Cookie Consent by TermsFeed

Blogas

apžvalga

vakar nutariau pavažinėti po naujų namų rajonus. t.y. po tuos rajonus, kur stovi nuosavi gyvenamieji namai. pirmiausia nuvažiavau į gineitiškes. ojojoi kiek ten daug gargarų. namai po 300 ir daugiau kvadratų, trijų aukštų... ir šiaip ten labai daug namų, kurie pastatyti seniau arba pagal senus įpročius. labiausiai mane domino stogai, tai gineitiškėse absoliuti dauguma skardiniai.

antras turas buvo į tarandę (paulausko rajoną). ten namai jau mažesni, bet labai daug senų. stogai skardiniai. kažkaip nepaliko jokio įspūdžio.

priešais tarandę, kitoje ukmergės plento pusėje, tolumoje matosi dar viena gyvenvietė. užsukau ir ten. pasirodo, kad pro ją važiuojant išlendi į molėtų plentą (mokslininkų g.). na čia jau įdomesni namai, statybos daromos su galva. dalis namų sugrupuoti ir daryti vieno architekto, kad bendras vaizdas būtų geras. dalis namų šiaip pasirinkę originalius namus. bet tai kaip jauku gyvento tokioj vietoj, kai šalia miškas ir visi susitvarkę savo kiemus, aplinką. keista, bet, skirtingai nuo prieš tai buvusių, beveik visi stogai bituminiai.

šulinys

šį ilgąjį savaitgalį planuoju paskirti šuliniui. na ne visą, o vieną dieną. reiks nuvažiuoti į sklypą, susirasti gerus kaimynus, kurie nepagailėtų man elektros, išpompuoti visą vandenį lauk. tada apkasti šulinį muliu su nuolydžiu, kad jame nesikauptu paviršiu bėgantis vanduo. pamatysiu kaip greit renkasi vanduo, pasisemsiu ir nuvešiu ištirti. tada žinosiu ar verta prasidėti su šuliniu, ar nelabai.

parduotuvės

gal tik man taip pasirodė, bet pastebėjau vieną jaunimo savybę - rengtis belekaip. jie perka gražius daiktus (dėl skonio nesiginčijama) ir jais rengiasi. dingo drabužių derinimas. arba močnai pasenau arba man šiaip nepatinka tokia tendencija. jei dings derinimas, kitas žingsnis bus pirkimas nebe gražių daiktų, o belekokių. na ir vaikščiosime apsisnarglėję, nutįsusiais drabužiais. brrr.. :)

asta stašaitytė

aš tai jaučiuosi „šiek tiek“ keistai, kai per tv rodo jos laidą. kas nežino, gali šeštadienio rytą per btv pasižiūrėti. ji pastoviai pasikviečia palmirą kelertienę (atrodo gerai užrašiau) ir ji gali pasakyti viską viską. ji turi laptopą, ten pasižiūri ir viską pasako apie ką tik nori. kaip pavyzdį galiu parašyti ką dabar kalba:

atėjo žygis (toks dainininkas) ir papasakojo kaip jį naktį pažadino policija ir liepė eiti iš namų, nes stogas dega. degė ne jo gyvenamas butas, bet koks skirtumas. taigi, po šios istorijos asta klausiau palmiros ar žvaigždės rodė gaisrą ir susitikimą su policininku. na jo, pasirodo tai žvaigždės rodo... be komentarų :)

kašis

Nenormaliai. Galite pažiūrėti iki kokių nesąmonių NBA priėjo. Dvi technines Duncanui už tai, kad juokėsi:

dantistė

na baigėsi mano baimė. liko tik skausmas arba tabletės nuo skausmo. kai gulėjau kėdėje, labai labai bijojau, nedaug trūko iki nualpimo. nenormaliai bailus esu :) tai sugalvojau mintis nukreipti į kitą pusę. pradėjau svajoti ir, kiek įmanoma, negalvoti apie tai ką daro. o darė ojojoi... kirpo dantenas, gramdė kaulą dar kažką. ilgai truko. tiesa, prieš tai labai daug nuskausminamųjų suleido. labai. taigi, kai pradėjo siūti, galvojau jau nebaigs. ką tik įsidrąsinau ir pasižiūrėjau veidrodyje. tai siūlės per keturis dantis tęsiasi. matyt neblogai ten papjaustė... negana to, atsikėlus dar į šikną suleido vaistų. nepaklausiau kokių, bet po to kurį laiką sėdėti skaudėjo :) taigi, dabar vėl kurį laiką būsiu labai piktas, man reikia gerti antibijotikus, labai labai saugotis peršalimo.

bijau dantistės

rrrr... kaip bijau. po 48 min. turėsiu sėdėti kėdėje, kur mane žalos. jei ji nebūtų papasakojusi, kad man prapjaus, atkels dantenas nuo kaulo, uždės kažkokių kristalų, ant jų gaubtą ir viską susius, tai gal ir px būtų. bet dabar juodai bijau. kai pas ją kėdėje gulėsiu teks virpėti kaip lapui. rrrr

akropolis

šeštadienį buvau kauno akropolyje. ko nesitikėjau, akd mane jis užveš. afigenai ten. visų pirma, man patiko kaip ten viskas sugalvota. jiems neleido nugriauti buvusių pastatų, tai jie puikiai sugebėjo tą dalyką integruoti į savo pastatą. įėjęs jautiesi kaip mažam miestelyje su daug namukų. pastatas atrodo yra trijų aukštų. vietoj to, kad padaryti tokią nesąmonę kaip vilniaus europoje, kur norint patekti į parduotuvė priešais, turi eiti pusė rato aplink centrą, jie padarė daug daug praėjimų. ten viskas patogu. esu akrofanas :)

dar patiko negirdėtos parduotuvės. nėra labai didelė paslaptis, kad nešioju 47 dydžio batus. paskutinė mano kelionė po vilniaus akropolį baigėsi tuo, kad radau vieną porą 47-o dydžio batų. nelabai man jie patiko, tai nepirkau. taigi, čia visame akropolyje. kaune nuvarėm į skechers batų parduotuvę. pirmiausia nuėjau pas pardavėją ir paklausiau ar turi 47 dydžio batų. ramiu balsu pasakė, kad turi iki 48. nustebau. antras logiškas žingsnis buvo paklausti kurių turi. dažniausiai būna parodoma viena batų porą, retais atvejais - dvi. atsakymas nustebino, kadangi man pasakė, jog beveik visų turi. atsistojau priešais daugybę batų ir nežinojau ką daryti. nuo tokio pasirinkimo senokai atpratau. išsirinkau man labiausiai patikusius ir nusipirkau. tiesa, ne 47. o 47,5 :) tai ką, dabar batų teks važinėti į kauną?

teatras

šeštadienį buvau dramos teatre ir žiūrėjau spektaklį helverio naktis. du aktoriai, kurių vienas sakalauskas. jis vaidina neišsivysčiusį vaikiną. blogiausia yra tai, kad jo personažas yra rimtas. jis vaidina gal ir neblogai, bet... per teliką jį rodo pastoviai kaip juokingą, o čia... mane tas nevežė...

savaitgaliais

savaitgaliais žiauriai tingiu rašyti blogą. nežinau kodėl.

vanduo

po geologo darbo, šeštadienį, nuvažiavau į sklypą. jo daryti gręžiniai buvo pilni vandens. t.y. maždaug 1m gylyje. šiek tiek išsigandau, juo labiau, kad susipažinau su kaimynais, kurie papasakojo apie jų pilną vandens rūsį.

pasiskambinau geologui. jis pasakė, kad nieko keisto, nes iš viršaus patenkantis vanduo neturi kur dėtis ir teka molio paviršiumi iki kol randa kur subėgti. pasakė, kad tai normalu. na gerai, reiks vistiek išbandyti savo šulinį :)

kursai

vakar kursuose sužinojau gan įdomų faktą:

smulkus ir vidutinis verslas mokesčių vidutiniškai sumoka 15% nuo apyvartos.
stambus verslas - 6%.

o jos visos turi mokėti tuos pačius mokesčius. taigi, papasakojo kelis būdus kaip galima šiek tiek sumažinti mokamus mokesčius. tiesiog svv to nežino...

ampresta.lt

Netyčia aptikau ampresta.lt svetainę. Taigi, iškart surašau, kas čia negerai (vargu ar yra daug gerų dalykų) ir prašau nekartoti šių klaidų :)

  • Laaabai diiidelis paveiksliukas. Žmonės į svetainę eina pasiskaityti info, o ne pažiūrėti į kažkokį paveiskliuką. Toks dalykas gali būti pateisinamas tik jei tai yra pirmame puslapyje ir betarpiškai susiję su tuo ką veikiate. T.y. iš jo visiškai aišku (nedviprasmiškai) ką jūsų įmonė veikia. Dabar gi neaišku ar įmonė užsiima apšvietimu, ar dekoru.
  • Aiškiai per didelis meniu plotas .
  • Meniu iš paveiksliukų. Jei taip darote, nepatingėkite sudėlioti title ir alt atributų.
  • Erzinantis logotipas. Logotipas turi būti aiškiai matomas, bet kam reikia padaryti iš jo labiausiai erzinantį dizaino elementą? Jei mane dabar jis suerzins, tai kitą kartą pamačius, mane apims blogos asociacijos. Ar to siekiate? Taip, kad meskite iš galvos flashinius ir kitaip animuotus logotipus. Šiuo atveju net ir patogiau būtų, jei veiklos ne trukčiodamos bėgtų, o visą laiką matytųsi.
  • Atsisakykite idėjos savo svetainėje turėti naujienas. 90%, kad jos bus nereikalingos. Jūs tingėsite, pamiršite jas pildyti arba tiesiog neturėsite ką ten įrašyti. Tokie užrašai naujausioje naujienoje kaip: „2005 - 05 - 18 Pakeista puslapio išvaizda“ - žudo du kart! Pirma: jūsų naujienai (!!!) jau du metai. Antra: Jūsų lankytojams neįdomu kada paleista svetainė, nes jūsų veikla su tuo nesusijusi.
  • Jei dabar neturite ką įrašyti viename ar keliuose meniu punktuose, tiesiog jų nedarykite. 70% tikimybė, kad ten niekada nieko ir neįrašysite. Užrašai „Atsiprašome, bet šiuo metu puslapis yra kuriamas.“ tikrai nepuošia. Gali būti, kad žmogusn epatikės ir kitais svetainėje esančiais tekstais - juk svetainė vis dar kuriama.
  • Labai keistas dalykas, bet daugelis savo kontaktuose nurodo ir interneto svetainės adresą. Lankytojai jau yra jūsų svetainėje ir jos adresą jie žino :)

alus

kažkaip prisimenu kaip būdavo vaikystėje:

kartais pas mano tėvą į svečius ateidavo jo draugas antanas. visada atsinešdavo trilitrinį alaus (tada būdavo pilstomas) ir rūkytos žuvies. nežinau kodėl, bet man iki šiol tai kažkaip labai gražu. retai ateinantis draugas, kuris turėjo kažką įprastai savo.