V pasakoja mašinoje:
- Aš - Džordžas, sesė - pepapig, tėtis - kiaulė, mama - kiaulė...
V pasakoja mašinoje:
- Aš - Džordžas, sesė - pepapig, tėtis - kiaulė, mama - kiaulė...
V pasakoja kas yra didelis.
- O V didelis?
- Auga
- Tai greit jau būsi didelis..
- Barzda augs
- O kam tau barzda?
- Tėtis turi. Reikia.
Nieko iš niekur neatsiranda, viskas iš tėvų :)
V įlindo į spintelę ir išpylė indaplovės skalavimo skystį. M šaukia mane. Ateinu:
- Tai kaip tu brolį žiūri, jei jis sugebėjo įlįsti ir iškraustyti visą spintelę?
- Nežinau. Gal be akių?
M (šešiametė) žaidžia su dviem broliais keturmečiais:
- Aš būsiu mama
- Tu būsi M, - rodo į vieną (suprask ji)
- Tu būsi V - rodo į antrą (suprask brolis)
Vaikų nenoras eiti miegoti daugeliui tėvų yra įprasta ir natūralu. O pastebėjote, kad kartais ir patys nenorite eiti į lovą ir sėdite tol, kol nelūžtate?
M pasakoja kaip jos draugė sakė, kad tėvai jai nesirūpina ir dar, kad ji sakė, jog širdis yra svarbiausia žmogui. Ir po to komentuoja pasipiktinusi:
- Širdis yra tik tavo organizmas, o visų svarbiausia yra mama ir tėtis.
Kalbame apie blogą orą ar pan. M sako:
- Čia dievas orą keičia
Na aš klausiu:
- Ar žinai, kas yra dievas?
- Žinau. Kai žmogus miršta, tai jis pakyla į dangų ir tampa dievu. Jis mus mato, o mes jo ne.
Gal ir nežiauriai gražu taip sudirbti draugus, bet aš M nieko nesakiau. ..
- Tėti, man draugės darželyje sako tokį dalyką: kai užaugsime tai nusipirksime arkliuką ir galės jį maitinti... aš joms tada pasakau vieną rimtesnį dalyką: aš jau turiu arkliuką ir ant jo jodinėju.
Šiandien su M kalbu telefonu, bo ji pas senelius...
- Tėti, o kai Murza (toks mūsų šuns-kalės vardas) numirs, tai aš galėsiu pati išsirinkti kitą gyvūną?
M grįžo iš močiutės, kur praleido ir Velykas. Atsivežė 3 kiaušinius, kurių vienas "pašventintas". Ji apie tai pasakojo labai užsidegusi.
- O kas yra pašventintas?
- Na kai aptaško vandeniu su kažkokia šluota.
Suvalgėm tą kiaušinį pasidalindami. Imam kitą ir M:
- Tėti, bet jį reikia pašventinti
- Aptaškyti vandeniu?
- Taip.
Aptaškėm. Suvalgėm.
Vieną dieną pasiimdamas iš darželio M sakau:
- Ryt neisi į darželį
- Kodėl? Aš noriu. Aš jau Monikai pažadėjau, kad ateisiu. Ką dabar būsiu melagė?
- Nebūsi, nes kai sakei dar nežinojai. Aš ryt neisiu į darbą, tai liksim namie.
Rengiasi kalba kažką ir jau link pabaigos einant:
- Bet žinai tėti... reikia kad būtų sąžininga viskas, nes bus labai nesąžininga. Jei į darželį aš noriu, o jūs manęs neleidžiate, tai dieną aš neisiu pagulėti. Taip būtų sąžininga.
- Ok...
Namie M su mama. Liko 2 spurgos. Suvalgė vieną. M sako:
- Dar galime vieną per pusę
- O tėčiui nepaliksim?
- Ką čia sumąsčius...
Pauzė. Tada:
- Pjauni per pusę. Pusę paliksim tėčiui, o kitą pusę dar per pusę ir pasidalinsim.
Tėti, tu man pastoviai kartoji, kad myli. Man pakanka vieną kartą pasakyti ir aš atsimenu.