V:
- Tėti, nori vytintos mėsos?
- Ne, man nukrito karūnėlė ir tik laikinai priklijavo. Bijau, kad vėl nukris.
- Kas yra karūnėlė?
- Na kai dantukas netikras, o dirbtinis
- Žinau kodėl dirbtinis. Nes tu dirbi.
Vaikai
Apžiūrinėjame I-II a. griuvėsius. M randa uždengtą skylę į rūsį:
- Tėti, o kas čia yra?
V užbėga už akių:
- Man atrodo čia dešreles kepdavo
Automobilyje žaidė žaidė ir V sako:
- Viskas, baigiam
- Dar paskutinį kartą, - kalbina M
- Viskas, baigiam
- Na dar vieną kartą, paskutinį
- Viskas, baigiam
- Dar paskutinį, jei nepadarysim paskutinį kartą, tai nesužinosi ką sugalvojau ir bus tavo problemos, - nenori pasiduoti M
Pauzė.
- Ne, tai bus tavo problemos, - viska užbaigė V.
Karantinas, tai vaikai savaitę prabuvo pas senelius. Grįžo. V prašo:
- Tėti, atnešk man vandens.
Aš kažką dariau tai nesureagavau. O nereaguoti tokiais atvejais nėra blogai, nes 4-ių vaikas kojas turi ir moka pats tai padaryti. V vėl:
- Tėti, atnešk vandens, nes verksiu.
Čia įsiterpia sesė:
- Tu žinok, mes jau grįžom namo iš senelių, čia tai neveiks.
Kalba seneliai su anūkais. V:
- Kiek tų gimtadienių gali būti?
Sesė pasakoja:
- Visą gyvenimą kiekvienais metais.
- O kiek aš gyvensiu?
- 100 metų, - sako močiutė.
M pataiso pasakodama, kad ne visi gyvena 100 metų. Kiti gyvena mažiau ir pan. V pertraukia:
- Na diedukas tai jau laaabai ilgai gyvena.
V užsimano mandarinų. Susirado savo piniginę ir atneša X pinigų seneliui, kad nupirktų. Po to man pasakoja:
- Bet negerai gavosi, nes senelis už savo pinigus nupirko.
Po to atneša iš plastikinio butelio padarytą taupyklę:
- Kai turėsiu daug pinigėlių, mama dar daugiau skylučių padarys.
V mamai:
- Kada tėtis grįš?
- Kai M baigsis šokiai.
- A gerai. Dabar netrukdyk, aš guliu.
M džiaugiasi:
- Mums ryt nėra pamokų, nes darysime higienos stendą, dar nebus jokių būrelių, o kitą dieną muzikos sakė nebus nei solfedžio, nei akordeono...
- Tai gal tau nebebus niekada pamokų ir jau gali eiti dirbti?
- Tai po mokyklos dar studauti reikia.
Pauzė.
- Nors bendrai jo.. aš jau trečią klasę kaip ir baigusi, o norėčiau dirbti pradinių klasių mokytoja, tai galiu eiti dirbti.
V klausia:
- O kodėl kai būni namie, norisi prie jūros, kai būni prie jūros, norisi namo?
- Nežinau, kodėl tau taip būna, - sako mama.
- Na toks gyvenimas, - paaiškina keturmetis.
Aš per vieną savaitę FB pamačiau du įrašus, kurie yra beveik viskas, ką reikia žinoti apie vaikus ir jų ugdymą.
V šaukia, kad ateičiau į vidų, o aš kieme dirbu. Prašau, kad ateitų ir pasakytų ko būnent reikia iš manęs. Jis nepasiduoda. Po kokio ketvirto karto jis pasiduoda:
- Tėti, ateik, gal tada man kažkas šaus į galvą.
M džiaugiasi:
- Mums ryt nėra pamokų, nes darysime higienos stendą, dar nebus jokių būrelių, o kitą dieną muzikos sakė nebus nei solfedžio, nei akordeono...
- Tai gal tau nebebus niekada pamokų ir jau gali eiti dirbti?
Taip jau kartais nutinka naktimis, kad išgirstu V balsą:
- Tėėėėtiiii!! Tėėėtiiii!! Ateeeeiiik!!!
Ateinu. Visada ateinu, bet be visada randu tą patį. Dažniausiai tai būna:
- Užklok.
Pastaruoju metu užsikloja pats, todėl vakar buvo naujas siurprizas:
- Paimk, - tiesia piršta su ką tik iš nosies ištrauktu sudžiuvusiu snargliu.
Aš su M gaminu tortą. V žaidžia šalimais. Ateina mama ir kaip visada:
- Laikas valgyti
M negirdi. V nepasimeta:
- Tai tėtis ten kažką gi tepa.
Kalbamės su V.
- Kas geriau: filmukas ar saldainis?
- Filmukas ir saldainis
- Na o jei tik vieną?
- Hmm.. pica