Cookie Consent by TermsFeed

Kodėl Mažųjų daryklų asociacija šika savo kieme?

Pradėsiu nuo to, kad tai nėra didelių bravorų gynimas, nėra mažųjų gynimas, nėra didelių ar mažų išskyrimas. Kaip sako commonsense.lt, jei šuniukas prikakoja, kartais reikia pabaksnoti snukučiu į šūduką, kad suprastų ką padarė negerai. 

Kai tik pamatau kažkokį „Lietuvos mažųjų alaus daryklų“ asociacijos straipsnį, iškart žinau, kad ten bus pripiltą pamazgų ne tik ant didžiųjų daryklų, bet ir ant pačio alaus. Lyg būtų šios asociacijos tikslas nesąmonių kalbėjimas. Šį kartą išplatino „Alus gurmanams ir neišmanėliams“. Mano asmeninis suvokimas kas yra gurmanas ir koks alus yra gurmanams stipriai skiriasi nuo jų suvokimo. Bet dabar apie tai, kodėl jie orientuojasi į neišmanėlius ir kodėl jie taip drąsiai sako, kad jų alus yra neišmanėliams? 

Visko ko gero nepavyks surašyti, bet tikiuosi atsiras žurnalistas, kuris paklaus šios nusikalbėjimo asociacijos vadovės Linos Šileikienės to, apie ką aš čia.

 

Žmonės prieš kelis tūkstančius metų išrado būdą, kaip pasigaminti alų. Per tą laiką jo gamybos būdai šiek tiek kito, tobulėjo, tačiau iš esmės ženkliai nepasikeitė.

Koks tada buvo alaus skonis? Atsakymas: Jei jūs paragautumėte to alaus prieš kelis tūkstančius metų - stipriai nustebtumėte. Galiu lažintis, kad žodis „alus“ jums į galvą ateitų toli gražu ne pirmas. 

Kokie buvo alaus ingredientai? Prieš kelis tūkstančius metų niekas nenaudojo apynių. Apyniai pradėti naudoti mažiau nei prieš 1000 metų. Apie tai, kad yra mielės sužinojome tik devynioliktame amžiuje.

 

Bet ne pavadinimai svarbiausia. Nors kai kam jie galbūt padėtų susiorientuoti.

Paskaitykite dar kart ką sako žmonės „profesionalai“. Čia kaip vyno ekspertai sakytų: vynas yra tik baltas ir raudonas. Arba duonos kepyklos vadovas sakytų, kad duona yra tik duona ir koks skirtumas kokia ji. Ornitologas pasakos jums - koks skirtumas koks tai paukštis, jis juk paukštis. Papasakokite automobilių gamintojams, kad skirtumo nėra koks jų automobilis, tai juk automobilis. Mums alaus bravoro vadovė sako, kad nesvarbu koks alaus stilius. Ir čia nieko keisto. Yra bravorai, kurie pila tą patį alų ir klijuoja skirtingas etiketes. Kartais su ta pačia etikete galite gauti skirtingą alų ir tai kažkam atrodo normalu. Kodėl alaus stiliai (pavadinimai) nėra svarbu?

 

Visa laimė, kad dar liko gurmanų, kurie prisimena, koks yra tikro alaus skonis, ir aludarių, kuriems už tradicijų puoselėjimą biurokratai išrašo kulinarinio paveldo sertifikatus.

Kurie paveldo sertifikatų turėtojai iš tiesų yra to verti? Yra toks bravoras „Apynys“. Didelis kūrybingumas Kaune lėmė tai, kad net trys skirtingi bravorai taip vadinasi. Taigi, vienas jų tikrai turi paveldo ženkliuką, tuo giriasi užsukus pas juos. Tuo pačiu jie ramia sąžine pilsto surūgusį alų klientams. Ar tai yra paveldas? Sugedęs gėrimas yra paveldas? Tas paveldo ženkliukas nieko vertas, jei niekas neužtikrina kokybės.

Kodėl „gurmanui“ reikia prisiminti „tikro alaus“ skonį? Ar dabar nebėra tikro alaus? Mano manymu tikro ir puikaus alaus dabar yra daugiau nei bet kada anksčiau. Žmogus, kuris pirmą kartą gyvenime pateko į puikų užsienio kurortą ir atsigėrė ten „Heineken“ alaus, grįžęs visiems pasakos, kad ten šis alaus 100 kart geresnis nei pas mus, kurį jis ragavo esant šaltam šlapiam orui. Ir jis bus savaip teisus, nes jo atminty alus liko kitoks. Skonis priklauso nuo atsiminimų ir dar nuo krūvos kitų dalykų. Mano atminty limonadas „Buratinas“ likęs kaip nerealiai puikus, nors protas suvokia, kad dabar jis būtų skurdaus skonio. Jei neturi dabar ką parodyti - sakyk, kad va anksčiau tai buvo.

 

Tik mūsų gamyba trunka nuo dviejų iki keturių mėnesių. Tiek reikia laiko, kad mielės sunaudotų iš salyklo natūraliai išsiskiriantį cukrų, pasigamintų alkoholis, angliarūgštė, alus natūraliai subręstų.

Kiek alaus gamyba trunka jūsų bravore? Juokingas klausimas? Laikas iš „Kauno alaus“ oficialaus puslapio. Fermentacija trunka 7-10,5 paros. Brandinimas trunka 20-60 parų. Pridėkim dar virimui, išpilstymui po dieną (kad nebūtų per mažai).  Gauname 27-72,5 dienos. 27 nėra 61 ir 72 nėra 122. Kaip tai pavadinti, jei ne kvailinimu? Beje, yra alaus rūšių, kuriems nereikia ir 27 dienų. Kiek laiko trunka kvietinio alaus gamyba?

Per kiek laiko natūraliai iš salyklo išsiskiria cukrus? Gal smulkmena, bet reiktų žinoti, kad scukrus išsiskyręs būna, o ne išsiskiriantis. Niekas ant salyklo mielių nepila.

 

Kiekviena rūšis verdama ir brandinama atskirai, pagal savą receptūrą, skirtingi skoniai išgaunami dedant skirtingą salyklo kiekį, skirtingus kiekius skirtingų apynių, skirtingas mieles

Ar vienodas vanduo naudojamas visoms alaus rūšims? Jei atsakymas taip - tai būtų labiau nei keista, nes vandenį koreguoja net namų aludariai. Jei ne, tai kodėl apie tai nieko nepasakojate?

 

Didžiuosiuose alaus bravoruose, pramoniniu būdu gaminant didžiulius kiekius alaus naudojama  High Gravity (aukšto ekstraktingumo, didelio tankumo) alaus gamybos technologija.

Ar visas alus didžiuosiuose bravoruose gaminamas naudojant High Gravity? Jei ne, tai kokios? Rašoma taip, lyg dideli bravorai tik taip ir verda alų, mano žiniomis tai stipriai prasilenkia su realybe.

 

Skirtingos rūšys išgaunamos dedant priedus: dažiklius,  saldiklius, aromatines medžiagas. „Iš vienos stiprios alaus misos galima  prigaminti daugybę alaus rūšių. Paprastai toks gėrimas yra švelnesnis, jo skonis  visą laiką, po kiekvienos gamybos partijos – toks pats. 

Ar „Kauno alaus“ ir kitų asociacijai priklausančių bravorų to paties pavadinimo alaus skonis kaskart skirtingas? Jei ne, tada ar jūs alų verdate naudodami dažiklius, saldiklius, aromatines medžiagas? O gal iš vienos stiprios misos darote viską? O jei skonis skiriasi, tai ar tikrai turite pakankamai kompetencijos virti alų? Žmonės namų sąlygomis sugeba išvirti tokį patį alų (neskaičiuokime nedidelių nukrypimų, kurių atskirai ragaujant nepastebėsime), tai kaip profesionalus bravoras su profesionalia įranga nesugeba to padaryti?

Ar švelnesnis alus yra išvirtas naudojant aukščiau paminėtus dalykus? Kaip švelnaus skonio amerikietišką lagerį žmonės namuose išverda? Sunku pakomentuoti daugiau kai visiška nesąmonė rašoma.

 

Rašomi straipsniai ne savęs iškėlimui, bet kitų pažeminimui. Tai yra žema. Rašoma taip, kad akivaizdžiai meluojama. Sunku patikėti, kad tiek metų veikiančių įstaigų vadovai nesupranta ką kalba. O tai labai žema. Kai pilamos nuotekos iš aukštai - apsitaškai ir pats. Kartais daugiau, kartais mažiau, bet apsitaškai. Anksčiau ar vėliau smarvė išduoda. Skaitykime protingai ir netikėkime viskuo kas rašoma.

Palikite komentarą



Komentarai
  • Nepalikit neapibrėžtinumų

    Iš Google archyvo pasižiūrėjau aną negudrų straipsnelį. Ten daug kas "žurnalistams suprantamai" parašyta (arba žurnalistų gal "pataisyta"), faktas. Sąvoka cukrus vietoj rauginamieji cukrai priduoda nesusipratimų visada.

    Bet vis tiek mintis ne tokia, kokią kritikuojat (kad kritikuot reikėjo - pritariu 100 proc, bet tą darant supaprastinti reikalo irgi neverta). Nežinau tiksliai, ką ten norėta pasakyti ir kiek yra į tuos dalykus įsigilinta buvo. Bet parašysiu tiesiog tai, apie ką čia ne pro šalį žinoti būtų. Ilgiau išlaikomiems alums (arba tiesiog klasikiniais metodais brandinant) kiek kitaip verdamas mentalas (čia galima kalbėti ir apie salyklus ir temperatūrines pauzes), kad susidarytų pakankamai daug nedidelių dekstrinų. Tuos dekstrinus (rauginamuosius cukrus iš salyklo) mielės suvartoja per ilgą laiką (na, suvartoja ir diacetilą ir pan. junginius). Jei gamyba pagreitinta - kai tik DVK (to diacetilo ir pan. junginio) koncentracija sumažėja, tuoj galima ir brandinimą (išlaikymą) stambioj gamyboj nutraukti. Gal kam čia ne esminis skirtumas, bet šalyse, kur neretoriškai kalbama apie alaus vartojimo kultūrą, tai visada buvo ir bus aiškus kriterijus.

  • Nepalikit neapibrėžtinumų

    Kuo pasidomėti? Jei kažką ne taip supratau - prašom paaiškinti - ką. Jums lieka įspūdis, kad tame straipsnelyje teisingai parašėt, tik kažkas kažkuo nepasidomėjo (o jūs pasidomėjot)? Dalykus apie kuriuos bandot šnekėti studijuoti reikia, o ne pasidomėti.

  • nuo

    Pasidomėkite prieš kaltindami kažkuo :)

  • Nerašykit, ko nesuprantat

    Ką norit pasakyti, sakydamas:

    Gal smulkmena, bet reiktų žinoti, kad (s)cukrus išsiskyręs būna, o ne išsiskiriantis. Niekas ant salyklo mielių nepila.

    Ne mielės "išskiria" cukrų, o temperatūrinių mentalo ruošimo operacijų metu tai padaro pačio salyklo fermentai. Salykle "cukrų" tėra apie tik apie pusę potencialiai galimo kiekio.

    Mielės gi, kaip tik suvartoja "cukrus".

    Rašykit kitus dalykus (tada mintys vertos dėmesio), technologijos klausimais nesat minimaliai kvalifikuotas.

  • ..

    ne asociacija tik talibano cžvistiniai rakštisteinai plauna pinigus

  • GiN

    Straipsnis tendencingas, net labai jau daug melo nėra, tik dėl fermentacijos laiko gal perlenkė.

    Viskas aišku, kad didieji daro kuo neutralesnio skonio alų, kad visiems patiktų, aišku, kad deda priedus norėdami išgauti skonį, nes toks jų tikslas - kuo mažesnėmis sąnaudomis padaryti produktą.

    Bet visa tokių diskusijų esmė yra:

    "Bet ilgesnio brandinimo vertę sunku pamatuoti, nes tai kainuoja o vartotojas skirtumo nejaučia ir nenori už tai mokėti". Kai norėsim mokėti ir jausim skirtumą, rinka irgi pasikeis. Kodėl Čekijoj net eiliniai pramoniniai lageriai yra su skoniu? Todėl, kad publika mėgsta alų.