Mano kolega nusipirko čipsų „Kryzpo“. Mačiau ir aš juos parduotuvėje, bet nepirkau. Kodėl? Nes galvojau, kad jie lenkiški. O jie pasirodo gaminami Čilėje. Tada susimąsčiau: kokios šalies produkcija asocijuojasi su bloga kokybe?

Ansčiau visi kalbėdavo apie blogą kiniškos produkcijos kokybę. Dabar tokios kalbos aprimusios, nes Kinijoje gaminama viskas. O Lenkijoje? Iš ten vežama daug prekių į Lietuvą, bet man kažkaip jų prekės pasitikėjimo nekelia.

Taigi, kokių šalių produkcija sukelia mažiausiai pasitikėjimo? Man:

1. Lenkijos
2. Rusijos
3. Kinijos

Pastaruoju metu pradėjo dygti daugybė internetinių parduotuvių. Vienos jų veikia, kitos nelabai. Yra parduotuvių, kurioje tik kelios prekės, yra kur jų daugybė, bet nėra jokios sistemos. Kokia gi turėtų būti el. parduotuvė? Iš tiesų ta, kuri sutraukia daug pirkėjų (ne lankytojų).

Daug žmonių, kurdami svetaines sako:
- Gal dar norėtumėm internetinės parduotuvės...
- Kam ji jums?
- Ne pardavinėsime savo prekes
- O ką gaminate?
- Baldus

Čia tikras ir nelabai retas atvejis. El. parduotuvės spėjo užvaldyti ir visi jų nori, net nepagalvodami kodėl. Baldais prekiauti bloga, nes:

• Baldus žmonės turi pačiupinėti, atsigulti, atsisėsti ant jų
• Baldų kaina dažniausiai siekia 1000 Lt ir daugiau

Internete geriausia prekiauti ne brangiomis prekėmis. Man sunku pasakyti tikslią viršutinę ribą, nes ji priklauso ir nuo prekių rūšies. Štai kompiuterines prekes galiu pirkti ir už 1000 Lt, nes:

• Apie jas viskas aprašyta internete
• Jas pačiupinėjus efektas minimalus
• Dažniausiai atėjus į kompiuterinių prekių parduotuvę, jūs tos prekės vistiek nepamatysite

Taigi, yra prekės, kurias palietus, pamačius realiai gaunamas didelis efektas. Tokias prekes sunku aprašyti ar pavaizduoti, todėl sunku bus ir parduoti. Pvz.: baldai, drabužiai... Yra prekės, kurios puikiai matomos fotografijose, bei technines charakteristikas galima sužinoti internete. Pvz.: kompiuterinės prekės, buitinė technika ar net automobiliai... Tokias prekes parduoti lengviau. Yra prekės, kurios teikia vidinį pasitenkinimą ir joms parduoti pakanka informacijos, komentarų apie jas. Pvz.: knygos, muzika, filmai...

Dar vienas el. parduotuvių skitumas: specializavimas. Internete prekiauti galima viskuo, bet pasirinkimas vienos srities prekių, jums gali padėti. Ar jūs knygas perkate maximoje? O drabužius? Aš suprantu, kad drabužiai ten gal ir pigesni, bet aš geriau jaučiuosi juos pirkdamas drabužių parduotuvėje. Su knygomis dar blogiau - joms reikia aplinkos. Maximose galima pirkti knygas, kai nėra šalia knygyno, o jums juodai nėra ką veikti. Tada nuspirkite detektyvą ar meilės romaną, atsigulkite paplūdimy ir ilsėkitės. Kai man reikia knygos aš einu į knygyną, kai man reikia drabužių - į drabužių parduotuvę, kai noriu pavakarieniauti - to nedarau prie vidury maximos stovinčių poros staliukų.

Mano patarimas norintiems prekiauti internetu - pirmiausia susigalvokite kuo prekiausite. Atsakymas „viskuo“ šiuo atveju netinka. Tada sugalvokite kuo jūs būsite kitokie, kaip pasieksite pirkėjus. Pirkėjai ir lankytojai skiriasi, todėl jums labiau turi rūpėti pirmieji. 

 

 

Vakar buvau kine. Nežinojau į kokį filmą eisim, todėl išsitraukiau mobilų, bandžiau atsidaryti kinas.info, bet mano telefono baterija nusėdo. Tada bandžiau su dar dviem, bet jiems pritrūkdavo atminties puslapiui užkrauti. Seni telefonai sux, ane? :) Taigi, nuvažiavome į Akropolį, atsistojome prieš naujai pakabintą švieslentę ir rinkomės iš tų filmų, kuriuos rodė netolimoje ateityje. Rinkomės atmetimo būdu ir liko Beovulfas (Beowulf).

Tik pradėjus rodyti supratau, kad tai ne tiek aktorių darbas, kiek kompų. Nežinau kaip tiksliai viskas vyksta, bet spėju dalis suvaidinama, po to perkeliama į kompus ir toliau jau kompai baigia vaidinti. Nesužavėjo manęs šis faktas, bet... Kuo toliau, tuo mažiau dėmesio į tai kreipiau, o galų gale netgi tas faktas pradėjo patikti. Šiandien paskaičiau apie šį filmą ir supratau, kodėl tam tikrais momentais veidai atrodo neatskiriami nuo tikrų, o tam tikrais šlykščiai negyvi. Pasirodo tokį filmą reikia rodyti ant specialių trimačių ekranų, kurių Lietuvoje nėra.

Tai epas, pasakojantis apie kovą su pabaisomis. Nepasakosiufilmo idėjos, bet tam tikrus momentus pakomentuosiu :) Filme yra dvi pabaisos (iš tiesų trys, bet...), su kuriomis kovojama. Pirmoji panaši į žmogų, tik šlykščia išore, be galo stipri, didelė. Niekaip negaliu suprasti kodėl ji tokia. Antroji - drakonas. Kodėl drakonas yra visiškai aišku, bet tada vėl grįžti prie pirmosios, o tada vėl klausimas: kodėl pirmoji buvo tokia? Visa kita yra atleistina, nes tai pasaka, nes tai kompų darbas. Tar kitko: Beavulfas - tai herojus. Jis keliauja, ieško ne tiek pinigų, kiek šlovės, garbės. Keista šiek tiek, kad jam neegzistuoja kiti: kariai, draugai...

O dabar apie mano visišką pesimizmą filmo pradžioje ir po to kardinaliai pasikeitusią nuomonę. Iš tiesų įtraukiantis ir momentais pastebi kaip įsitempi. Manau, kad verta pažiūrėti šį filmą. Jei jau neturime trimačių ekranų, tai nueikime bent ten, kur vaizdas bus matomas maksimaliai efektingai ir nežiūrėkime per kompą :)

Ar yra norinčių dalyvauti seminare apie bendravimą su klientais? Registracija tik 500 Lt. Paskubėkite.

Iš tiesų tai nesiregistruokite, nes čia ne reklama ir neorganizuoju jokių mokymų. Taip pat kainą iš oro paėmiau. Kodėl? Nes šeštadienį mano darbovietė (vos neparašiau „mano darbas“) suorganizavo mokymus. Turėjo važiuoti visi, išskyrus buhalterę ir valytoją. Jos su klientais nebendrauja. Vienas susirgo pirmadienį ir sirgo iki šiandien, o kita susirgo šeštadienį (kai jau reikėjo važiuoti). Taigi, važiavo visi 6 žmonės.

Ar patiko? Nu normaliai. Man labiausiai patiko, kad mergina, kuri vedė seminarą-mokymus, buvo tikrai pasikausčiusi. T.y. puikiai supranta apie ką šneka ir nesiparina dėl visokių klausimų į temą.

Ar sužinojau kąžką naujo? Turbūt kažką sužinojau. Gal daugiau priminė kai kuriuos dalykus. Bet mačiau, kad kolegos sužinojo, o tai jau gerai.

Kas blogo? Nedarykite klaidos ir neimkite į seminarus realių blogai klientams parašytų laiškų. Darbuotojai tikrai atskirs kur kieno atsakymas ir tikrai užsiparins labai. Geriau pimkite tikras situacijas ir perrašykite savaip.

Kas nepatiko? Vienos dienos savaitgalis :)

Kas dar gero? Man patiko vedėja. T.y. kaip ji gražiai bendravo ir davė dėmesio labiausiai jo reikalaujantiems žmonėms. Ji nepamiršdavo paminėti vardo ir paglostyti jų savimeilę. :)

Dar patiko pirtelė. Tiesa, buvome pilsiavietėje Margis. Jie sako, kad ten verslo ir laisvalaikio centras :) Ai, o seminarą organizavo Žmogaus studijų centras

 

 

Šito alaus išgėriau gan daug, todėl nuomonė kaip ir objektyvesnė :) Kai padarė akciją ir alus atpigo nuo 4,49 Lt iki 2,39, tai pasiėmiau visą dėžę. Kaip vienas draugas pasakė: „tikras alus“. Jis turi šiek tiek kartumo, bet labai nedaug. Labai neblogas alus. Jei jis visada kainuotų 2,39, tai nusipirkčiau dažnai. Tačiau negalime juk paneikti fakto, kad kai alus laaabai brangus - jis skanesnis :) Taigi, tikrai geras alus

 

 

Biržai seniai garsėja kaip alaus kraštas. Taigi, Rinkuškių alaus darykla turėtų būti girdėta daugeliui. Šio alaus didžiausias minusas - stiprumas (net 7%), O ir skonis kažkoks „skystas“, bet tuo pačiu saldus ir kartus. Man šis skonis nelabai...

 

 

Kažkada seniai seniai, dar utena alų pilstydavo ne tik į 0,5 l, bet ir į 0,33 l buteliukus, aš gėriau Utenos Porterį. Tą kartą kažkur ėjau ir pakeliui nusipirkau. Taigi, nugėręs kelis gurkšnius palikau butelį ant šaligatvio krašto. Nuo to laiko daugiau šio alaus neragavau. Patikėjęs tuo, kad mano skonis keičiasi - nusipirkau Utenos Porterio. Utenos logotipas parašytas labai neryškiai: ar iš baimės dėl kokybės, ar iš mandrumo... Ai ką čia daug rašyti, jo skonis ir toliau levas ir šio alaus dabar dar ilgiau nepirksiu.

 

 

Kartais (iš tiesų ne retai) nutinka taip, kad per vakarą išgeriu po kelias naujas alaus rūšis ir po to pamirštu aprašyti. Praėjus daugiau laiko pasimiršta ir skonis. Šį alų gėriau seniau, bet tik jį per visą vakarą. Todėl skonis išliko. Šiek tiek perdau „skystas“, bet bendras vertinimas tikrai neblogas. Jaučiasi kartumas, aiškus skonis. Ar pirksiu dar - turbūt taip, bet tada, kai norėsiu kažko atsigerti nesunkaus. Beje, tai Kauno alaus produkcija, kuri pasižymi natūraliu alaus brandinimu.

 

 

Vieną vakarą žiauriai užsimaniau tamsaus alaus. Taigi, susiradau lietuvišką porterį. Na net nežinau. Gal ir visai nieko, jei kas mėgsta porterį. Šiek tiek saldokas (toks ir turi būti), bet svarbiausia - natūraliai brandintas. Stiprokas - 7%.

A jop... ir dar vienas lochas rašo apie naujuosius. A.. bet jis tikrai lochas, tai gal jam galima?

Naujieji manęs visiškai neveža. Visiškai nejaučiu poreikio juos sutikri persirengus, triukšmingame klube ar panašiai. Man labai gerai būna ramiai prieš teliką su draugais gerti alų ir valgyti. Pavalgai, pageri alaus, dar pavalgai, dar pageri ir, žinoma, visą laiką žiūri teliką. Po to 00:00 išeini į lauką, išgeri šampano, paleidi kelias raketas (fejerverkus) ir grįžti toliau pagerti, nes šampaną su fejerverkais galima užskaityti kaip pavalgymą.

Manote šaipausi? Aš iš tiesų taip darau :)

Ar keikiatės? :)

O aš keikiuosi. Man užeina periodas kai gaudau save ir stengiuosi absoliučiai nesikeikti, o kartais atvirkščiai. Tada keikiuosi daug. Manau visai neblogai man tada sekasi, nes specialiai keiksmažodžių neįterpinėju, o jie patys užpildo laisvus tarpus sakiniuose. Tuo metu kažkaip lyg ir laisviau pasijuntu. Taip pagalvojau, kad gal tie keiksmažodžiai visada yra sakiniuose, bet juos dažniausiai praleidi? O kai atsipalaiduoji - jie normaliai savo tvarka lenda į eterį.

Keista, bet keiksmažodžių nereikia daug: nachui, blet, pizda, kartais bibys. Hmm ko gero tiek jų užtenkakalbėjimui pilnais sakiniais.

Kažkada juokėmės iš sakiniuose naudojamo blet:

1. Blet nueik alaus.
2. Nueik blet alaus.
3. Nueik alaus blet.

Vienas „blet“ nuspalvina sakinį, jam suteikia rimtumo, vyriškumo. Ir tuo pačiu visi sakiniai yra skirtingi savo nuotaika. Pirmasis gali būti pasakomas iš neturėjimo ką veikti. Antrasis gali būti pakartotinai pasakomas, arba kai aiškiai žinoma kas ir kodėl turi nueiti alaus. Trečiasis gi pats rimčiausias, nes aiškiai ir konkrečiai išreiškiamas sakančiojo požiūris, pyktis ir netgi troškulys.

Ar dabar jau keiksitės? :)

Tęsiu pirmos dalies aprašymą.

Aišku, kad šiaip tokia siena nestovėtų, todėl ji prikabinta belekuo būna prie stabilios konstrukcijos. Šiuo atveju prie namo sienos.

Toliau prisisukau apačioje prie kiekvieno vamzdžio ir sienos po lagę. Visų nesukau, nes šioj stadijoje man rūpėjo išsilyginti kolonas, o stabiliai tiesiai jos stovėti gali tik jas pritvirtinus prie namo apačioje (lagės) ir viršuje (gegnės).

Lagiės vienas galas tvirtinosi prie betono, o kitas prie vamzdžio. Prie betono atrodo taip:

Nusipirkau tokius metalinius dalykus, kurie vadinami „sijų atramomis“. Bent taip čekyje parašė. Turbūt pastebėjote, kad iš apačios pakišta nedidelė kaladėlė? Ji skirta dviem dalykams: pirmas - stabilumas, antras - aukštis. Atrama turėjo prisisukti betoninės dalies pačiam viršuje. Bijojom, kad betonas gali ištrupėti, todėl ją nuleidome šiek tiek žemiau. Kitas dalykas - susisukus pirmą ir paskutinę, reiktų pagal jas suraguliuoti visas likusias. Mes įsitempėme virvelę ir sureguliavome pagal ją. Kitas galas sukosi tiesiog prie kolonos su varžtu. Štai ir turime stabilią poziciją apačioje:

 

Lipame aukštyn. Prisisukame prie namo sienos vieną gegnės galą:

 

Keturias gegnes, kurios ėjo ant stulpų, aš prie sienos sukau varžtais. Likusias - medsraigčiais. Tada lipame ant kopėčių prie kitos terasos pusės ir prisisukame su metaliniu kampuku. Tik prieš sukant reikai susireguliuoti stulpo vertikalumą su gulsčiuku namo atžvilgiu. Foto matomos tik trys gegnės, nes nespėjau visų :))

 

Štai bendras vaizdas iš toliau:

 

Manau šis postas labai labai bus naudingas daugeliui. Bent dabar čia yra visa informacija, kurios reikia steigiant įmonę. Informaciją surašė ir atsiuntė Tadas, o aš tik patvarkiau ir papildžiau.

---

Jei nusprendėte nebedirbti kitiems ir sukurti savo verslą – sveikinu. Drąsus žingsnis. Jei finansai riboti, reikės taupyti, ir taupyti nuo pat pradžių. Pirmas žingsnis susitvarkyti pačiam įmonės registravimą, kad nereiktų mokėti pinigų, advokatams ar kitiems tiekiantiems tokias paslaugas.

Tai gi, kokių ir kiek dokumentų reikės? Čia į pagalbą ateina VĮ Registrų centras su savo E-gidu. Kadangi pačiam teko tvarkyti UAB steigimą su daugiau nei vienu steigėju, tai aprašysiu būtent šį atvejį.

Eidami pas notarą, turite būti jau pasirašę steigimo sutartį ir įstatus. Padarome steigiamąjį susirinkimą, kuriame dalyvauja visi steigėjai, ir aptariame: įstatų patvirtinimą, įstatinio kapitalo sumą (ne mažiau 10 000 Lt) ir direktoriaus skyrimą. Protokoluojam visus svarstytus ir nutartus dalykus, pasirašom. Užpildome visas reikalingas formas: (JAR-1, JAR-VO-V, JAR-T, JAR-PP). Galima viską daryti ne tokia tvarka, bet tokiu atveju jums teks daug kartu gaudyti visus akcininkus ir rinkti parašus. Todėl geriau viską paruošti kartu.

Notaras jums išduos pažymą, su kuria turėsite nueiti į banką ir atsidaryti kaupiamąją sąskaitą būsimos įmonės vardu. Kai gausite pažymą - teks dar kartą grįžti pas notarą.

Įmonė privalo turėti registracijos adresą, todėl notarui teks pristatyti ir adresu esančių patalpų savininko notariškai patvirtintą sutikimą (arba tiesiog savininkui kartu ateiti). Jei buveinės patalpos yra įkeistos bankui (tarkim pirktos paėmus paskolą), reiks banko sutikimo šias patalpas naudoti kaip įmonės buveinę (patarimas: rašant bankui prašymą, nurodykite, kad patalpos nebus naudojamos gamybinei veiklai vykdyti).

Taigi, visi šie dokumentai turi būti pristatyti notarui. Labai svarbu turėti ne po vieną kopiją (tiksliau originalą). Jei netingite - pasiimkite visų dokumentų po 4 vienetus (būtinai visi pasirašyti, o ne kopijuoti) ir tikrai bus ramu.

Notarui turi būti pateikti šie dokumentai:

• Steigimo sutartis. Ne mažiau trijų egzempliorių, bet jei sutartyje nurodyta daugiau - reiškia daugiau.
• Pažyma iš banko apie atidaryta kaupiamąją sąskaitą.
• Patalpų savininko (-ų) leidimas jose steigti įmonę (jei įkeistas – dar ir banko leidimas).
• Steigiamojo susirinkimo protokolas.
• Įstatai. 3 egz.
• Forma JAR-1.
• Forma JAR-VO-V.
• Forma JAR-T.
• Forma JAR-PP.

Notaras dokumentus įprastai tikrina nuo savaitės iki dviejų.

Po to kai notaras viską patvirtins, teks eiti į Registrų centrą. Registrų centrui pristatyti reikia įstatus (2 egz.), steigimo sutartį, formas JAR-1, JAR-VO-V, JAR-T, JAR-PP. Laukti reiks savaitę, o po to jau įmonė bus oficialiai įregistruota.

 

* dokumentai galioja 2007-12-11 dienai. Tiek dokumentai, tiek reikalavimai juos pildant gali keistis

Apie terasą jau šiek tiek rašiau anksčiau. Net brėžinį įdėjau.

Dabar parašysiu apie tai, kaip ją rinkau. Aišku, iki galo nespėjau, bet kontūrai ryškėja. Ko gero teks įrašą išskaidyti į kelias dalis, nes daug foto :)

Priminsiu, kad terasoje atraminės kolonos turėjo būti metaliniai kvadratiniai vamzdžiai, o pagrindas turėjo gulti ant U raidės lovių. Taip pat pagrindo lentos turėjo kaltis prie 180 mm brusų. Dar murlotyas turėjo būti 20 cm aukščio. Na dar gal kažkas turėjo būi šiek tiek kitaip, bet aš pakeičiau.

Pirmiausia pakeičiau metalines konstrukcijas į metalinius apvalius vamzdžius. Kodėl? Nes juos gavau pigiau. Mano sklypas eina šiek tiek žemyn, todėl visos vertikalios atramos skirtingo ilgio. Niekas man tiksliai skirtingų ilgių vamzdžių nebūtų pjovęs, todėl sugalvojau kaip tą apeiti. Prisukau metalines plokšteles kaip kojeles, taip prailgindamas kolonas. Jei manote, kad dėl to susilpnės - atsakau, kad ne. Kolonos įsibetonavo, todėl svarbiausia buvo, kad jos tiesiai stovėtų iki betonavimo.

 

Foto matoma kaip atrodo. Poliai buvo išbetonuoti kartu su pamatais. Paliko tik išlindusią armatūrą. Ant jos stačiau kolonas. Iš pradžių norėjau privirinti, bet suvirintojo arba neradau, arba norėjo nerealių pinigų. Tada sugalvojau, kad galima su savisriegiais varžtais. Pragręžiau mažą skylutę (4 arba 5 mm) ir įsukau savisriegius varžtus (6,3 mm). Aišku, kad plokštelėje skylės buvo išgręžtos didesnės, kad varžtas laisvai lįstų.

Taip sustačiau dvi kolonas, o tarp jų gulsčią vamzdį. Ant jo gulsis grindys, plius jis sutvirtina konstrukciją. Po to dar vieną koloną - dar vieną gulsčią. Iš viso pas mane 4-io kolonos:

 

Iš viršaus pri vamzdžių jau buvo privirintos plokštelės, todėl murlotą prisisukti nebuvo sunku:

 

Iš tiesų, tai murlotas turėjo būti 10x20 (du po 5x20), bet juos pavogė. Pažiūrėjau, pažiūrėjau, kad pilnai ir 10x15 turi pakakti. Todėl taip ir padariau. Murlotas gavosi beveik 12 m ilgio, todėl kėliau po vieną 5x15x600 brusą ir viršuje juos susukau tarpusavyje.

Taigi, viena terasos siena kaip ir paruošta. Beliko ją pririšti prie sienos. Apie tai kitam poste, nes labai jau ilgi gaunasi :)

Kadangi nespėjau užsidengti stogo, tai teko jį konservuoti. Ant stogo sukaliau osb plokštes ir viskas. Jį liko apskardinti, susikalti kaminėlius ventiliacijai ir židiniams. Dangą dengti galima tik ant sausos osb plokštės. Primenu, kad mano danga ruloninė dėl nedidelio stogo nuolydžio. Tai negalioja kitoms stogo dangoms.

Konservavimas yra pakankamai paprastas: nusiperkate pačio pigiausio ruberoido ir jį prisikalate prie stogo:

 

Matosi, kad ruberoidas sudėtas iš viršaus į apačią vertikaliai. Pati danga dėsis iš apačios į viršų horizontaliai. Dabar didelio skirtumo nėrą, o taip lengviau nubėga vanduo ir sniegas.

Buvau gavęs pasiūlymų paprasta šiltnamių plėvele uždengti. Bet yra jos minusų:

• Ji brangesnė. Plėvelės kvadratas kainuoja 3-4 Lt. Ruberoido iki 2 Lt.
• Ant jos nepastovėsite kai pašals, nes bus žiauriai slidu
• Ji ne tokia tvirta

Pavasarį visą ruberoidą nurinksiu nuo stogo ir sudėsiu normalią dangą.