Kalba seneliai su anūkais. V:

- Kiek tų gimtadienių gali būti?

Sesė pasakoja:

- Visą gyvenimą kiekvienais metais.

- O kiek aš gyvensiu?

- 100 metų, - sako močiutė.

M pataiso pasakodama, kad ne visi gyvena 100 metų. Kiti gyvena mažiau ir pan. V pertraukia:

- Na diedukas tai jau laaabai ilgai gyvena.

V užsimano mandarinų. Susirado savo piniginę ir atneša X pinigų seneliui, kad nupirktų. Po to man pasakoja:

- Bet negerai gavosi, nes senelis už savo pinigus nupirko.

Po to atneša iš plastikinio butelio padarytą taupyklę:

- Kai turėsiu daug pinigėlių, mama dar daugiau skylučių padarys.

V mamai:

- Kada tėtis grįš? 

- Kai M baigsis šokiai.

- A gerai. Dabar netrukdyk, aš guliu.

M džiaugiasi:

- Mums ryt nėra pamokų, nes darysime higienos stendą, dar nebus jokių būrelių, o kitą dieną muzikos sakė nebus nei solfedžio, nei akordeono...

- Tai gal tau nebebus niekada pamokų ir jau gali eiti dirbti? 

- Tai po mokyklos dar studauti reikia. 

Pauzė.

- Nors bendrai jo.. aš jau trečią klasę kaip ir baigusi, o norėčiau dirbti pradinių klasių mokytoja, tai galiu eiti dirbti.

V klausia:

- O kodėl kai būni namie, norisi prie jūros, kai būni prie jūros, norisi namo?

- Nežinau, kodėl tau taip būna, - sako mama.

- Na toks gyvenimas, - paaiškina keturmetis.