Alaus degustacija

Kadangi žinau kas yra Facebook, tai pasisekė gauti Alaus akademijos kvietimą į degustaciją. Labai apsidžiaugiau, nes tokie dalykai mane visada domino. Ir likau toks pats laimingas po degustacijos. Viskas buvo tikrai gerai ir įdomu.

Kadangi iš aludarių buvo tik Švyturio atstovai, tai sužinojau kelis dalykus apie juos. Švyturio Ekstra gaminamas ir Utenoje ir Klaipėdoje. Vilnius, greičiausiai, geria Utenos, nes ji arčiau. Todėl ir negeriu šio alaus. Nepamenu ar kada rašiau istoriją apie Švyturio Ekstra, todėl dabar parašysiu.

Kažkada seniai seniai „alus buvo tik Švyturio“. Šitą frazę visi girdėjo ir ne kartą. Taip kvailai kalbėjau ir aš. Ir gerdavome su Virgiu praktiškai tik Švyturio Ekstra alų. Atėjo diena X kai gerdami raukėmės ir keikėme. Gal koks pagedęs ar nepavykusi partija. Kitą kartą vėl gerai. Dar kitą - vėl blogai. Geriant neskanų alų, jis geriasi lėtai ir yra daug laiko kažko veikimui. Tokiu būdu atradome, kad ant etiketės esant Utenos gamyklos adresui alus yra šlykštus, o Klaipėdos - skanus. Dar kurį laiką prieš pirkdami visada tai stebėjome ir gėrėme, mūsų manymu, gerą alų. Tuo metu dirbau kaiminystėje reklamos agentūros, kuri rūpinosi Švyturiu. Nepatikėsite, bet labai greitai nuo etikečių dingo skirtingi adresai. Baigėsi ir mūsų Švyturio Ekstra gėrimas.

Tuo dabar labai džiaugiuosi, nes prieš kokį mėnesį teko išgerti pora butelių Švyturio Ekstra. Jis tikrai neskanus.

Grįžtu prie degustacijos. Nors p. Džiuljeta pasakojo, kad dabar vandenį galima padaryti belekokį, paklausta apie tai kodėl alūs skiriasi visgi pripažino, kad visiškai tokių pačių pagaminti nepavyks. Vis dėlto vanduo skiriasi, o net ir vamzdžių ilgis turi poveikį alaus skoniui.

Kol vyko pokalbiai, pasakojimai visi galėjo gaivintis buteliniu alumi: „Volfas Engelman Imperial Porteris“, „Švyturio Baltas“ ir „Kalnapilio Kaštonų“. Nežinau kodėl buvo būtent šios rūšys, bet man troškulį geriausiai numalšina kvietinis arba labai kartus alus. Buvo ir užkandžių. Visą renginį vedė Audrys Antanaitis, kuris vėliau gavo alaus eksperto laipsnį ir tapo pirmu ekspertu būdamas ne aludariumi.

Taip ir neparašiau, kad veiksmas vyko bravore „Prie Katedros“. Anksčiau toje vietoje buvo Avilys. Savininkas mus apvedžiojo ir papasakojo kaip daromas alus ir kokiose vietose kas jam nutinka. Žinote alaus savikainą? Mažam bravorui ji žiauriai didesnė jei dideliam. Šio bravoro alaus savikaina, vertinant tik medžiagas yra apie 1,20 Lt. Plius apie 40 ct akcizas, plius aludario alga apie 1 Lt/l, plius elektra, kiti darbuotojai... Taigi, alus labai pigus mažuose bravoruose būti negali. Įdomu kiek realiai savikaina, įvertinus visus visus faktorius yra Švyturiui ar kitiems didiesiems alaus gamintojams? O gal kas žino? Arba gal kas žino po kiek barai perka alų?

Tęsiant, alus bravore „Prie Katedros“ pagaminamas per 8 val. (virimas) + 7 d. + 21 d. (brandinimas). Bokalo kaina yra 7 Lt ir alus tikrai skanus. Jie turi šviesų, tamsų ir šviesų su medum. Man skaniausias buvo paprastas šviesus, todėl pabaigoje su didžiausiu malonumu išgėriau jo taurę.

Vos nepamiršau, bet Švyturio Džiuljeta atvežė ir naujo alaus „Memelbräu“. Trijų skirtingų salyklų alus. Tikrai neblogas. Gal kiek saldokas, bet čia jau kvietinis salyklas prasimuša ir man tai patinka. Tiesa, šio alaus dabar tik Klaipėdos krašte galėsite įsigyti.

Žinoma, kad būsiu kažką pamiršęs, bet... buvo gerai.