su pažymėtu stulpu. Man reikėjo tikslių koordinačių užneštų ant topo nuotraukos. Tai po gero mėnesio ir daugybės skambučių sugebėjo atsiųsti. Pažymėjo ne tą stulpą. Paskambinau, susitariau, kad perdarys. Jau eina antra savaitė, o tolko jokio. Išėjo atostogauti savaitei.

Architektas visiškai neskuba. Dabar jam kas antrą dieną primenu apie save. Tikiu, kad atsibodau jau, bet kitaip darbai visai nejuda. Aš dabar turiu pamatus ir sienas (man atrodo ne galutines). Nežinau net kaip mano namas atrodys iš išorės.

Taip va statau namą

Orų prognozė

Manau, kad valstybė sutaupytų labai daug pinigų, jei panaikuntų Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą. Arba bent tą skyrių, kuris atsakingas už orų prognozes. Ketvirtadienį per radiją trimitavo: „penktadienį dar išsilaikys šilti orai, o savaitgalį šals, lis.“ Visą savaitgalį buvo karšta ir nifiga nelijo. Na gerai, gal naktį iš šeštadienio į sekmadienį kažkiek. Tokios jų prognozės kartojasi pastoviai. Negi negalima dviem dienom į priekį tiksliai prognozuoti orų? Taip spėlioti ir aš galėčiau. Vistiek pataikyčiau  :)

Automobilio draudimas

Mano broliui dar nėra 26. Jam draudimas kainuoja gerokai brangiau nei man. Taigi, teko vakar nuvažiuoti ir perregistruoti jo automobilį savo vardu. Regitroje yra blogai:

  • Neapgalvotas automobilių parkavimas
  • Nesveikos eilės
  • Atėjus visiškai neaišku ką daryti. Informaciją gali gauti tik sulaukęs savo eilės, nes informacijos vietoje arba nieko nebūna arba nieko nepasako. Taigi, eilę gali tekti stovėti du kartus.

Jei galite - nevažiuokite ten  :)))  O aš už paslaugas sumokėjau 41 Lt, o draudimas kainavo 255 Lt.

Dar vienas dalykas įdomus. Pasirodo, kad jei aš automobilį apdraudžiu, tai galiu duoti jį tik vyresniems kaip 24 m. arba 23 su 5 m. vairavimo stažu. Kitaip draudimas negalios. Yra kažkoks šeimos automobilio draudimas. Nepaklausiau kiek jis kainuoja, bet įtariu, kad gerokai daugiau. Aišku, gali būti, kad kiti draudimai to netaiko, bet ERGO tikrai taip.  :)

Banko kortelės

Na jau turbūt visi žino, kad bankuose galima pasidaryti kortelę su savo paveiskliuku. Taigi, šiandien užsisakiau ir kitą savaitę jau turėsiu štai tokią kortelę:

Banko kortelė

Fotografavimo žavesys

Pastebėjau, kad mano mama patobulėjo fotografuodama. Pradėkim nuo pradžių. Prieš kokius 5 metus, kai draugai grįždavo iš kelionės, kokias fotografijas mums rodydavo? Taip, tokių foto dar yra iki šiol. Apibūdinti jas nesudėtinga: „aš prie pastato“, „aš prie upelio“, „aš prie paminklo“... Vieni nesivargindami stovėdavo kaip statulos visose foto, o kiti bandydavo pasilenkti, išsiskėsti, pašokti, apsikabinti... Tokios foto mane labiausiai nervindavo, kai tekdavo peržiūrinėti. Matyt todėl man paduotus albumus praversdavau labai greitai. Sakydavo: „tu gi nieko nespėjai pamatyti“. Tikrai spėdavau. Kai mokykloje sąsiuvinio kiekvieno lapo kampe piešdavom kažką vos vos paslinktą, o vėliau užlenkę kampą po puslapį greitai versdavome - gaudavome judantį filmuką. Tai šias foto kai versdavau, personažas nejudėdamas šokinėdavo iš vieno kampo į kitą. Taigi, apie mamą čia. Paskutinės jos kelionės foto žiūrėdamas pastebėjau, kad ši tendencija baiginėjasi. Vieną foto žiūrėdama ji net nusistebėjusi pasakė: „o, žiūrėk ten toli Romas matosi“ :)