Alus kuris liūdina

Visada sakau apie bravorus - mažas nereiškia kokybės. Gali būti labai gerai, gali būti labai blogai.

Kai kada nutinka istorijos, kuriomis norisi pasidalinti.

Nuėjom vieną vakarą į barą paragauti alaus, kurio vis neprisiruošdavau paragauti. Tryse pasiėmėm po taurę. Nekantraudamas prie baro paragavau ir... Grąžinau atgal, nes alus buvo negeriamas. Nežinau kurioj vietoj bravoras nesugeba užtikrinti higienos, bet bakterijos padarė savo: ne tik kvapas, bet ir skonis buvo labai blogi. Nusipirkau naujo. Draugai pasišaipė: „nu jo smirda šlapiu skuduru, bet nėr taip blogai“. Pakilus į kitą aukštą ir atsisėdus draugai sugebėjo išgerti dar po pora gurkšnių. Kas po to? Paliko ir ėjo pirkti kito alaus. Ne, nieko jiems nesakiau papildomai iki jiems nueinant. Grįžus, savaime aišku, kad pasišaipiau  :)

Jiems grįžus prie gretimo staliuko girdime pokalbį: „daugiau nebegaliu, tu pabaik“. Taip, žmonės gėrė tą patį alų.

Jei barui rūpėtų kokybė - alų būtų atjungę ir išpylę. Jei rūpėtų klientai - alų būtų pakeitę nemokamai. Dabar gi kuriam laikui dalis klientų ten negrįš ir dar papasakos savo draugams apie tai.

P.S. barui šitą info nusiunčiau. Visada stengiuosi pranešti apie tokius dalykus tik todėl, kad jie apie tai žinotų. Ar keisis, ar kažką darys kitaip - pasirinkimas jų rankose.