Cookie Consent by TermsFeed

Blogas

Receptas. Alaus lazdelės

Labai geros, labai skanios, labai labai  :)  Jos tinka ir šiaip, ir prie alaus. Jos turi stipriai jaučiamą alaus kartumą. Man, mėgstančiam kartesnį alų, šios lazdelės yra palaima.

Ingredientai:

  1. Miltai
  2. Pienas (70 ml)
  3. Alyvuogių aliejus (150 g)
  4. Cukrus (valgomasis šaukštas)
  5. Druska (ne pilnas arbatinis)
  6. Kmynai
  7. Alaus mielės (naudotos, neplautos ~90 g)

Procesas:

Mieles sumaišome su cukrumi, įpilame pieno, druskos, aliejų ir kmynų. Kuo mažiau alaus mielių dėsite, tuo mažiau kartumo bus. Mielių galita gauti iš bet kokio alų verdančio žmogaus, arba paprašę puslapyje atvirasalus.lt (ten tokių daug). Tada beriate po truputį miltus ir maišote, kol pasidarys masė, tinkanti kočioti. Kočiojame, pjaustome juostelėmis ir dedame į skardą. Tepti nebūtina, nes kepsime trumpai, o ir aliejaus daug yra tešloje. Kepti kol paruduos (apie 10 min).

M juokai. Apie dalybas

M gavo šokolado. Po kažkiek laiko klausiu:

- O tu šokoladą suvalgei?
- Taip.
- O kodėl nepasidalinai?
- Hm... Tai dabar iš naujo bandom valgyti

Apie tai, kaip leidykla TEV su konkurentais susidoroja

Kartais nutinka neįtikėtinų dalykų, kurie priverčia griebtis už galvos.

Didžiausi pinigai leidyboje yra iš vadovėlių. Nesudėtinga apskaičiuoti kiek tiksliai jų reiks, todėl neliks neišpirktas tiražas. Nesudėtinga pakelti kainą, nes juos vis tiek pirks. Rašau vadovėliai, nors po šiuo pavadinimu yra ir pratybos, testai... Tikrai nelaukiu tos dienos, kada mano vaikas eis į mokyklą.

Šiais metais Šviesa tiek kartų nutraukinėjo ir atnaujino tiekimą, kad jau nebepamenu kaip buvo su vadovėliais. Prieš tai, kelis metus, jie mėnesį vadovėlius parduodavo tik mokykloms. T.y. niekam kitam. Vadovėlių skaičius yra ribotas (nes tiksliai žinoma kiek yra mokyklų, kiek mokytojų, kiek mokinių) ir tai yra jų priežastis. Tačiau vadovėlių juk nereikia niekam kitam ir jie vis tiek pateks tam, kam reikia. Sakote užkeltomis kainomis? Gali būti. O taip negali nutikti, kai platina vienintelė įmonė?

Kažkada bandėme dirbti su tokia leidykla - TEV. Nebepamenu tiksliai kas ir kaip, bet nepavyko susitarti. Retai, bet kartais taip jau nutinka.

Mes dalyvaujame viešuosiuose pirkimuose, kai perkamas objektas - knygos. Kartais laimime, kartais ne. Pavyzdžiui Šviesa siūlo mokykloms kainas mažesnes nei duoda didmenininkams. Ir čia jau nieko nepadarysi. Ir štai dalyvavome viename tokių pirkimų. Laimėjome vieną jo dalį, kur visos knygos buvo leidyklos TEV. Leidykla TEV taip pat dalyvavo ir pralaimėjo. Neįtikėtina?

Kaip jau minėjau, su leidykla TEV mes nedirbame, todėl kainas pasižiūrėjome jų el. parduotuvėje ir užsidėjome nedidelį antkainį. Padarėme vieną klaidą ir gavosi taip, kad knygas pardavėme tik keliais litais brangiau nei savikaina. Tačiau net jei nebūtumėm suklydę - šį pirkimą vis tiek būtumėm laimėję. Iš pradžių niekaip nesugebėjau suprasti kodėl.

Laimėjus, užsakiau jų el. parduotuvėje knygas ir paprašiau, kad sąskaitą išrašytų mūsų įmonei. Kolegė pajuokavo, kad dabar mums knygų jie neparduos. Pasijuokėme iš to. Ir štai gaunu atsakymą:

Laba diena,

Musu internetineje parduotuveje www.tevukas.lt deklaruotomis kainomis vadoveliai parduodami tik fiziniams asmenis. Todel PVM saskaitos israsyti UAB Barzda negalime. Pinigus grazinsime.

Pagarbiai
R.............

 

Nekalbėsiu apie tai, kad dar yra įmonių, kurios rašo laiškus be LT raidžių...

Specialiai sudėjau visą pagalbos tekstą, nes jis yra vienintelis su informacija apie tai, kas čia ir kaip čia. Galite neskaityti. Niekur nėra informacijos apie kainų skirtumus juridiniams ir fiziniams asmenims. Niekur nėra nurodytos skirtingos kainos.

Čia jau pakvipo specialiu kenkimu ir konkurentų šalinimu. Mažiau nei prieš metus mes esame pirkę iš jų knygas ir gavome jas su sąskaita faktūra. Ir dar už mažesnę kainą, nei dabar yra jų svetainėje.

Kadangi turime kabantį laimėtą pirkimą, mums knygų reikia būtinai. Užsakau kaip fizinis asmuo draugo vardu ir apmoku už jį, nurodydamas jo sąskaitos apmokėjimui numerį. Draugo vardu, nes jis dirba tame pačiame pastate ir jam nueiti daug arčiau. Nuėjus atsiimti knygų, ten dirbanti motariškė išvadina vos ne vagimi ir nuveda pasikalbėti pas direktorių (nerealus aptarnavimas kiekvienam klientui?). Direktorius jam skaito paskaitą kaip mes blogai darome, nes perkame knygas ir perpardavinėjame brangiau... Mano draugas jam papasakojo apie darbo efektyvumą ir palinkėjo nebankrutuoti. Knygų nepardavė, nes mokėtojas buvo ne jis.

Prisiminiau Tarybinius laikus, kai visi perkantys-parduodantys buvo spekuliantai ir už tai grėsė kaliūzė. Galima galvoti, kad kuo daugiau tarpininkų, tuo labiau pabrangsta prekės, bet ar tikrai nebus brangesnė prekė, kai yra tik vienas vienintelis pardavėjas, o visiems reikti būtent šios prekės?

Paskambinau pats. Iškart buvau pasiųstas pas kitą žmogų (spėju, tas pats direktorius). Man bandė aiškinti apie perpardavinėjimą, apie tai, kad žino kam mums jų reikia, apie tai, kad reikia su jais sudaryti sutartį, jei norime prekiauti. Priminiau, kad dėl sutarties mes nesusitarėm, kai bandžiau tą padaryti. Po to paklausiau tiesiau - kokiu pagrindu jis atsisako man parduoti viešai parduodamas knygas nurodytomis kainomis. Pagaliau gavau atsakymą: užsakyk ir parduosime. Šį kartą pardavė.

Kadangi buvo problemų su knygomis, skambinau ir mokyklai. Sužinojau įdomių dalykų. Pasirodo, kad TEV patys atvežė knygas pasibaigus pirkimui. Jie net nežiūrėjo rezultatų, nes tikri savo pergale. O štai mes sudalyvavome. Ir štai mums parodė, kad nereikia to daryti. Kai mokykla pasakė, kad laimėjo ne jie, gavome purvo dozę į savo pusę. Knygas vis tiek paliko mokykloje. Galima būtų numoti ranka ir spjauti į visą tą reikalą, bet nukenčia knygynai, nukenčia mokyklos (valstybė). Galima viską taip ir palikti, bei daugiau nebedalyvauti jų knygų pirkimuose. Galima rašyti skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (tą jau padariau), Konkurencijos tarybai, viešinti tokius nuotykius, kad kažkas pasikeistų į geresnę pusę.

Na ir pabaigai nusišypsokime. Iš tos pačios įstaigos parduotuvės: „Su TEV nuolaidų kortele iki 25% pigiau!“. Perkate prekių už 1200 Lt. Spėkite kokią nuolaidą gausite. Žinoma, tai su mano pasirinktomis knygomis, bet vis tiek pabandykite atspėti. Teisingas atsakymas - 9 centai. Taip, centai. :)

 

Pagalbos tekstas (jo skaityti nebūtina):

Bendra informacija
tevukas.lt yra leidyklos TEV e. parduotuvė, kurioje galite įsigyti visas mūsų išleistas knygas ir e. leidinius žymiai pigiau nei bet kuriame Lietuvos knygyne.
Su TEV nuolaidų kortele iki 25% pigiau!

Leidinius gausite, pervedę pinigus pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą arba sumokėję į kasą leidykloje.
Prekių pristatymas
  • Atsiimant leidykloje
    Jei nenorite mokėti už prekių pristatymą, galite jas atsiimti leidykloje patys (Akademijos g. 4, Vilnius). Prašytume telefonu ar elektroniniu paštu iš anksto pranešti apie atvykimo laiką, tuomet paruoštas užsakymas jau lauktų Jūsų.

  • Greitasis pristatymas
    Jei užsakydami leidinius nurodysite greitąjį pristatymą bei adresą, siuntą per 3-4 darbo dienas atveš kurjeris. Pristatymo kaina – 9,00 Lt.
    Perkant už 90 Lt ir daugiau - pristatymas į bet kurią Lietuvos vietą nemokamas!

  • Pristatymas pagal sutartis
    Leidinius galime pristatyti adresu nurodytu sutartyje, sudarytoje tarp leidyklos ir švietimo įstaigos. Šiuo atveju pristatymas yra nemokamas, o jo trukmė - nuo 3 iki 15 dienų. Šis pristatymo būdas taikomas tik švietimo įstaigoms.
TEV nuolaidų kortelė
Nuolaidų kortelė skirta mokytojams, dėstytojams, švietimo darbuotojams. Kortelės turėtojui taikomos nuolaidos perkant bet kuriuos leidinius e. parduotuvėje tevukas.lt. Kortelė yra nemokama.
Virtualia kortele galima pradėti naudotis, kai tik el. paštu gaunate vartotojo vardą ir slaptažodį. Norintys gauti plastikinę nuolaidų kortelę, kreipkitės į leidyklą – atsiųsime ją paštu.

Primename TEV nuolaidų kortelių turėtojams, kad:
  • Jūsų vartotojo vardas (paskutiniai 4 nuolaidų kortelės numerio skaitmenys) ir slaptažodis yra atsiunčiami el. paštu, kurį nurodėte pildydami paraišką nuolaidų kortelei gauti.
  • Jei el. pašto nenurodėte arba dėl kokių nors priežasčių negavote slaptažodžio, kreipkitės į leidyklą el. p. pagalba@tevukas.lt arba tel. 8 5 2729805.
  • Jei užmiršote savo slaptažodį, galite pasinaudoti nuoroda „Slaptažodžio priminimas“, esančia svetainės tevukas.lt tituliniame puslapyje.
Norintys gauti TEV nuolaidų kortelę gali:
  • Užpildyti paraišką e. parduotuvės tevukas.lt skyrelyje „Registracija“.
  • Užpildyti popierinę paraišką leidykloje arba TEV seminarų metu.
Kontaktai
Bendra Lietuvos-Rusijos-Olandijos įmonė TEV
Adresas: Akademijos g. 4, LT-08412 Vilnius
Telefonas: 8 5 272 90 20
Faksas: 8 5 272 98 04
El. Paštas: realizacija@tev.lt
Leidyklos svetainė: http://www.tev.lt

Mitai apie alų: gyvo alaus yra trumpas galiojimo terminas

Yra daug mitų. Vienas jų - apie alaus galiojimo laiką. Nesugebėjau internete rasti info apie tai, ar kažkas įstatymiškai riboja aludarių pasirinkimo laisvę. Girdėjau, kad dauguma deda 6 mėn. galiojimo laiką. Tauras išleidę „Gyvas“ - dėjo 28 dienų. Volfas Engelman - prie galiojomo datos pridėjo pagaminimo.

Ir štai mitas: gyvas alus ilgai nesilaiko.

Iš tiesų tai yra mitas. Gyvas alus gali stovėti ir kelis metus. Vieną alų galima pradėti gerti po kelių savaičių brandinimo, o kitą tik po kelių mėnesių. Alus ne vynas, todėl negali kokybiškas išstovėti daugybę metų. Ilgai laikant jo skoninės savybės keičiasi ne į gerąją pusę, bet jis tikrai nesurūgsta.

Kaip griūva medžiai arba niekas nenorėjo dirbti

Kartais manęs klausia - o ko tu neskundi? Iš tiesų neskundžiu beveik nieko. Kartais parašau žmonėms pasiūlymų, į kuriuos laaaabai retai kada kas sureaguoja, o dar rečiau kažką padaro, bet man norisi tikėti tuo, kad kažkada padarys. Kartais ,kai mane priveda iki tam tikros ribos, arba iš manęs tyčiojasi, arba man meluoja - nepatingiu ir parašau oficialius užklausimus, arba skundus. Tai nutinka labai retai, bet nutinka. Dauguma žmonių to nedaro, bet taip jie kenkia ne tik sau, bet ir kitiems. Mano pastarieji du oficialūs užklausimai-skundai buvo prieš kokių pusantrų metų. Taip jau sutapo, kad abu dėl medicinos.

Pirmu atveju medikas buvo chamas ir jam nusipjauti ant vaikų-kūdikių sveikatos. Kadangi iš mūsų atvirai tyčiojosi ir neatliko savo darbo, aš parašiau skundą ir jis gavo papeikimą. Kitą kartą arba dirbs, arba gaus iš kitų dar vieną ir lėks iš darbo. Nereikalauju, kad aplink mane šokinėtų, bet kai mažam vaikui ketvirta para temperatūra virš 39, tai bent jau kraujo tyrimą privalu padaryti. Tiems, kas mano, jog esu lochas, pasakysiu, kad po pusdienio kvietėm greitąją ir vaiką pralaikė pusantros savaitės ligoninėje.

Kitas atvejis buvo tik užklausimas, kodėl mano trauma yra laikytina liga, jei pagal realią situaciją ji niekada negali būti laikoma trauma. Atsakymo taip ir negavau, bet kito didelis šurmulys poliklinikoje. Nesiskundžiau jokiais konkrečiais darbuotojais ar pan. Bet po viso to paaiškėjo, kad nemokamai poliklinika turi skirti 5 procedūras, o ne 2. Man sugrąžino dalį pinigų. Po manęs ėję ir gavę procedūrų stebėjosi, kad gauna po 5, o ne 2. Kas paneigs, kad visa tai išėjo visiems į naudą?

Bet grįžkime prie medžių. Gyvenu prie miško ir kartais gali nutikti taip, kad medis užkris ant namo. Neužkrito, bet staiga labai stipriai palinko:

 

Ilgai nelaukęs pasiskambinau girininkijai. Atvyko girininkai. Pažiūrėjo ir pasakė, kad tai ne jų miškas. Salininkų dalis jiems priklauso, o dalis - kitai girininkijai. Tarkim, kad galėjau atspėti, nes pagooglinus „salininkai girininkija“, man rado juos. Tačiau girininkai buvo labai paslaugūs ir paskambino kolegai. Pirmieji išvažiavo, antrasis atvažiavo. Apžiūrėjo, kad medis virsta iš šaknų, pasakė, kad reikai pjauti. Procedūra leidimo ilgai truks ir pan., bet davė suprasti, kad turiu pats jį nusipjauti, o formalumus sutvarkysime. Paklausus ar ne jie turi jį nupjauti, atsakė, kad mano namui pavojus, jie tik leidimus duoda.

Visas tas reikalas man pasirodė kiek supintas. Pasiskambinau Vilniaus miškų urėdijai. Paklausus kas turi nupjauti man paaiškino maždaug taip: „kai statėtės namą, tai medžiai jau buvo? Tai reiškia, kad supratote riziką ir dabar patys už tuos medžius esate atsakingas“. Paklausus dar kartą, o kas turėtų jį nupjauti, nes medžiai tai jų teritorijoje, jis pradėjo mygti ir aiškinti, kad bokštelio jie neturi ir aš pats turėčiau.

Mykimas ir konkrečių atsakymų nebūvimas mane paskatino skambintis dar aukščiau - į Generalinę miškų urėdiją. Iškart sujungė su pavaduotoju. Atsakymas buvo trumpas - turi nusipjauti girininkija.

Viską surašiau raštu, pasirašiau ir išsiunčiau. Praėjo savaitė ir medis:

 

Atvažiavo, pririšo trosus, tempė ir išvertė. Nereikėjo pjauti. Girininkai, kaip supratau, buvo piktoki ant manęs. Manęs nebuvo, bet Raimonda sakė, kad jos klausė: „o ką darysite su kitais medžiais?“ - suprask - negi rašinėsite. O kodėl gi ne?

Va taip va žmonės nenori dirbti, bet tenka. Va toks va aš blogas žmogus ir verčiu žmones daryti savo darbą.

Lietuvos policija

Taip jau nutinka, kad tam tikrus įrašus inspiruoja tam tikri įvykiai. Štai paskaičiau su žiauriai dideliu pavydu Gruzijai:

Kakha sako taip:

Jei institucija neveiksni, tai jos uždarymas nepadarys absoliučiai jokios žalos. Kas nutiks, jei išjungsite šviesą kambaryje, kuriame nėra šviesos? Nieko nenutiks, nes ten tamsu bet kuriuo atveju.

Šį totalinio išvalymo metodą gruzinai pritaikė valydami policiją. Valdant Ševarnadzei visi šalies policininkai buvo воры в законе. Algos nedidelės, bet kam jos apskritai, jei antpečiai tau leidžia susirinkti savęs vertą atlyginimą savarankiškai. Taigi vieną dieną (t.y. per vieną dieną) gruzinai atleido visus 100 proc. policininkų. Tris savaites, kol iš kaimų nuo žagrių buvo renkami kaimo bernai ir ginkluojami, šalis buvo be policijos. Spėkite, kaip tai paveikė nusikalstamumą? Ogi suvestinės buvo tuščios (kaip vieną kartą Kėdainiuose). Nusikaltėliai nebeturėjo stogo ir nežinojo, kaip elgtis, todėl laukė. Ir nieko nesulaukė, nes kaimo bernai nėjo į kontaktą, neėmė kyšių ir veikė grynai pagal instrukciją, kurią gavo kartu su uniforma.

Dabar korupcija gruzinų policijoje siekia 0,00 proc., policijos automobiliai visada važinėja su švyturėliais (taip jie rodo, kad nesislapsto nuo visuomenės, nesėdi krūmuose), o policijos komisariatų visos sienos ir pertvaros yra stiklinės (taip jie rodo, kad yra skaidrūs ir atviri).

 

Tai dabar nutariau prisiminti įspūdžius iš savo susitikimais ir bendravimu su policija. Deja, vienintelį kartą esu sutikęs tyrėją (merginą), kuri policijos įvaizdį pakėlė. Jei šaukštas deguto sugadina medaus statinę, tai šaukštas medaus deguto statinėje?

Aš tiesiai šviesiai jos paklausiau - „Ką tu čia darai? Čia tau ne vieta.“ Ji man paaiškino, kad labai norėjo pamatyti policiją iš vidaus. Todėl pabaigusi mokslus nėjo dirbti kur moka didesnius pinigus ar perspektyvos, o įsidarbino metams policijoje. Kalba ne apie kelių policiją, o apie kriminalinę. Pakalbėjus sužinojau, kad policininkai nesibaigus darbui šokinėja per langus ir bėga gerti, kad tik valdžia nematytų. Kad ją kasdien bent po kelis kartus įkalbinėja eiti kartu ir ji vis dar sugeba išsisukti. Ji mergina, o kas būtų jei dirbtų vyras? Iškart liktų „už borto“, nes geria jie kasdien. Tai čia buvo tas vienintelis atvejis, kai susitikau tikrai teigiamą Lietuvos policijos darbuotoją.

Dar esu buvęs liudininku, kai girtas priešgaisrinės saugos darbuotojas puolė muštis, o jo draugelis policininkas vairavo automobilį. Tada jie buvo įspūdingai išsukinėjami, nes gi savas. O juk puolę muštis, po to pabėgo nesulaukę policijos, pasiėmę ne savo kuprinę su kompiuteriu. Ir juos kai sulaikė - vogti daiktai buvo rasti pas juos. Spėkit ar sėdo? O kai ėjau į atpažinimą, už durų policininkai kalbėjo: „koks jis vyras, jei gavęs į snukį skundžiasi policijai ir nesugeba atgal duoti“. Čia ne išimti, taip mąsto daug kas dirbančių Lietuvos policijoje.

Ar skaitėte kada kaip ir ką surašo Lietuvos policijos darbuotojai? Turbūt, didžiausia beraščių koncentracija būtent ten. Jiems negalioja jokie lietuvių kalbos reikalavimai (įdomu kaip su užsienio?). Gerai, kad bent jau kalba lietuviškai.

Kartą kambariokas pavogė draugo televizorių. Policija atsisakė važiuoti, nes įsilaužimo nebuvo. Oki susiradom patys apklausos būdu kur jis nunešė televizorių. Pasirodė, kad pardavė kaimynei. Tada atvyko. Vienintelis su unforma buvo vairuotojas. Dar vienas ir dar dvi atvažiavo kartu. Vairuotojas net neišlipo iš automobilio. Juk jis vairuotojas. Dvi Lietuvos policininkės buvo su suplėšytom kelnėm (gal tokia mada?) ir visų jų pirštai pajuodę nuo semkių gliaudymo. Stovėjo jie pas vargšę moterėlę namuose ir žiūrėjo į televizorių. Svarstė ką daryti. O kol svarstė - gliaudė semkes ir lukštus mėtė ant kambaryje esančio kilimo. Nesitiki? O taip. Aišku, kad nuvežė liudininkus (draugą ir pirkėją) ir televizorių į komisariatą (važiavo 6-iese pažeisdami kelių eismo taisykles). Po to pusę metų bandėm atsiimti televizorių. Sako, kol nepagautas vagis - tai daiktinis įrodymas. Savininkas yra, pirkėja yra - lyg ir viskas aišku, o tu prieš kelis mėnesius nusipirkęs televizorių gali būti ir be jo. Tik aplinkiniais keliais pavyko pasiekti, kad po pusės metų atgautų saugoti televizorių.

Į vagystės vietą atvykęs policininkas sako - neverta rašyti pareiškimo, nes vis tiek niekas neras. Tokių kaip jūs daug ir niekada neranda (linksnis būna ne „mes“, o „jie“). Arba sako - rašykite taip ir taip, tada nereiks jums vaikščioti pas mus - vis tiek neras niekas.

Ar matote kaip atrodo policininkai gatvėse? Tokių sukiužusių nukarusiais maišais dėvinčių policininkų reikia paieškoti. Toks vaizdas, kad stovi ir snarglį į rankovę tik valosi.

Pamenate kaip Milvydas Juškauskas tyčiojosi iš Lietuvos policijos? O gal patys policijos darbuotojai tyčiojosi iš savęs? Ar kažkas pasikeitė po šių nuotykių? Ar bent vienas policininkas praėjo atestaciją ir žinių patikrinimą? Ar gavo visi policininkai paskaitų kaip reikia elgtis tokiose situacijose?

Mažos algos nėra pagrindas nedirbti. Mažos algos yra tema rėkimui, kai kalba užeina apie darbo kokybę. Nesakau, kad jie gali puikiai gyventi už gaunamą atlyginimą, bet pasikartosiu - tai nėra priežastis nedirbti, imti kyšius ir kitaip nesilaikyti Lietuvos respublikos įstatymų. Tai nėra pagrindas negerbti žmonių.

Naminis alus. Pirma dalis.

Ačiū Regiui už labai neblogą pradžią. Aš alų verdu nepilni metai ir vis dar save laikau nesusipratėliu. Gal todėl man lengviau aprašyti viską taip, dat tai būtų pati pradžia jums.

Seniai planavau parašyti pirmą įvadą tokį, kad paskaičius kiekvienas pasibandytų. Regis šiek tiek išsiplėtė ir pateikė perteklinės informacijos, todėl aš bandysiu kuo mažiau išsiplėsti.

Pirmas žingsnis. Pradėkim nuo įrangos, kurios jums būtinai reikės. Visur nurodysiu ir kainas. Pirkti galite skirtingose vietose, o galite vienoje - savasalus.lt. Drąsiai galite ten važiuoti ir klausinėti. Tikrai patars ir padės.

     

 

1. Metalinis puodas virimui. Reiktų didelio. 24 litrų puodų yra prekybos centruose, Ermitažuose ir pan. Jo kaina yra apie 95 Lt.

2. Plastikinė talpa fermentavimui su kraneliu ir alsuokliu (50 Lt). Galite su juo įsigyti ir mentelę maišymui (10 Lt).

Bendra įrangos suma - 155 Lt. Jei kažką jau turite - išlaidos bus mažesnės.

 

Antras žingsnis - alaus receptas. Nesukite sau galvos ir pasirinkite paprasčiausią iš ekstrakto. Regis žino, Regis siūlo štai tokį:

  1. Salyklo ekstraktas. Du indeliai po 1,7 kg.
  2. Apyniai „Tettnanger“ – 35 g + 20 g.
  3. Airiška kerpena - 5g.
  4. Mielės Safale US-05(56) – 1 pak.

Nesigąsdinkite pavadinimų - pasakysite savasalus.lt ir viską jums duos. Galite ir jų internetinėje parduotuvėje susirasti, paskambinti telefonu... Viso rinkinio kaina bus apie 59 Lt. Iš šio kiekio galėsite išsivirti 20 litrų savo alaus. Manote, kad brangoka už tikrą, gyvą, gardų, pačių išsivirtą alų? Ateity labai nesunkiai kainą susimažinsite 1,5-2 kartus.

Salyklo ekstraktas nėra nei chemija, nei milteliai nei kažkoks baubas. Tai normalus natūraliu būdu išgautas salyklo produktas, iš kurio pašalinta didžioji dalis vandens. Visa tai tik jūsų patogumui (todėl ir kainuoja brangiau).

 

Trečias žingsnis - virimas.

  1. Pripilkite į puodą 21 litrą vandens. Užvirkite.
  2. Po truputį pilkite salyklo ekstraktą ir maišykite. Jei per greit supilsite ar nemaišysite - nusės ant dugno ir prisvils.
  3. Supylus visą sudėkite 35 gramus apynių. Šie apyniai bus verdami 60 minučių ir suteiks alui kartumo.
  4. Pavirus 45 minutes - sudėkite 25 g apynių. Šie apyniai suteiks alui aromato, nes bus verdami trumpiau.
  5. Sudėkite kerpeną (kartu su antraisiais apyniais). Kerpena nebūtina, tačiau alui suteiks skaidrumo. ir pavirkite 15 min.

Turite išsivirę alų. Juk tikrai nieko sudėtingo?

 

Ketvirtas žingsnis - vėsinimas. Nuo šiol labai svarbu švara. Žiemą galite vėsinti pastatę lauke. Galite net neuždaryti, nes užsikrėsti tikimybė minimali - minuse bakterijos negyvena. Kai šilčiau - statykite į vonią su šaltu vandeniu. Atvėsti alus turi iki 25 laipsnių arba mažiau. Nerizikuokite su aukštesne.

 

Penktas žingsnis - fermentavimas. Atvėsintą skystį perpilame į talpą fermentavimui. Talpa turi būti dezinfekuota. Galima tą padaryti verdančiu vandeniu, arba chemija (dabar yra ir ekologiškos. Galite įsigyti kur ir visa kita). Gerai būtų pilti iš aukštai, kad susiplaktų arba suplakti po to. Mielėms labiau patinka, kai bus prisisotinę deguonies. Pastatome talpą į vietą, kur ji galės ramiai nejudinama stovėti savaitę. Ant viršaus tolygiai išbarstome mieles. Maišyti nereikia. Uždengiame, įstatome alsuoklį, pripiltą vandens (iki žymos). Jau kitą dieną alsuoklis burbuliuos.

 

Šeštas žingsnis - išpilstymas. Išlaukti savaitę bus sunku. Jei turite užkemšamų butelių (būna alus parduodamas tokiuose) - tada šie buteliai puikiai tiks. Jei ne - teks įsigyti uždarytuvą ir kamštelių (kainuos apie 48,80 Lt). Tada galėsite pilstyti į puslitrinius alaus butelius. Visus butelius dezinfekuojame chemija, arba verdančiu vandeniu. Su chemija yra paprasčiau. Tada galima alų išpilstyti. Prieš pilant reiktų įdėti apie 5 gramus cukraus į kiekvieną butelį. Dėl sterilumo galima cukrų užpilti vandeniu ir užvirti (tik būtinai palaukite kol atvės). Cukrus padarys viską, kad alus užsigazuotų. Kadangi talpoje yra kranelis - jo pagalba šiek tiek pakreipę butelį supilame vieną po kito. Tada visus uždarome ir sustatome brandintis. Galite tam pačiam kambary, jei ten temperatūra nėra labai aukšta. 21-22 laipsniai nėra baisu. Kiti brandina vėsesnėje temperatūroje - rūsyje ar net šaldytuve (tokiu atveju vis tiek pora dienų palaikykite šilčiau, kad užsigazuotų). Laukia sunkiausias laikotarpis - 3-6 savaitės. Po trijų savaičių galite ragauti, bet geriausia būtų išlaukti 6. Tada alus jau bus neblogai subrendęs ir jo skonis stipriai skirtis nuo 3-jų.

 

Viskas labai paprasta. Pasibandykite taip ir gausite natūralų, tikrą, gyvą ir, svarbiausia, savo alų. Jei viską perskaitėte - suprasite ir tai, kad virimui nereikia daug vietos. Alų galima virti bet kuriame daugiabutyje.

Kauno Zoologijos sodas: kam jis reikalingas?

Teko dar kart pabūti Kauno Zoologijos sode. Jau antrą kartą šiemet. Pirmą kartą nuvažiavom kai  buvo šalta ir pusė gyvūnų „miegojo“ (juos uždaro žiemai). Jau tada mačiau tai, kas mane erzino, o dabar esu dar piktesnis. Jei kažką darai - daryk gerai (arba bent jau normaliai)!

Kam yra skirtas Zoologijos sodas? T.y. į kokį klientą jis yra orientuotas? Sunku bus pasiginčyti, jei atsakysiu - į vaikus. Tam nereikia kažkokių tyrimu, o jei netikite - nuvažiuokite ir pamatysite kas per lankytojai.

Pradėsiu nuo pačio žiauriausio dalyko - aptvėrimai. Visur per pora metrų nuo narvų yra papildomas aptvaras, kad žmonės nekištų rankų. Beveik visur, prie šių aptvarų, yra užsodintos gyvatvorės. Gražiau? Gal. O dabar apačioje dvi foto. Viena - kaip matau aš, ir kita - kaip mato mano 3,5 metų vaikas. Jos ūgis yra toks, kaip metais ar pusantrų vyresnių vaikų (107,5 cm).

 

 

 

O gal tik aš čia matau problemą?  :)  Niekur prie aptvarų nėra suoliukų, ant kurių galima būtų užkelti ir pastatyti vaiką. Visi juos kelia ant užtvarų. Sprendimas: 1. karpyti gyvatvores gerokai žemiau; 2. nesodinti jų visai; 3. įrengti suoliukus, ant kurių galima būtų užkelti vaikus. Problema yra ir su begemotais, kengūromis - ten aptvarai betoniniai.

Nepatogus išplanavimas. Čia jau kaip ir esminis pertvarkymas, bet reikia planuoti ir daryti viską, kad jis pasikeistų. Žmonės turi eiti tik į priekį ir taip pamatyti viską. Aklakeliuose gali būti tik ypatingo dėmesio sulaukiantys gyvūnai, kur žmonės eis bet kuriuo atveju. Dabar ten sugrūsti paukščiai, kurie pilki, jų mažai ir jie nematomi. Sprendimas: planuoti ir projektuoti keliukus iš naujo. Didelę dalį narvų galima nesunkiai transformuot ir perkelti. Juo labiau, kad pastoviai vyksta atnaujinimai ir pakeitimai.

Paukščių narvai. Yra kelių tipų. Rašysiu tik apie tris.

1. Erelių narvai yra labai dideli, bet ten gyvena vienas ar du ereliai. Jų nesimato! Sprendimas: padaryti apačioje, vidury narvo tunelį. Į jį įėjus, paukščiai visada būtų netoliese.

2. Gulbių, ančių ir pan. aptvėrimai yra žemi, tačiau plotas labai didelis. Sprendimas: reikia būtinai padaryti takelius į aptvėrimo vidų. Galima aptvertus, galima su tilteliais ir pan, bet žmonės turi būti arti paukščių.

3. Na ir paskutinis - naujai įrengti papūgų narvai. Jie padaryti dvipusiai - iš lauko ir iš vidaus. Matyt su intencija, kad bus galima žiūrėti ir žiemą? Bet kažkaip apšildymo normalaus ten nepastebėjau. Žinant kaip čia viskas daroma, spėju, kad tai papūgoms pasislėpti nuo lietaus. Pusė papūgų sėdi viduje - pusė lauke. Reiškia pusė matosi tik iš vienos pusės, o pusė - iš kitos. Viduje yra tamsu ir jas vos galima įžiūrėti. Lauke stiklinė dalis įrengta per žema ir man reikia lenktis. Sprendimas: iš vidaus padaryti stoglangius, arba laikyti įjungtą šviesą. Iš lauko stiklą būtina ireikai daryti nuo apačios iki pat viršaus. Taip bus visiems visada matomi paukščiai. Siena tarp lauko ir vidaus turi būti stiklinė, tada nereiks ir stoglangių ir paukščiai bus matomi iš abiejų pusių.

Gyvūnai ir jų nameliai. Nežinau kaip tiksliai geriausia spręsti šią problemą, bet ji yra. Dalis gyvūnų sulenda į savo nepermatomus „namus“ ir lankytojai jų nemato. Ne taip jau retai pasitaikanti situacija. Dalį gyvūnų (galbūt, net didžiąją dalį) šeria viduje. Tai reiškia, kad gyvūnas valgo viduje, kur jo niekas nemato ir taip dar mažiau laiko praleidžia ten, kur jis turi būti. Sprendimas: įtaisyti ėdžias, lovius.. taip pat ir lauke.

Prekyba. Buvau sekmadienį po pietų. Kažkokios kavinės kaip ir yra, bet nedirba. Apšiurę kioskeliai lyg ir yra, bet jie jau užsidarinėja prieš pusę šešių. Visiškai neplanuota, neorganizuota, nesutvarkyta.

Tušti plotai. Man atrodo, kad Kauno Zoologijos sodas gali dar plėstis, nes žalių tuščių plotų dar yra. Gal reiktų pradėti sistemingai planuoti ir projektuoti? Man toks vaizdas, kad vadovai pasako, statybininkams ko reikia, o jie padaro kaip jiems atrodo. Jei taip nėra - reiškia problema dėl nekompetencijos dar aktualesnė.

Neseniai skaičiau kaip iš kavinės atėmė mešką, po daug metų, nes sąlygos neleistinos. Gali ateiti patikrinti ir į Kauno Zoologijos sodą. Kai kurie gyvūnai (teisybės dėlei verta pasakyti, jog mažuma) tokiuose mažuose narvuose, kad drąsiai gali konfiskuoti ir siųsti į Vokietiją.

Situacija nėra tik bloga, bet Kauno Zoologijos sodo vadovų nekompetencija neabejoju. Ten vadovas turi būti ne veterinaras, gyvūnų teisių atstovas, .., o vadybininkas. Žmogus, sugebantis surasti rėmėjų, išmušti pinigų, organizuoti darbą ir jį planuoti. Gal kada nors...

Kalnapilis Brown Ale

Kalnapilis Brown Ale

 

Tokio šūdino alaus reikia paieškoti. Nusiteikiau gaiviam tamsiam eliui ir gauvau mineralinio vandens. Yra citrinos skonio, uogų... dabar yra ir su deginta karamele. Pirmi gurkšniai tokie, kad nieko, išskyrus angliarūgštę, nejauti. Baigus gerti lyg ir degintos karamelės skonis. Galite drąsiai eiti pro šalį. Šūdino alaus pilna ir šiaip.

Rinkimai ant nosies

Kasmet pagalvoju, kad eičiau į rinkimus. Ne, nesu toks naivus, kad galėsiu viską sutvarkyti ir padaryti. Visų pirma tam, kad maksimaliai viešinčiau viską. To laaabai trūksta.

Yra seimo narių puspročių arba nevispročių. Kitaip jų tikrai negalima pavadinti. Gargžduose vėl kandidautuos Petras Gražulis. Aš ne medikas, bet man atodo, kad jam reiktų gydyti galvą priverstiniu būdu. O jau Seime šiam žmogui tikrai ne vieta. Gal pagaliau atėjo laikas jo nerinkti?

Štai Paulius labai tiksliai ir aiškia iviską surašė:

Gražulis vėl kandidatuoja į Seimą Gargždų vienmandatėj. Patekęs į Seimą jis vėl nebaudžiamas keliasdešimt kartų viršys greitu iš Latvijos įmonės "nuomoto" visureigiu, laipios per barikadas, siūlys civilzuotame pasaulyje nesuvokiamaus įstatymus ir jų pataisas, po Seimo patalpas šmirinės kokios nors bulvarinės televizijos laidos užsakymu, proteguos savo koldūnų verslą ir užsiims kitokiais šūdniekiais. Gargžduose jis turi konkurentų (įskaičiuojant ir konservatorę Agnę Bilotaitę, kuri tikėtina, turi savo resursų), bet jeigu norim, kad rinkimai ten vyktų nuožmiai ir Petras nebeįlįstų į Seimą, galima rinktis ir kitą kandidatę - Nijolę Katkienę. Aš savo 39 litus jau pervedžiau, galit prisidėti ir Jūs. Jeigu nieko ir nepavyks, vis tiek galimas rezultatas bus vertas pastangų, o jų čia reikia tiek nedaug. Visa informacija čia:

Padėk įgyvendinti NIJOLĖS KATKIENĖS rinkimų kampaniją - prisidėk 5/10/20/39 LT pervesdamas juos į NIJOLĖS KATKIENĖS rinkimų sąskaitą LT594010040200453021.

Tavo bokalas (ar du) neišgerto alaus - mums didžiulė pagalba :) AČIŪ!
________________
Nijolė Katkienė (Monikos, Jolitos ir Marijos mama) šiais metais nusprendė, kad užteks klausytis pažadų apie rojų po 10 dienų ir keliatūkstantinę minimalią algą mažiau nei po metų, ir iškėlė savo kandidatūrą į LR Seimą 31 numeriu pažymėtoje vienmandatėje Gargždų rinkim

ų apygardoje.

Kandidatė sako - pokyčių reikia, tačiau norint jų, turim kryptingai dirbti ir pamažu siekti savo tikslų.

Kodėl tu čia ir ko tavęs prašome? Prisidėti prie kandidatės rinkimų programos pinigine parama - mums svarbus kiekvienas litas (tačiau aukoti galima ne daugiau kaip 39lt, jei aukotumėt po daugiau, reiktų tai deklaruoti ir tvarkytis visokius popierius, vis gi, jei sutiktumėt skirti mūsų kampanijai didesnę sumą - pasikalbam).

Stoti prieš 7 partijas ir jų kandidatus - rimtas iššūkis ne tik kandidatei, bet ir jos komandai - penkiems jauniems žmonėms, nė karto nesusidūrusiems su politika. Tad padėkit mums įgyvendinti mūsų iššūkį ir įrodyti sau ir visiems, kad noras, entuziazmas ir kryptingas darbas gali daug - net nugalėti politikos vilkus, įpratusius tik gąsdinti, žadėti neįgyvendinamus dalykus, gražiai šypsotis prieš žurnalistus ar rėkauti ir šokinėti per tvoras (taip taip - stojam prieš patį Petrą Gražulį, tad jėgų tikrai prireiks).

Savo piniginę paramą galite išreikšti pervesdami lėšas į specialią Nijolės Katkienės rinkimų sąskaitą:
LT594010040200453021

Visad laukiam norinčių prisidėti prie kampanijos įgyvendinimo - rankos ir galvos visad neprošal :)

Susitiksime spalio 14 d. LR Seimo rinkimuose - būkim aktyvūs ir balsuokim atsakingai! Iir aišku, už mūsų kandidatę :)
https://www.facebook.com/events/454810464540264/
Aš irgi pervedžiau pinigų šiai kandidatei.

Šildymo išlaidos: visi metai

Taigi, pagaliau turiu visų metų elektros išlaidas. Čia tiems, kas netingi pasidomėti, pasiskaičiuoti kiek kainuoja geoterminis šildymas sezono (ir ne) metu. Dabar bus lengviau, nes matysis ir vasarą ir žiemą.

Šildymo sezoną pradėjome rugsėjo 1-ąją, o baigėm... gegužę, bet po to birželį vėl šildėmės, nes atsibodo nekomfortabiliai jaustis. Dar reiktų įvertinti, kad žiemą lempos daugiau dega ir namie būname gerokai daugiau nei vasarą.

Mėnuo Dieninis Naktinis Pinigai
Rugpjūtis 150 250 160
Rugsėjis 150 350 190
Spalis 280 550 320
Lapkritis 348 583 369
Gruodis 487 748 493
Sausis 548 825 537
Vasaris 565 883 565
Kovas 324 719 401
Balandis 244 463 278
Gegužė 120 287 162
Birželis 227 379 241
Liepa 142 165 130

Iš viso per metus sudeginau: 9787 kWh ir todėl sumokėjau 3846 Lt.

Jei vidutiniškai gaunasi, kad elektra kainuoja apie 170 Lt/mėn., tai per metus geoterminis šildymas kainavo apie 1800 Lt.

Namo gyvenamas plotas 170 kv. m. Tai gaunasi 10,59 Lt vienam metrui.

Kodėl Lietuviai ploja lėktuvuose? Todėl, kad taip reikia!


Foto: oatsy40

 

Kartais taip jau būna, kad yra mintis, bet vis reikia spyrio į pasturgalį. Juo tapo visiškai bevertė apklausa (arba jos dalis) - kodėl žmonės ploja nusileidus lėktuvams.

Aš be apklausos galiu pasakyti, kad ploja tik pigiuose skrydžiuose, nes jais skraido ryški dauguma Lietuvos žmonių. Jai skraido žmonės, kuriems kelionių neapmoka įmonės ir nesiuntinėja pastoviai į komandiruotes. Gavę paragauti mėgstamo retai vartojamo maisto - jūs džiūgaujate. Ragaudami tą gėrimą kasdien - ilgai džiūgausite?

Į visą tą plojimą žiūriu kaip į savotišką atrakciją, kuria išsiskiria Lietuva. Gal dar kokia šalis.

Juk turistai į šalį važiuoja pamatyti ar išgirsti to, ko kitur nėra. Gėda prieš juos? Kažkada vienas garsus Rusijos dizaineris pasakė, jog Lietuva išsiskiria ant visų parduotuvių durų nurodytu darbo laiku savaitės dienomis. Niekada apie tai nepagalvojote, tiesa?

O ar jums gėda ploti po spektaklio? Tai kodėl susiraukusiems, apie save per gerai manantiems, ponams yra gėda ploti lėktuve? Visi ploja gerai darbą atlikusiam aktoriui pilotui. Ar tai blogai?

Žinote tokį juoką: „Kai Kalnietis meta tritaškį, kažkur miršta kačiukas“? Ar tikrai tas kačiukas miršta kai suplojate lėktuvo pilotui ir/ar personalui?