Įdomu kada Lietuvos verslininkai supras, kad lankytoją, pirkėją prie jų parduotuvės ar kavinės pririša ne tiek pati parduotuvė, kiek jos darbuotojai?

Jei man patiko aptarnavimas - aš ten grįšiu. Jei man kaskart ateinant rasiu vis kitą darbuotoją - aš pradėsiu pirkti ten, kur man tuo metu patogiausia. O juk tik žmogus sugeba pririšti taip, kad dėl smulkmenos klientas nuvažiuos ten, neatsižvelgdamas ar jam pakeliui.

Kai nusiunčiu leidyklai dėl knygų platinimo konsignacijos būdu ir gaunu vadovaujančio žmogaus atsakymą:

Universitetas yra biudzetine organizacija. Konsignacija yra vienas is paramos budu. Biudzetine organizacija negali buti paramos teikeja, tuo labiau, privataus kapitalo strukturai.

Susimąstau: ar žmogus supranta kas yra konsignacija ir kas yra parama? Sėkmingo vadovavimo.

Tie kas su tuo nesusidūrė, pasakysiu, kad konsignacija yra kai A perduoda knygas B ir B jas parduoda. B moka už parduotas prekes A tik po to kai pats parduoda jas. Iki to momento jos priklauso A. Taigi, kurioj vietoj čia atsiranda parama?

Nesuprantu kaip galima dirbti su siuntos.lt ir nebankrutuoti.

Čia citata iš qemm blogo:

sekmadienį vėlai vakare apsireškė nerišliai kalbantis jaunuolis, su pareiškimu, jog nori man pristatyti siuntą. Čia gal ant žmonių nelabai gerai varyt, bet drąsiai galėčiau paskirti tam kurjeriui didžiausio ever maumedžio apdovanojimą, nes, kad rastų mano namą, kurį be vargo randa kas tik nori, jam prireikė net trijų skambučių, į vieną kurį man atsiliepus išgirdau jo sakomus žodžius "Kur bl*t čia reik važiuot" (again, I'm not shitting you). O taip pat, man prireikė išeiti į lauką, nes, check this out, žmogus užsiparkavęs tiesiai prieš mano laiptinę, kuri yra like 5 metrų pločio stiklinis vestibiulis, sugebėjo telefonu išaiškinti, kad "nėra čia jokios laiptinės".

O tai, ne gana to, kad ten toks „įdomus“ kurjeris dirba, tai čia jau mano faktai:

• telefonu niekada niekas neatsiliepia
• emailu niekada niekas neatrašo
• atsakius į mailą, iš kurio man jų darbuotoja rašė, taip pat niekas neatrašo 

O dar viena istorija:

Išsikviečiam kurjerį penktadienį. Užsakymai daromi per jų internetinį puslapį. Jie skelbiasi, kad dirba ir šeštadieniais. Šeštadienį kurjerio nėra. Pirmadienį kurjerio nėra. Skambiname - nekelia. Rašome emailu - neatsako. Kurjeris taip ir neatvažiavo. Oki, radom sprendimą ir išsiuntėme kažkaip kitaip. Nuo to laiko nutarėme su jais nebedirbti. Manote viskas? Mėnesio gale atsiunčia el. paštu jų darbuotoja man sąskaitą. Joje vienintelis siuntinys, kurio jie nepaėmė. Atsakiau ir paaiškinau visą situaciją. Dar po savaitės skambina man kurjeris:

- Noriu jums laišką atvežti.
- Kokį?
- Sąskaitą
- Ne, ačiū. Mes nieko nesiuntėme per jus šį mėnesį. Viską paaiškinau el. paštu Jūsų darbuotojai.
- Tai davai jūs paimkite tą laišką, pasirašysite ir galite nemokėti nieko. Aš užsidėsiu pliusą.
- Ne, nes mes neturėtumėm gauti jokios sąskaitos
- Nu kaip norit

Po šio įvykio daugiau nebekišo sąskaitos. Keista, bet net antstolių neatsiuntė  :)

Kažkada skaičiau nežinau.lt straipsnį apie arbatpinigius. Jau kuris laikas vežiuoju knygyno užsakymus po Vilnių. Šiandien buvo pirmas kartas kai gavau arbatpinigių už tai. Net 5 Lt!

Tai man dabar įdomu pasidarė kam, kiek ir už ką paliekate arbatpinigių?

Knygyne pagaliau pabaigėme ir paleidome viešai referrals sistemą. Kas tai?

Jums pakanka:

• savo svetainėje įsidėti bannerį
• svetainėje įdėti nuorodą su savo rekomendavimo id
• tokią nuorodą nusiųsti draugams el. paštu
• įsidiegti wordpress įskiepį 

ir jau kaupsite manoknyga.lt litus.

Kiek? 5% nuo kiekvieno užsakymo visus metus. T.y. jei rekomenduojate ir tas žmogus užsiregistruoja, tai kiekvieną kartą jam perkant, jums atiteks 5% užsakymo sumos. Ir taip visus metus.

Kokią dalį sumos galite padengti? Tiek kiek turite. T.y. nors ir visą užsakymo sumą.

Beje, visą spalį Vilniuje pristatymas tik 2 Lt :)

Juozo video apie tai:

ManoKnyga.lt rekomendavimo funkcija from Juozas Kaziukenas on Vimeo.

Knygynas - manoknyga.lt

Dirbant kurjeriu yra vienas malonumas - nustebinti užsakovąlabai greitu pristatymu. :)

Pareklamuosiu knygyno ir pragaro virtuvės konkursą. Mėgstate gaminti, o gal tiesiog turite labai skanų deserto receptą? Už jį galite gauti 100 Lt knygoms :)

Neseniai sulaukėm gal keisto užsakymo. Na man jis pasirodė su tokiu geru humoro jausmu, o kaip iš tiesų... :)

Ar siųstumėte mamai knygą su geriausiai linkėjimais? Taip. O jei tos knygos pavadinimas yra „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“? :)

O knygynui sekasi normaliai. :)

Štai šiek tiek statistikos apie lankomumą:

Suprantama, kad lankomumas neparodo pagrindinio knygyno tikslo - pardavimų. Pirmą mėnesį vidutiniškai po porą užsakymų kasdien. Manau tikrai ne blogai. Pardavimai tikrai auga, o mes stengiamės įvairiais būdais juos dar labiau kelti aukštyn. Matysim kaip eisis toliau.

Kadangi paskelbtas mano telefonas, tai sulaukiu visokių įdomių skambučių, kur žmonės ieško keistų knygų, klausia ar tikrai jiems knygą atvešime, kur galėtų nusipirkti vieną ar kitą „mistinę“ knygą... Kai knygos pas mus nėr, patariu kur ją gali nusipirkti, tačiau siunčiu tik į paprastus (ne internetinius) knygynus. :)

Dar vienas dalykas - logistika. Iš tiesų visai įdomu susipažintu su nauja sritimi ir matyti kaip knygos turi būti sandėliuojamos, kaip turi būti pakuojamos, kaip pristatomos. Jei kažkas mano, kad tai labai paprasta - tegu pabando realiai :)

Veikia! Iš tiesų, tai pradėjo veikti jau praėjusią savaitę, bet reikėjo laiko išgaudyti tai, kas veikė, bet ne taip kaip turėtų, arba ką pamiršome patikrinti.

Knygynas jau veikia!

Knygyno idėja man kilo prieš 4 metus. Tuo metu galvojau ją daryti su kitais žmonėmis. Po to su Silu šią idėją atgaivinom. Juozas kaip tik baiginėjo daryti miestelius. Prisijungė Vilija ir Evelina ir viskas pajudėjo. Dabar atrodo viskas paprasta, kai po knygyną vaikštai, bet ta nematomoji pusė yra tikrai labai didelė. Man tikrai didelė šventė šio knygyno paleidimas.

Turite pastabų ar pasiūlymų - rašykite. Jos visos tikrai bus perskaitytos ir apsvarstytos. Beje, idėjų turime ir mes, todėl nesiruošiame projekto palikti tokiu, koks jis dabar yra.

Na jūs nepatikėsite, bet Eridanas mane užmušė. Jų logika geležinė. Sakome: „norime pardavinėti jūsų knygas“. Atsakymas: „mes jau bendradarbiaujame su e-knygynais ir ne tik lietuviškais. Taigi, šioje srityje platintojų mums užtenka“.

Tu jiems sakai: mes norime pirkti jūsų knygas, o jie - ne mes knygų jums neparduosime, nes jas perka ne tik lietuviai. Lochai.

Manau šis postas labai labai bus naudingas daugeliui. Bent dabar čia yra visa informacija, kurios reikia steigiant įmonę. Informaciją surašė ir atsiuntė Tadas, o aš tik patvarkiau ir papildžiau.

Jei nusprendėte nebedirbti kitiems ir sukurti savo verslą – sveikinu. Drąsus žingsnis. Jei finansai riboti, reikės taupyti, ir taupyti nuo pat pradžių. Pirmas žingsnis susitvarkyti pačiam įmonės registravimą, kad nereiktų mokėti pinigų, advokatams ar kitiems tiekiantiems tokias paslaugas.

Tai gi, kokių ir kiek dokumentų reikės? Čia į pagalbą ateina VĮ Registrų centras su savo E-gidu. Kadangi pačiam teko tvarkyti UAB steigimą su daugiau nei vienu steigėju, tai aprašysiu būtent šį atvejį.

Eidami pas notarą, turite būti jau pasirašę steigimo sutartį ir įstatus. Padarome steigiamąjį susirinkimą, kuriame dalyvauja visi steigėjai, ir aptariame: įstatų patvirtinimą, įstatinio kapitalo sumą (ne mažiau 10 000 Lt) ir direktoriaus skyrimą. Protokoluojam visus svarstytus ir nutartus dalykus, pasirašom. Užpildome visas reikalingas formas: (JAR-1, JAR-VO-V, JAR-T, JAR-PP). Galima viską daryti ne tokia tvarka, bet tokiu atveju jums teks daug kartu gaudyti visus akcininkus ir rinkti parašus. Todėl geriau viską paruošti kartu.

Notaras jums išduos pažymą, su kuria turėsite nueiti į banką ir atsidaryti kaupiamąją sąskaitą būsimos įmonės vardu. Kai gausite pažymą - teks dar kartą grįžti pas notarą.

Įmonė privalo turėti registracijos adresą, todėl notarui teks pristatyti ir adresu esančių patalpų savininko notariškai patvirtintą sutikimą (arba tiesiog savininkui kartu ateiti). Jei buveinės patalpos yra įkeistos bankui (tarkim pirktos paėmus paskolą), reiks banko sutikimo šias patalpas naudoti kaip įmonės buveinę (patarimas: rašant bankui prašymą, nurodykite, kad patalpos nebus naudojamos gamybinei veiklai vykdyti).

Taigi, visi šie dokumentai turi būti pristatyti notarui. Labai svarbu turėti ne po vieną kopiją (tiksliau originalą). Jei netingite - pasiimkite visų dokumentų po 4 vienetus (būtinai visi pasirašyti, o ne kopijuoti) ir tikrai bus ramu.

Notarui turi būti pateikti šie dokumentai:

• Steigimo sutartis. Ne mažiau trijų egzempliorių, bet jei sutartyje nurodyta daugiau - reiškia daugiau.
• Pažyma iš banko apie atidaryta kaupiamąją sąskaitą.
• Patalpų savininko (-ų) leidimas jose steigti įmonę (jei įkeistas – dar ir banko leidimas).
• Steigiamojo susirinkimo protokolas.
• Įstatai. 3 egz.
• Forma JAR-1.
• Forma JAR-VO-V.
• Forma JAR-T.
• Forma JAR-PP.

Notaras dokumentus įprastai tikrina nuo savaitės iki dviejų.

Po to kai notaras viską patvirtins, teks eiti į Registrų centrą. Registrų centrui pristatyti reikia įstatus (2 egz.), steigimo sutartį, formas JAR-1, JAR-VO-V, JAR-T, JAR-PP. Laukti reiks savaitę, o po to jau įmonė bus oficialiai įregistruota.

* dokumentai galioja 2007-12-11 dienai. Tiek dokumentai, tiek reikalavimai juos pildant gali keistis

Ar žinote, kad pasidaryti antspaudą - tai lyg praeiti pro aerouosto apsaugą?  :)

Jums reikia nuvažiuoti į įmonę, kuri galima antspaudus. Užsakant antspaudą jums reiks:

• Įmonės registracijos pažymėjimo
• Įstatų, nes pirmame jų puslapyje nurodytas registracijos adresas
• Dokumento, įrodančio, kad esate įmonės vadovas arba notaro patvirtinto įgaliojimo

Taigi, po to kai užsakysite, dar teks pasirašyti visokių dokumentų, kur pasižadate, garantuojate ir pan.

Nustebau, bet antspauda pagamina tikrai greitai - per dieną ar dvi. Kai jį gausite, galėsite įsidarbinti ar įdarbinti kitus žmones, nes Sodra reikalauja dokumento su antspaudu. :)

Rašiau rašiau ir po to nutryniau, nes gavosi kažkokia košė. Bandysiu rašyti punktais su paaiškinimais ir pavyzdžiais.

Kaip pavyzdį imsiu realią įmonę UAB „Sporto šalis“. Jie kuruoja krepšinio svetainę basketnews.lt.

Kai registruojate įmonę, jums reikia atlikti tam tikrus žingsnius, Jų nėra mažai, bet apie tai kadanors kitą kartą. Prieš ruošiant bet kokius dokumentus, jūs jau turite žinoti įmonės pavadinimą. Taigi, vienas iš žingsnių bus įmonės registravimas Registrų centre. Po to, jums reiks pasidaryti antspaudą, nes be jo negalėsite sudarinėti sutarčių įmonės vardu. Naujai registruotos įmonės yra skelbiamos viešai. Taigi, bet kas gali užregistruoti adresą sportosalis.lt. Ar vėliau galėsite jį prisiteisti per teismus? Gal taip, o gal ir ne. Taigi, gali būti, kad anksčiau ar vėliau šiame puslapyje pradės reklamuoti jūsų konkurentus. Nemalonu? Jei manote, kad internetinis adresas nėra būtinas, siūlau dar kartą pagalvoti apietai, ar tikrai norite užsiimti verslu.

Taigi, ką daryti, kad tokia situacija nenutiktų? Išeitis viena: sugalvojus pavadinimą, jį registruoti savo vardu.

Pliusai:

• adresas bus tikrai jūsų ir jį galėsite naudoti pagal paskirtį

Minusai:

• adresas bus registruotas jūsų vardu, o ne įmonės
• jei sugalvosite perrašyti adresą, tai likęs galioti laikas anuliuosis ir bus skaičiuojamas iš naujo. Savaime suprantama, kad pinigus teks mokėti dar kartą.

Taigi, lygiai dvigubai daugiau minusų  :)

Dabar keletas patarimų:

• jei jūsų veikla yra internete ir turite vienintelį projektą (kaip mano pavyzdyje), visai nebūtina naudoti el. pašto adresų su galūne @sportosalis.lt. Visiškai pakanka el. pašto adresų su galūne @basketnews.lt.
• Būtinai įsigykite adresą sportosalis.lt (su įmonės pavadinimu), nors jo ir nenaudosite. Jei pradėsite vystyti kitus projektus, šio adreso jums tikrai prireiks.
• Adresą perrašyti įmonės vardu galite po metų, kai baiginėsis adreso galiojimas. Taip sutaupysite pinigų.
• Įmonės pagrindinį el. pašto adresą naudokite su priekiu info@, nes taip yra įprasta. Naudojimai el pašto adresų kaip [email protected] atrodo juokingai  :)  [email protected] -taip pat blogas, nes tikrai atsiras žmonių, kurie parašys su viena „f“.
• Nenaudokite nemokamų el. pašto adresų tokių kaip: @takas.lt, @mail.lt, ... Jūs prarasite dalį klientų, kurie nepasitikės jumis.
• Nebūtina iškart susikurti normalią interneto svetainę, tačiau įkelti savo kontaktus - būtina.

Pakankamai sudėtingas žingsnis - sugalvoti įmonės pavadinimą. Šis pavadinimas įmonę lydės visur, prie jo bus pririštas logotipas, gal net įmonės pozicionavimas. Tai kaip gi išsirinkti pavadinimą? Siūlau pakankamai paprastą, bet tuo pačiu veiksmingą procedūrą, kurios pagrindiniai principai yra:

• Kuo daugiau žmonių dalyvaus - tuo geriau
• Žmonės turi laikytis tam tikrų taisyklių (jos bus žemiau)
• Visi dalyviai turi būti arba suinteresuoti geru įmonės pavadinimu, arba žinoti kas tai tiokio, arba turėti savo įmonę (ne konkurencingą jūsiškei)

Veiksmų seka turi būti tokia:

1. Kiekvienas dalyvis surašo visus jam į galvą šaunančius pavadinimus. Tai gali būti tinkma, nelabai tinkami ir net visai netinkami pavadinimai.
2. Visi pavadinimai sukeliami į bendrą sąrašą.
3. Kiekvienas iš sąrašo išrenka po 3-5, kurie jo manymu labiausiai tiktų.
4. Gauname bendrą sąrašą. Šią procedūrą kartojame, kol sąraše lieka nebedaug pavadinimų. Tarkim apie 5. Gali būti daugiau - nuo to nieko baisaus neatsitiks, tačiau prailgės paskutinis punktas.
5. Diskusijų būdu kiekvienas argumentuoja likusius pavadinimus. Turi būti apžvelgta kuo daugiau minusų ir pliusų. Štai šiam žingsnyje turėtų likti vienintelis pavadinimas. Jei apsistojama tieks keliais pavadinimais, galima įtraukti daugiau žmonių ir išklausyti jų nuomonės.

Dar keletas patarimų, kuriais vadovaujantis reiktų rinkti geriausius pavadinimus. Žinoma, kad čia ne galutinis sąrašas ir aš kažką jame praleisiu, bet jis tikrai turėtų padėti:

• Pavadinimo įsimenamumas. Įmonės pavadinimas turėtų būti nesunkiai įsimenamas. Tai galima patikrinti po 4 punkto likusį sąrašą duodant nepažįstamiems ir nieko neįtariantiems žmonėms, o vėliau paklausus ką atsimena iš to sąrašo. Tiesa, nepamirškite keisti pavadinimų eilės tvarkos, nes tai irgi daro poveikį :)
• Pavadinimo skambėjimas. Iš tiesų pakankamai svarbu, kad įmonės pavadinimas skambėtų. Atsiliepdami telefonu pasakysite įmonės pavadinimą. Ar jį tikrai išgirs ir supras aiškiai? Visai neseniai telefonu man sako: „Jums skambina iš įmonės Pekta“. Užrašius problemų nėra, bet kai taria telefonu... Kol man paraidžiui nepadiktavo, aš nesugebėjau aiškiai suprasti. Matyt dėl per didelio duslių priebalsių skaičiaus? Ar jums svarbu kaip pavadinima ištars užsienietis?
• Pavadinimo ilgumas. Geriausia, kai pavadinimas nėra ilgas ir yra iš vieno žodžio. Tačiau tokį pavadinimą labai sunku sugalvoti. Kelių žodžių pavadinimai skamba originaliau, tačiau jie yra ilgi, juos sunku padiktuoti, juos reikia trumpinti. Sugalvoti pavadinimą iš trijų žodžių ir po to jį trumpinti pirmų raidžių kratiniu dažniausia nėra geras sprendimas. Dirbau įmonėje Media Benz Telekomunikacijos. Skamba egzotiškai ar keistai užsienietiškai (steigėjai lietuviai), bet jį ištarti: „Media Benz Telekomunikacijos klauso“. Fak kaip būdavo sunku. Tada visi pradėjo trumpinti „MBT klauso“. Taip buvo kurkas geriau, bet niekas nesuprasdavo kas tos raidės, ką jos reiškia. Pažįstamiems tekdavo kartoti po 10 kartų, kol jie įsimindavo magišką raidžių kratinį MBT.
• Pavadinimo raidės. Labai puiku, jei jūsų pavadinimas susideda iš lotyniškų raidžių. T.y. nėra lietuviškų nosinių, paukščiukų ir pan. Paukščiukai trukdo gyventi.
• Internetinis adresas. Pasitinkrinkite ar jūsų įmonės pavadinimas nėra užimtas. Jei įmonė vadinsis „Kitoks“, tai jūsų internetinė svetainė turėtų būti pasiekiama adresu www.kitoks.lt.
• Pavadinimo reikšmė. Nepamirškite, kad jūsų pavadinimas turi reikšmę. Negalite pavadinti įmonės „Kastuvas“, jei planuojate prekiauti vaistais. Būtų dar keisčiau jei prekiaudami vaistai spasivadintumėte „vėžiukas“, „kosulys“, „paskutinė kelionė“... Iš tiesų pavadinimas turėtų turėti prasmę. Tada jis lengviau įsimenamas. Jei planuojate vieną veiklos kryptį - pasivadinkite „Piliulė“ (prisiminus prekybą vaistais), jei turėsite kelias veiklas - geriau pasirinkite netokias ryškias asocijacijas keliantį pavadinimą.