Nesibaigiantis nealkoholinių gėrimų bumas (video)

Dažnas vartotojas dar nustemba ant nealkoholinio alaus buteliuko pamatęs, kad gėrime – 0,5 proc. alkoholio, tačiau palikti tiek alkoholio nealkoholiniame gėrime galima jau bemaž 100 metų. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ sako alaus someljė Vidmantas Čičelis, nealkoholinio alaus rinka vietoje nestovi – išvestos naujos mielės leidžia gaminti alų beveik be jokio alkoholio.

 

Jau kelerius metus Lietuvoje pastebimas didėjantis nealkoholinio alaus ir vyno populiarumas. Daug kas tai sieja su naujais alkoholio draudimais, tačiau nealkoholiniais gėrimais itin domimasi visame pasaulyje. Alkoholio sudėtyje neturintys alkoholinių gėrimų vardais vadinami gaminiai vartojami prie įvairaus maisto įvairiomis progomis ir situacijomis – juk yra malonaus skonio, tačiau leidžia neapgirsti.

Nealkoholinio alaus rūšių daugybė: nefiltruotas, tamsus, baltas... Kokios žaliavos naudojamos gaminant tokį alų? Kaip teigia alaus someljė Vidmantas Čičelis, nealkoholinis alus yra atskira gėrimų grupė, tad ir lyginamas turėtų būti tik su kitais nealkoholiniais alumis.

Pasak jo, stipriai klysta tie, kurie mano, jog nealkoholinis alus – beskonis, nenatūralus pakaitalas, kuris nė iš tolo neprilygsta alkoholio turinčiam alui. Žinovas pasakoja, kad naujai išvestos mielės, leidžiančios pagaminti alų be alkoholio, sudarė galimybes jį gaminti net ir mažiausioje darykloje, o skonių ir aromatų įvairovė – pačių aludarių sugebėjimų ir fantazijos reikalas.

„Skonis supanašėjo su alkoholinio alaus, kokybė tapo labai gera, nebeliko šalutinių poskonių, kuriuos reikia maskuoti“, – teigia V. Čičelis.

Nealkoholinio alaus kokybę vartotojai turėtų vertinti vadovaudamiesi skonio receptoriais – skanu, vadinasi, gerai. Tiesa, jis pataria rinktis vidutinės ir aukštesnės kainos gaminius, nes pačios pigiausios nealkoholinio alaus rūšys gali turėti daugiau sudėtinių dalių, tokių kaip pridėtinis cukrus, skonio ir kvapo stiprikliai bei konservantai.

<...>

Dažnas vartotojas sutrinka pamatęs, kad ant nealkoholinių gėrimų pakuočių pažymėta alkoholio koncentracija. Žinoma, tai tik kelios dešimtosios procento dalys, tačiau gal tokie produktai vis tiek svaigina?

Pagaminti tokį alų ar vyną, kad jame nebūtų nė vienos dešimtosios procento dalies alkoholio, labai sudėtinga, tačiau dėl to gėrimas tikrai neturėtų būti laikomas svaiginamuoju, pažymi ekspertai.

„Reikėtų išgerti tikrai labai didelį kiekį tokio gėrimo, kad smegenys apsvaigtų“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner.

V. Čičelis pasakoja, kad nealkoholinio alaus bumas prasidėjo dar prohibicijos laikais Amerikoje. Būtent tada nealkoholiniame aluje leista palikti iki pusės procento alkoholio, kadangi visiškai pašalinti alkoholį nebuvo įmanoma. Ta pati taisyklė galioja iki šiol.

Tad kaip iš tiesų gaminami nealkoholiniai gėrimai? Dažnas vartotojas teigia žinąs, kad tokie gėrimai gimsta iš alkoholinio alaus ar vyno tiesiog pašalinus alkoholį. Ar tai tiesa?

„Turbūt seniausias [gamybos būdas] – fermentacijos stabdymas. Pradedame gaminti kaip tikrą alų ir pačioje pradžioje sustabdome fermentaciją. Po to atsirado kitų variantų, pavyzdžiui, alkoholį išdistiliuoti vakuume. Jame užvirimo temperatūra daug žemesnė, tokiu būdu liekančio alaus skoniui padaroma mažesnė įtaka.

Pats naujausias būdas – išvestos mielės, kurios beveik negamina alkoholio. Iki jų didžioji dalis nealkoholinio alaus buvo gaminama naudojant membraninius filtrus: iš bet kokio alkoholinio alaus pagaminant nealkoholinį alų“, – aiškina V. Čičelis.

<...>

„100 ml natūralaus nealkoholinio alaus galima rasti mažai – nuo 2 iki 3 g – pridėtinio cukraus. Tad išgėręs stiklinę nealkoholinio alaus dažniausiai žmogus gauna nedidelį cukraus kiekį“, – tikina dietologas.

Jam antrina ir V. Čičelis – pasak jo, kad buvo įdėta cukraus, dar nereiškia, kad tai iškart blogai: „Gaminant tradicinį stiprų belgišką alų naudojamas specialus cukrus, kad būtų išgauti tam tikri skoniai. O apie belgišką alų sako: belgiškas – tai kokybiškas. Jeigu mes naudojame seniausią technologiją – fermentacijos stabdymą, normalu, kad ten liks daug cukraus, nes fermentacija bus tik prasidėjusi. Tačiau tai yra salyklinis cukrus.“

Be to, kartais, siekiant išgauti saldumą, į alų dedama net laktozės, t. y. pieno cukraus, kurio alaus mielės „nevalgo“.

<...>

Diskusijose apie tokius gėrimus dažnai girdimi nuogąstavimai, kad nealkoholinių gėrimų vartojimas tėra saviapgaulė: kam pirkti alų ar vyną, jei galime gerti arbatą, vaisvandenius ar vandenį? O ar tokie gėrimai gali sukelti priklausomybę ir neigiamai veikti mūsų psichiką?

V. Čičelis nesutinka, kad nealkoholinį alų ar vyną geriantys žmonės bando pritapti prie kompanijos ar negali atsisakyti alkoholinių gėrimų, tad ieško jiems pakaitalų. Vis labiau besiplečianti tokių gėrimų rinka suteikia galimybę gerti tai, kas tikrai patinka ir neturi neigiamo šalutinio poveikio. Taip pat jis įsitikinęs, kad dėl nealkoholinių gėrimų nukenčia ne alkoholio rinka, o kitų gėrimų rinka: sulčių, vaisvandenių ir kt.

Visą straipsnį rasite lrt.lt

 

Palikite komentarą