Cookie Consent by TermsFeed

Blogas

Masha Gessen „Žmogus be veido. Vladimiras Putinas“

Tik dabar perskaičiau Mashos Gessen knygą „Žmogus be veido. Vladimiras Putinas“. Tas tik dabar, tai gali skambėti keistai, nes knygynuose ji ką tik pasirodė. Aš ją turiu jau kokias 4 savaites.

Iškart pasakau, kad knyga tikrai labai gera. Bent man labai patiko.

Per Knygų mugę priėjusi moteris ilgai į ją žiūrėjo ir sako: „Bijau skaityti. Man labai baisu.“ Ir ji teisi. Skaitant tikrai baisu. Stebiesi kiek žmonių supranta, kad gali mirti, bet aukojasi dėl savo šalies. Ir daug jų miršta. Labai daug istorijų apie Rusijos prezidentą, nuo dingusių pinigų, arogancijos, keršto iki suplanuotų žmogžudysčių, įmonių perėmimų, plėšimų. Vladimiras Putinas nuo mafijos galvos skiriasi tik tuo, kad jam praktiškai nieko nebereikia bijoti.

Tik pačiame gale knygos supranti, kad ši knyga yra žingsnis link nepriklausomos, laisvos ir demokratinės Rusijos. Ne vieno žmogaus valstybės, o visų jos piliečių.

 

Pabaigai pora citatų. Pirmoji apie tai, kaip oficialūs ir atsakingi žmonės tyčiojasi:

Po povandeninio laivo „Kursk“ nelaimės.

Praėjus dešimčiai dienų po nelaimės, įgulos narių giminės susirinko <..> Admirolas (didelis vyras atšiauriu, diržingu veidu) naudojo savo ištobulintus įgūdžius atremti visus klausimus. Vienas iš keleto žurnalistų, kuriems buvo leista stebėti susitikimą (ir Putino biografijos bendraautoris) taip pasakoja apie susitikimą:

— Ar tikite, kad jie gyvi? — kažkas paklausė.

Ir žinote, ką jis atsakė?

— Puikus klausimas! Atsakysiu į jį taip pat tiesiai, kaip jūs ir paklausėte. Aš vis dar tikiu, kad 1991 m. miręs mano tėvas yra gyvas.

Tuomet jam buvo užduotas dar vienas klausimas, tikriausiai taip pat geras.

— Kodėl ne iškart kreipėtės pagalbos iš užsienio?

— Matau, — atsakė jis, — kad dažniau žiūrite Ketvirtą, o ne Antrą televizijos kanalą.

— Kada pranešėte valdžiai, kad neturite reikalingos įrangos išgelbėti jūreivių?

— Prieš trejus metus.

 

Ir linksmesnė:

<..> Miesto valdžia nusprendė minią ne išvaryti, o perrėkti.Vieną šeštadienį į „haid parką“ susirinkę kalbėtojai pamatė, kad prie Katedros groja pučiamųjų orkestras. Pasiklausyti orkestro atėjo kiti žmonės, kurie kalbėtojams šaukė: „Klausykit, orkestras čia tam, kad žmonės atsipalaiduotų. čia ne vieta ir ne laikas jūsų kalboms. <..>

<..> Ji pasiūlė visiems reguliariems „haid parko“ lankytojams kitą šeštadienį atsinešti citrinų. <..> Podolceva kažkur buvo girdėjusi, kad kai žmonės pamato ką nors, valgantį citriną, nesąmoningai labai seilėjasi. <..> Planas pavyko: muzika nutilo, o kalbos tęsėsi.

Lietuvos paštas ir dingstančios siuntos

 

Paskaičiau kažkokios tv laidos anonsą. Ir žinote ką? Ogi visiškai nieko keisto.

Jei jums atrodo, kad dingusi siunta yra nenormalu — aš jums sakau, kad tai yra normalu. Nenormalu yra tai, kad Lietuvos paštas vis dar priima ir siunčia neregistruotas siuntas. O kas yra neregistruota siunta? Ogi paduota siunta už kurią susimokate. Bet ar ji bus siunčiame į Lietuvos miestelį, ar užsienį, ar į pašto darbuotojos namus niekas nežino. Man net sunkiai sekasi tai paaiškinti. Jūs atnešate kažką, susimokate už kažką ir viskas. Jei niekas negavo siuntinio, tai kažkas kažkada kažkaip dingo nėra joks faktas. Juk jūs atnešėte kažką, kas nebūtinai dingo. Jūsų paliktas kažkas keliauja ilgą kelią per kelias fizines vietas. Ir ar tas kažkas kažkur buvo ar nebuvo niekas niekada negalės jums atsakyti.

Lietuvos paštas gautų tūkstančiais skundų, jei tik atėjus ir pasakius, kad siunčiau kažką neatsakytų, kad niekuo padėti negalime. Arba jie savo puslapyje galėtų padaryti dar dvigubai ilgesnę ir sudėtingesnė formą.

Lietuvos paštas per pastaruosius metus labai stipriai pajudėjo į priekį, bet priimti ir neregistruoti laiškų, siuntų yra nusikaltimas. Paimti pinigus ir neatsakyti už paslaugą (priminsiu, kad jūs kažką darėte, bet ką niekas nežino) yra tokio lygio absurdas, koks gali nutikti tik absoliučiai neprižiūrimoje įmonėje. Pabandykite pasiūlyti privačioje įstaigoje padaryti pigesnes paslaugas, bet siuntų neregistruoti. Pamatysite ką jums atsakys.

M juokai. Apie tv įtaką

M su mama žiūri teliką. Klausiu jos:
- O tu juk niekam nemeluoji?
- Tėtukui tik meluoju.
- O tai kodėl?
- Na pas močiutę Dalią prisižiūriu "Moterys meluoja geriau" ir meluoju.

Dideli langai pietų pusėje

Kai pietų pusėje numatėme įsistatyti didelius vitrininius langus, mus visi gąsdino, kad saulė prikaitins nerealiai ir neįmanoma bus gyventi. Pagyvenus beveik 2 metus galiu pasakyti, kad tai yra mitas.

Dabar sėdžiu kambaryje, kuriame yra 27 laipsniai ir džiaugiuosi kaip katinas. Lauke plius pora laipsnių, pilna sniego, o kambaryje nerealiai gera. Deja, žiemą saulės būna nedaug, bet kiekvienas jos išlindimas yra didelis džiaugsmas kiekvienam.

O kaip gi vasarą? Vasarą kambario neprikaitina. Pragyvenome dvi vasaras ir jokių problemų. O priežastis paprasta - vasarą saulė būna aukštai. Jei vasarą jos apšviestas kambario plotas yra tik kokio pusmetrio gylio, tai žiemą nusidriekia apie 3 metrus.

Vilniaus knygų mugė 2013

 

Taip jau yra, kad esu pakankamai soušialaizintas ir tenka matyti kas vyksta viešoje erdvėje. Knygų mugė vienus erzina, o kiti jos laukia ir negali sulaukti. Apie tai ir ne tik...

Pradėkime nuo linksmo klausimo, kurį pastebėjau FB:
— Kuriame mieste vyks knygų mugė?

Kai Litexpo palieki 5 savo dienas, negali apie tai nieko neparašyti. Gal pradžioje iš žiūrovo pusės (nors labai daug nemačiau). Buvau keliuose knygos pristatymuose, keliuose koncertuose.

Žmonės po 30-40 minučių stovėjo eilėse. Todėl kitais metais imkite dieną atostogų ir eikite ketvirtadienį ar penktadienį. Tada būna ramu ir tylu.

Ketvirtadienis buvo bibliotekininkių diena. Ir tikrai — privažiavo iš visos Lietuvos mokytojos, bibliotekininkės ir moksleiviai. Jų daug, jie nieko neperka  :)  Tačiau ties kasomis, praėjimo kontrolėje stovintis apsauginis su humoro jausmu paklausė atėjusių:
— Ko jūs čia einat ir einat? Darbe gi turite daug knygų.

Mačiau kaip pristatinėjo savo knygą Gintaras Grajauskas. Tai buvo vienas prasčiausių knygos pristatymų jau todėl, kad pats autorius nepasakė nė vieno žodžio. Tik dainavo su Kontrabanda. Kalbėjo kažkas, po to kelis žodžius pasakė sūnus. Knygos net nebuvo ant scenos. Turbūt į visą tai reiktų žiūrėti kaip į koncertą, o ne knygos pristatymą. Tačiau man, kaip žiūrovui, visų pirma norisi išgirsti autorių. Nusivylimas.

Po G. Grajausko iškart buvo Alinos Orlovos koncertas. Visas dienos nuovargis dingo ir tai buvo valanda, kai galėjau atsikvėpti ir mėgautis.

Visai netyčia, neplanuotai su Evelina ėjome pailsėti. Sėdėti galima tik kavinėj, arba salėse, kur vyksta pristatymai. Pasirinkome vieną iš dviejų (jų buvo daugiau, bet tuo kartu nesigilinome) ir pataikėme į knygos „Neįmanomybių fizika“. Va čia tai knygos pristatymas. Nieko nesitikėję pamatėme nerealiai gerą ir įdomų knygos pristatymą. Visi žiūrovai buvo įtraukti į viską kas vyko. Šį pristatymą reiktų nufilmuoti priverstinai rodyti visiems, kurie duoda paraiškas knygų mugėje daryti knygų pristatymus. Man netgi skysto azoto užpylė ant rankos (žinoma, man leidus). Iš to džiaugsmo nuėjau ir nusipirkau knygą. Tiesa, dar nespėjau atsiversti, bet būtinai tą padarysiu.

Norėjau pamatyti ir Andriaus Tapino knygos pristatymą, bet... jis vyko labai mažoje erdvėje ir ten netilpo niekas. A. Tapinas savo knygą galėtų pristatinėti kiekvieną dieną po porą kartų didžiausioje Litexpo salėje ir ji būtų pilna. Tai gal taip ir reiktų daryti?

Buvau dar vienos knygos pristatyme, bet iš nuobodulio nepamenu net knygos pavadinimo. Ir tai tipinis knygos pristatymas.

Tiesa, dar buvau ir Justino Žilinsko knygos „KGB vaikai“ pristatyme. Pats Justinas rašo:

„Viskas, padarėm ką galėjom - turbūt mažiausia leidykla Lietuvoje "Aukso žuvys" (@Sigita Pūkė), išleidusi tik antrąją LP knygą, ir aš, kuklus autorius su puikiais draugais: Ugnė Barauskaitė, Gabrielė Gailiūtė, Ernestas Parulskis, Aurelijus Katkevičius ir Gintautas Ivanickas - pasiėmėm primetime'u artipilnę 5.1., prisikikenom "diskusijoje", kurios vedėjas neatlaikė. Tada vokalinis instrumentinis ansamblis Biplan lygiai nuo 20 val. padainavo savo senas ir truputį naujų dainų ir taip toliau. Ir dar kartą pabrėžiu - tai padarė viena mažiausių leidyklų Lietuvoje! :}

Ir dar labai smagu buvo stebėti parodos "Žvilgsnis į 1996" lankytojus (bus dar ir rytoj) - kaip jie žiūri, kaip jie čiauška, kiek jie gauna teigiamų emocijų! Net jeigu knygai tai davė nedaug papildomo bonuso, bet žmones nuteikėme puikiai. O tai turbūt svarbiausia.“

Justinai, aš viską mačiau ir galiu pasakyti, kad linksmiausia buvo jums prie stalo. Diskusijos vedėjas atėjo visiškai nepasiruošęs ir norėjosi verkti. Viską ištempė A. Katkevičius ir U. Barauskaitė. G. Gailiūtei nereikia kalbėti, o E. Parulskis visiškai nesugeba reaguoti į esamą situaciją. Taigi, kitą kartą ateikite tryse, tada ir pats pakalbėti gausi (ko labai trūko) ir visa diskusija bus visiems įdomi.

Kas dėl Biplan koncerto, tai garsas buvo baisus. A. Orlovos grupė pusę koncerto mojavo garsistui. Nežinau kas ten kaltas, bet prie porą metų ir Domas (tas kur Razauskas) po ilgų mojavimų garsiai ir pakankamai piktai pasakė garsistui ką daryti. Arba ten nepakeičiamas žmogus, arba su technika kažkas netvarkoj.

 

Na o dabar apsisuku ir keli pastebėjimai iš kitos (dalyvio) pusės.

Įrenkite prašau nemokamas saugojimo dėžutes ar kažką panašaus. Tada žmonės pirks daug ir viską. Dabar žmonės ateina, vaikšto neperka, nes nenori nešiotis. Po to pavargsta ir nebeperka, nes nori kuo greičiau namo.

Ne pirmi metai kai tenka pietauti Litexpo. Maistas baisus. 13,5 Lt kainuoja žiupsnelis fri bulvyčių ir kotletas. Daržovių nepamiršau, nes tokių nėra. Taip ir užspringti galima. Po pirmos dienos pietų, vienas mūsų važiuodavo parvežti maisto iš kitur, arba atsinešdavome iš namų. Ir ne dėl kainos, o dėl kokybės.

Stendus reikia dėstyti kitaip, nes 3, 4 salės tuščios, o įėjus į penktą salę dešinėje neįmanoma praeiti, o kairėje gali šokti išskėtęs rankas. Nuo to išloštų visi dalyviai ir lankytojai.

 

Pabaigai (beveik) klausimas-atsakymas:
— Ar žinote kiek kainuoja stendo nuoma? Įeina plotas ir lentynos ant sienų.
— 300 Lt/m2 + pvm

 

Pabaigai (visai) tiems, kas supranta rusiškai:

Vienos komandos Žvaigždžių diena

lkl

 

Apie Lietuvos krepšinio lygos beviltiškumą ne kartą sakiau ir net rašiau. Šita lyga yra mirusi ir ji niekam neįdomi. Įdomi tik joje žaidžiantiems žaidėjams. Iš tiesų nėra tiek jau daug skirtumų, kurie dabar ją skiria nuo bet kurios kitos Lietuvoje esančios krepšinio lygos. Kol neateis naujas žmogus ir neišmes didžiosios dalies LKL personalo (o gal visų), tol viskas ir eis tolyn, blogyn.

LKL turėjo vienintelį įdomų dalyką — Lietuvos Ryto ir Žalgirio rungtynes. Turėjo, nes pernai visiems viskas buvo aišku, šiemet situacija dar aiškesnė. Ar labai įdomu žiūrėti rungtynes, kai rezultatas jau žinomas?

LKL vis dar turi kozirį, bet galėčiau lažintis, kad tik laiko klausimas, kada jį praras. Dabar LKL čempionai gauna vietą Eurolygoje.

Neįtikėtina atrodo ir tai, kad niekas dabar nežino ne tik kiek bus rungtynių finale, bet ir koks bus atkrintamųjų formatas. Tiems, kas nežino, galiu priminti, kad dabar jau vasario mėnuo.

Vos nepamiršau kodėl čia man taip užsinorėjo parašyti. Aš gi apie LKL Žvaigždžių dieną. Daug metų niekas iš principo nesikeičia ir šiemet pagaliau pasiekėme tą tašką, kur nebe pikta, o juokinga. Pagaliau beviltiškas lygos vadovas garsiai pasakė: „kito varianto nesugalvojame“ ir, žinoma, pridūrė pasiteisinimą „permainos nelabai pasiteisina“. LKL Žvaigdžių dienoje susirinkę žiūrovai galės stebėti Žalgirio treniruotę. Kad jau tokią mačiusiems būtų įdomiau, į ją pakvietė vieną Lietuvos Ryto žaidėją — Seibutį. Jei visus žaidėjus aprengtų jų komandų aprangomis — renginys būtų superinis. Čia jau ne juokauju. Čia rimtai. Tiek žaidėjams tiek komandoms būtų sunku susigaudyti kas ir kaip vyksta. O Seibutis būtų šuniuku, kuris bandytų pagauti kamuolį. Kas už?

O kitais metais siūlau padaryti Žalgirio žvaigždžių dieną. Kažkodėl manau, kad tokią suorganizavus, patys Žalgirio vadovai pakviestų daugiau svečių į starto penketą. Na gal „iškrypėlio“ Seibučio ir nebūtų.

Jau daug metų LKL geriausi žaidėjai yra dviejose komandose. Tai aišku visiems, kas nedirba LKL. Todėl netinka čia NBA praktika, kur kiekviena komanda turi bent po kelias žvaigždes. LKL Žvaigždžių diena turi būti diena, kai skirtingų komandų krepšininkai pabendrauja tarpusavyje, kai Žalgirio fanai susino kad kitose LKL komandose irgi yra krepšininkų ir net išgirsta jų pavardes. Apribojimas, kad iš vienos komandos negali būti daugiau 2 žaidėjų būtų protingas. Ir nesvarbu ar tai startinis penketas, ar atsarginių suolelis.

Apie šviesoforus ir juos stačiusių logiką


Nuotr.: Irmanto Gelūno/15min.lt

 

Vilnius kažkada užsikrėtė liga, kuri vadinama — šviesoforai. Dar aną Zuoko kadenciją susirgę, jie plito po kiekvieną sankryžą. Kai sankryžos baigėsi, šviesoforų dar buvo likę. Tada sugalvojo prikišti jų pilną Olandų žiedą. To dar niekas nebuvo matę. Olandų žiedas sumirgėjo gražiau nei bet kada Rotušės ar Katedros aikštėje stovėjusi eglutė. Ta eglutė taip patiko Vilniaus merui, kad net Katedros aikštėje iš medinių jos virto metalinėmis. O kai šviesoforai pradėjo degti nebe tik geltonai, o ir žaliai bei raudonai, leidžiantis nuo Olandų kalno buvo nuostabu. Tikrai, vaizdas buvo toks, kurio niekada nebepamatysite. Nepamatysite, nes šviesoforų ten nebėra.

Dar buvo smagu kai Rygos-Taikos gatvių sankryžoje (prie pat laisvės pr.) pastatė šviesoforą. Ten gyvenau kelis metus ir niekada nekilo mintis apie jį. Ir vieną dieną jis ten atsirado. Atsirado ir stovinčių, bei laukiančių mašinų, kurių iki tol nebūdavo nei ryte, nei vakare. O po to man papasakojo įdomią istoriją, kuri paaiškino šį nuostabų sprendimą. Pasirodo, kad Vilniuje Taikos gatvė su Rygos gatve kertasi du kartus. Suprantate? Soriukas, sumaišėme sankryžas. Bet ta teisinga sankryža neliko nuskriausta, nes po kiek laiko ir ten pastatė.

Pavyzdžiui Savanorių-Vilkpėdės g. sankryžoje šviesoforas atsirado su rodykle į kairę pusę (važiuojant nuo Gerosios vilties žiedo). Po to pagalvojo, kad gal geresnis pralaidumas bus, jei neleisime ten sukti. Užklijavo baltą blyną ant kairės rodyklės. Ir autobusų juosta leido važiuoti automobiliams. Tai įvyko dar net neįjungus šviesoforo. Stebėjausi, kad kažkas mąsto ir padaro teisingus sprendimus. Nesupratau tik kam tada reikėjo tą sekciją daryti? Po mėnesio ar kelių paaiškėjo. Taigi, posūkis į kairę buvo atklijuotas ir pirma juosta palikta tik visuomeniniam transportui. Praėjus dar kiek laiko pasirodė, kad dirbti reikia. Vėl baltas blynas ir atvira juosta. Na gal paeksperimentavo ir suprato kad negerai padarė? Kur gi ne, ne taip jau seniai vėl blyną nuklijavo. Kol kas bent jau pirma juosta atvira. Jei dar panaikintų nesąmonę ir po to einančioje sankryžoje tiesiai leistų važiuoti iš pirmos juostos - būtų labai labai gerai. Ten ir dabar važiuoja daug kas, nes kelio ženklų nemato. O taip jau yra, kad kelio ženklai, prieštaraujantis logikai tampa gerokai prasčiau matomi.

Vilnius turi krūvą mažų sankryžų su šviesoforais, kurie turi papildomas sekcijas su posūkiais į kairę. Nežinau kam jos ten, bet taip jau yra. Tebūnie. Man kur kas įdomiau kodėl Žirmūnų-Kareivių sankryžoje leidžiama sukti į kairę ir ten nėra papildomų šviesoforų sekcijų? Toje sankryžoje begalė avarijų, sukant į kairę nieko nesimato. Labai panašiai yra ir Kalvarijų-Konstitucijos-Šeimyniškių sankryžoje. Kaskart sukant į kairę keikiesi, nes matomumas beveik nulinis. Kodėl ten kur nereikia yra, o kur reikia — ne?

TV serialai, kuriuos žiūriu (žiūrėjau). 4 dalis

 

Pasirodo praėjo jau beveik 10 mėnesių nuo paskutinės serialų apžvalgos. Kaip visada — siūlykite ką varta žiūrėti ir kritikuokite mano nuomonę. Visiems bus naudinga.

 

666 Park Avenue

Daug žadantys aktoriai ir visiškai man nepatikęs dalykas. Nemėgstu siaubo, fantastikos. Gal todėl. Man pasirodė nykus ir neįdomus.

 

Anger Management

Dar viena visiškai nejuokinga, banali ir nuobodi komedija. Visiškas šlamštas. Bet sąžiningai iškentėjau net 3 serijas.

 

Arrested Development

Kažko nesuprantu. Jis vertinamas imdb labai gerai, o man tai kažkoks briedas. Peržiūrėjau kelias serijas, bet taip ir nesupratau kas jame gali būti įdomaus. Visi tokie ale juokingi serialai man netinka  :)

 

Arrow

Šitą serialą reikia uždaryti. Nors gal kam patinka visokie supermenai, žmonės vorai ir pan, patiks ir šitas. Man jis super banalus, super nuspėjamas ir priedo dar visiškai nevežantis scenarijus.

 

Awake

Toks lengvas, kai nesupranti ar jis įdomus ar ne. Policininkas gyvenantis kelis gyvenimus. T.y. jis pats nežino kuris tikras, ar jo žmona žuvo, ar ne. Kartais neblogai tą išnaudoja, o kartais nueina iki banalybių. Spėju, kad uždarys (jei neuždarė dar). Peržiūrėjau visą pirmą sezoną.

 

Castle

Sąžiningai peržiūrėjau visą pirmą sezoną ir kelias antrojo serijas. O tada supratau, kad jis nuspėjamas ir nebeįdomus. Ilgai truko? Na sako, kad 4 ar 5 sezone jie pasibučiuoja. Kas? Kas matė bent seriją — supras. Detektyvas. Gal sakyčiau moteriškas per daug, bet kas nori lengvo laiko praleidimo — galite žiūrėti.

 

Continuum

Detektyvas. Fantastika. Detektyvė iš 2077 ar kurių ten metų atsiranda mūsų laike. Nu ir t.t. Kaip jau minėjau ne kartą, fantastika ne man. O detektyvai, kurie nenušaunami tuo labiau.

 

Elementary

Dar viena Šerloko Holmso interpretacija. Tikrai nėra šlamštas, nors iki Sherlock jiems toloka. Ar žinote, kad daktaras Vatsonas gali būti moteris? Lengvas, ramiam vakarui.

 

Entourage

Net 4 sezonus pražiūrėjau iki tol, kol supratau, kad tai yra smegenų plovimas. Šį serialą reiktų uždrausti, nes jaunimui jis nieko gero neduos. Duos blogo. Tikrai, tikrai. Viena kino žvaigždė, kurios gyvenimas banguoja ir iš jos pinigų gyvenanti ketveriukė. Dulkinamės, pramogaujame, niekuo nesirūpiname. Bet mano 4 peržiūrėti sezonai sako, kad tikrai užkabina.

 

Father Ted

Na ne man tokie ale juokingi serialai. Kunigai ir namų tvarkytoja. Ne, čia ne porno filmo scenarijus, čia jiems atrodo, kad juokinga. Liūdesys.

 

Game of Thrones

Šis serialas yra apribotas knygų. O tai reiškia, kad kažkada jis baigsis ir ne todėl, kad populiarumas kris, o todėl, kad knygų kiekis ne begalinis. Ir tada bus labai labai liūdna. Tai vienas geriausių serialų visomis prasmėmis. O tiesa, aš gi nemėgstu fantastikos. Tačiau čia yra daugiau pasaka. Sulaukęs naujo sezono iš jo tikiesi maksimaliai daug ir gauni būtent tai. Tik 10 serijų per metus, tačiau kiekviena kokybiška visomis prasmėmis. Labiausiai mano laukiamas naujas sezonas prasidėti turėtų kovo 31

 

Hell On Wheels

Jaučiu silpnybę vesternams. Tie laikai kažkokie magiški. Tikrai geras serialas ir labai laukiamas trečiasis sezonas. Jei nematėte - būtinai pažiūrėkite.

 

Hit and Miss

Na čia jau toks... sudėtingas. Ne visi ištvers žiūrėdami. Kitus tai ir verčia žiūrėti. Manau, kad naujo sezono nebus, nes scenarijus labai nevykęs. Prasidėjo super gerai ir įdomiai, pagrindinis herojus sukurtas šokiruojančiai. Daug šiaip tokių pošlykščių situacijų todėl norėtųsi, kad ne tik jos vežtų serialą į priekį. Idėja labai gera, bet visas įgyvendinimas prašosi kritikos. Norite šiek tiek ekstremalių jausmų? Aš visą sezoną pažiūrėjau.

 

Homeland

Labai stiprus serialas. Antrasis sezonas neblogesnis už pirmąjį. Čia jau scenaristai šaunuoliai. Kai tik atrodo, kad viskas baigiasi, čia pat atsiranda kažkas, kas viską apverčia. Tuo pačiu nėra jokio gumos tempino, kas įprasta daugeliui serialų. Labai rekomenduoju, nes tai vienas geriausių.

 

Boardwalk Empire

Va čia jau sunkiau. Serialas kaip ir neblogas. Kaip ir įdomus, bet labai daug serijų apie nieką. Taip trūksta veiksmo, kad kartais neskubi žiūrėti naujausios serijos, o lauki kol susikaups kelios. O kartais viskas vyksta labai greitai. Per daug. Bet iš esmės tikrai neblogas ir vertas jam skiriamo laiko.

 

Breaking Bad

4 sezonai ir jis vis dar įdomus. Kaip ir Boardwalk Empire, jis turi problemų su tempo paskirstymu. Tačiau narkotikus gaminti jėga!

 

Last Resort

Povandeninis laivas. Atsisako paklusti įsakymui. Pabėga. Apsigyvena saloje. Tai tiek priežasčių šio serialo nežiūrėti.

 

Lilyhammer

Netyčia visai atrastas labai linksmas ir nuotaikingas serialas. Rašo, kad 14 metais bus naujas sezonas. Neskuba. Tikrai verta pažiūrėti. Pamatysite kuo gi tie Norvegai tokie keisti ir kaip amerikiečiui ten sekasi.

 

Mad Men

Pradėjau žiūrėti ir visai patiko. Žiūrėjau žiūrėjau ir vienu metu supratau, kad ten nebe Mad Man, o Marisol iš Brazilijos plantacijų. Normaliai prasidėjęs serialas pavirto muilo opera. Todėl nelabai galiu jį rekomenduoti.

 

Magic City

Dar vienas serialas su daug potencialo ir nelabai geru jo išnaudojimu. Nežinau ar reikia jį žiūrėti ar ne. Gal labiau verta nei ne. Turite laiko ir neturite ką žiūrėti, tada galite ramiai jį pasirinkti.

 

Parks and Recreation

Eilinė nejuokinga komedija. Nežinau ką ten žiūrėti, bet su humoru taip jau yra... vienas juokiasi iš piršto, kito neprajuokins niekas.

 

Person of Interest

Jei manęs paklaustumėte kodėl žiūriu šitą serialą, nežinočiau kaip argumentuoti įtikinamai. Kai yra laiko serialui ir nėra ką žiūrėti, šitas man sueina. Pasaka apie gerus dėdes gelbstinčius gyvybes.

 

Reno 911

Apie tūpus besimaivančius policininkus. Man nepatiko. Visiškai. Nejuokinga.

 

Suits

Labai smagiai susižiūrėjo abu sezonai. Gal galėtų būti daugiau bylų ir mažiau intrigų, bet šiaip labai neblogai ir įdomiai. Advokatų didelė agentūra kovoja už savo klientus ir viduje.

 

The Big Bang Theory

Pažiūrėjau visą sezoną. Todėl nepulkite garsiai ant manęs rėkti. Pradžioje lyg ir visai linksma buvo, o po to tas pats per tą patį. Todėl manau, kad jis nepakankamai juokingas. Todėl daugiau ir nežiūrėsiu.

 

The Killing

Jis vis dar geras ir vis dar kitoks.

 

The Newsroom

Apie žurnalistiką. Visai užkabina. Tikiu, kad galima padaryti be proto gerą serialą, jei atskleistų daugiau vidinių dalykų, kurie daug kam nežinomi. Dabar jis toks blankokas, bet žiūrimas.

 

Touch

Toks šeimyninis. Apie tėvo ir vaiko ryšį, apie atsidavimą, pasitikėjimą. Apie tai, kad galima jei nori. Vertas žiūrėjimo.

Plastilinas ir jo paslaptys

 

Išleidome knygelę „Plastilino paslaptys 1. Naminiai gyvūnėliai“. Kad knygelė labai graži ir įdomi matėme iškart, tačiau prie pačio plastilino teko prisėsti tik parodos metu. Gerai, būsiu sąžiningas — dieną prieš ją pabandžiau nuliptyti kačiuką. Ir pavyko. Ir tikrai toks, koks nupieštas.

Pradėsiu nuo to, kad yra išleista kita knyga apie lipdymą iš plastilino. Nesvarbu kokia, noriu tik paminėti, kad gyvūnai ten tipiniai lietuviški. Nepulkite šaukti, kad tai yra labai gerai, kol nepamatėte kas ir kaip. Nesusilaikiau nenufotografavęs palyginimui ne tik todėl, kad viena knygelė leista mūsų, bet ir todėl, kad parodyčiau koks nuobodos gali būti plastilinas (ir atvirkščiai):

 

 

 

 

Dabar pasirinkite ar lipdysite kairėje esančius gyvūnus ar dešinėje?  :)

Na o čia papildomas prizas iki čia perskaičiusiems. Dar viena knygelė. Čia tai, ko negalima pirkti ir rodyti savo vaikams. Tai yra žiauru...  :)

 

 

 

Kai kurie epizodai žavi. Štai vienas vaikas išsiprašė mamos leisti jam palipdyti prie mūsų staliuko. Mama nenoriai sutiko, bet visą laiką stovėjo nusisukusi. Manykime, kad ji buvo labai pavargusi ir todėl nenorėjo, kad vaikas lipdytų. Po gerų 10 minučių mama pradėjo žvilgčioti į tai, kaip gi sekasi jos vaikui. Dar po kelių minučių ji jau nuoširdžiai jam padėjo ir ne todėl, kad kažkur reikėjo greičiau išeiti, o todėl, kad pati pamatė kaip tai įdomu.

 

 

Mugės metu ir patys turėjome laisvo laiko, todėl nutarėme, kad būtų gerai pakelti savo lipdymo sugebėjimus į aukštesnį lygį (jis buvo nulinis). Pasirodo viskas nėra sudėtinga. Pasirodo tai netgi labai įtraukia. Pradedi nuo atskirų gyvūnėlių, po to noras pereiti prie paveikslėlių su tam tikrais scenarijais, o dar po to pabandėm nulipdyti ir Mažąją Princesę.

 

 

 

 

Negalvojau, kad sugebėsiu lipdyti iš plastilino. Dabar laukiu nesulaukiu kol M grįš iš kaimo ir mes galėsime kartu lipdyti  :)

Šūdinas filmas, arba Debesų žemėlapis (Cloud Atlas)

 

Ši filmo nuotrauka atspindi viską, ką šiandiena pamačiau kine. Seniai teko kine žiūrėti tokį šūdiną kiną. Kas mane stebina — tai daug gerų atsiliepimų. Kas mane džiugina — visi su kuriais kartu žiūrėjome pasakė, kad tai šūdinas kinas.

Kažkada man bandė įteigti tokią teoriją, kad gera muzika ar geros eilės yra tos, kurių klausosi daugiau žmonių. Deja (kai kuriems žmonėms), bet yra ne taip. Daugumą „pūko“ dainų tekstų galima nuspėti. T.y. padainavus vieną eilutę, antroji yra nuspėjama. Taip pat su žodžių junginiais. Jie kartojasi pastoviai ir tokie patys. Tai reiškia, kad tekstuose nėra nieko netikėto ir originalaus. Tai reiškia, kad tie tekstai yra šūdini. Čia taip labai labai primityviai žiūrint.

Šis kinas yra visas nuspėjamas. Praktiškai visų epizodų pabaigos yra nuspėjamos. O tai reiškia... (aukščiau seka nurodyta)

Šiame kine yra krūva epizodų, kurie labai prastai padaryti. Paimkite foto aukščiau. Humoras primityvus ir nuspėjamas (vėl gi). Išmeskite šiuos personažus ir jų istoriją. Jų vietoje įterpkime bet kokios komedijos ištrauką. Ar tai kažką pakeistų? Tiktai ne. Ar tai normalu? Ne.

Yra ir krūva nelogiškų epizodų, kuriems išvardinti reiktų daug laiko ir vietos. Pavyzdžiui eina nesveikas kiekis žmonių mirti. Nesvarbu ko iš tiesų eina, svarbu, kad miršta. Jų kiekis nerealus, o vieną nužudo per kelias minutes. Ne stovi didelė eilė, o jie eina. Kitas pavyzdys — sprogsta bomba ir vienos pusės kariai lieka stovėti, o kitos pusės karius nuneša banga. Sprogo tai tarp jų. Dar — nukrenta vienas personažų iš didelio aukščio žemyn. Po to staiga atsiranda. Jis išgyveno. Tai buvo nuspėjama, bet... Kaip? Kodėl?Primaigė kažką kažkur, atsidarė didelis satelitas ir iššovė. Ar kas gali nedvejodamas pasakyti kam ir kodėl?

Iš tiesų tai yra 3 valandos ir 32 Lt išmesti į šiukšlių dėžę.

Saku Modu

Saku Modu

 

Oi kaip nustebino. Gerąja prasme. Nežinau kiek tai alus, nes būtent alaus skonio man pritrūko, bet medaus, vaisių skonis superinis. Mėgavausi kiekvienu gurkšniu. Jei kas labai nori man parvežti lauktuvių iš Estijos - čia jums foto  :)  Ačiū Raimondai

Apie parodą „Mokykla“ ir jos lankytojus


Foto pasiskolinau iš delfi.lt

 

Vieną savaitgalį teko dalyvauti parodoje „siaubingi mokytojai“ arba „Mokykla“ ir „netikę tėvai“ arba „Vaikų šalis“.

Penktadienis buvo pensininkių mokytojų diena. Pagal amžių nebūtinai jau gauna pensiją, bet būtinai apie ją svajoja. Jos išsiskiria surūgusiais piktais veidais. Pamačius nesunku nuspėti ką sakys ir kaip elgsis. Iš šių mokytojų vaikai nesimoko, nes iš savimi labai patenkinto žmogaus nedaug gali pasimokyti. Jos viską moka - „aš seniai tokius lipdau“, viską žino - „tokią knygą jau turiu“, plastilino vaikams neduoda - „aš pati jo labai nemėgstu“, joms viskas per brangu ir nieko nereikia. Atsistoja priešais stendą ir galvoja: „Aš turiu eiti pavartyti tą knygą. Nenoriu, bet reikia“. Prieina, varto, o akys žiūri kažkur į šoną. Žiūri ir norisi garsiai rėkti: „Čia nemokamo nieko nėra!“. Po penktadienio nebežinojau ar mokyklose yra bent 20% normalių mokytojų.

 

Gerb. mokyklų direktoriai,

neišleiskite mokytojų iš darbo, jei jie nori važiuoti į parodą. Visi normalūs mokytojai atvažiuos laisvu nuo darbo metu — savaitgalį.

 

Šeštadienis ir sekmadienis džiugino. Pasirodė, kad tik penktadienis yra skirtas pensininkėms mokytojoms, o kitomis dienomis lankėsi visai kitokie mokyklų darbuotojai. Jie (tiksliau jos) dalinosi savo patirtimi ir domėjosi viskuo. Tai visiškai nebepriklausė nuo amžiaus. Taigi, ankstesnis mano kreipimasis yra pagrįstas praktiniais stebėjimais.

Kitoje salėje vykusi paroda „Vaikų šalis“ pritraukė daug šeimų. Po Mortos gimimo tapau nenormaliai jautrus daugeliui dalykų, susijusių su vaikais. Kai mama kaukia ir keiksmais prapliumpa ant vaiko — aš prieinu ir pasakau jai, kad ji elgiasi netinkamai. Nesu toks naivus, kad tikėčiau, jog mano vieno pastabos kažką pakeis. Tiesiog noriu tikėti, kad esu toks ne vienintelis ir jei apie netinkamą elgiasi kasdien primins atsitiktiniai praeiviai — kažkas pasikeis.

Kai kažkoks aktorius (matęs per tv, bet nežinau jo pavardės) sugeba vidury parodos staugia ant savo vaiko — suprantu, kad tai nėra atsitiktinai. Žmonės viešumoje taip elgiasi tada, kai toks elgesys jiems tapęs įprastu. Kur kas naudingiau vaikui ramiai pasakyti ką jis daro netinkamai ir kodėl (būtinai kodėl), nei įsijungus garsiakalbį išsikrauti.

Kai priėję tėvai akivaizdžiai yra televiziniai ir buteliniai, man gaila vaiko. Gaila todėl, kad jiems televizorius yra svarbiau už vaiką. Ar žinote kiek vidutiniškai per dieną Lietuvoje žmogus žiūri televizorių? TV3 besididžiuodami sakė, kad 4 valandas! Negaliu tuo patikėti (o gan nenoriu?). Visiems mažų vaikų tėvams sakiau, kad jų vaikai gali lipdyti, bet tėveliai būtinai turi jiems padėti. Šį kartą atsakymas buvo ištartas beveik su pasididžiavimu ir tikintis, kad to niekas niekada negalėtų nuginčyti: „Man laiko yra tik tiek, kad arba turiu pinigus uždirbti, arba su vaiku žaisti“. Po to pasakojo kaip vaikui pripirko nerealiai gerų žaislų ir jis vis tiek nežaidžia. Neperlipau per save — pasirinkau pamokymą vietoj parduotos knygos. Stovi vaikas, glaustosi prie tėčio. Gerai, kad yra tokia paroda, kur, kad ir labai skubėdami, jie pabūna kartu.

Dvi dienas pas mus praleido Danielius. Jo tėvai dirbo kažkuriame iš stendų. Vaikas lipdė iki nuprotėjimo. Viską. Mūsų paragintas nešė tėvams parodyti, ėjo pasakyti, kad su juo viskas gerai ir, galų gale atvedė tėtį parodyti kuo jis užsiima. Tėtis atėjo, palinksėjo galva ir tiek. Dvi dienas vaikas užsiima kažkur, su kažkuo... tėvams dzin. Tokių ir panašių buvo ne vienas. Džiaugiasi, kad vaikas kažkur ramiai užsiėmęs, bet absoliučiai neskatina jo tuo užsiimti kitus.

Nebuvo viskas taip blogai. Sutikome begalę puikių šeimų, kuriose vaikai auga laimingi, kuriose tėvai ir vaikai kartu. Šie vaizdai labai labai džiugino.

Kaip išsirinkti telefoną?

Atėjo laikas man pakeisti savo senutį Džiugo dovanotą iPhone 3G į kitą. Nesu tas, kuris seka visas naujienas apie telefonus ar žino daugiau nei eilinis žmogelis. Žinojau, kad iPhone tikrai nebeturėsiu dėl kelių priežasčių. Pirmoji ir svarbiausia buvo ta, kad nekenčiu, kai tam tikri dalykai padaryti per šikną. Ypač esminiai. Pavyzdžiui:

  • iPhone negalite naudoti kaip failų perkėlimo įrankio. T.y. ten neįrašysite bet kokių failų
  • Viską, ką norite ten įsikelti, reikia per iTunes. Per programinę įrangą, kuri padaryta blogiau nei blogai. Tikrai, teko daug internetinti, kol supratau kaip ji veikia
  • Norėdami pasikeisti skambutį į belekokį jums patinkantį, teks nueiti kryžiaus kelius
  • Nusipirkus naują kompiuterį ir suinstaliavus iš naujo iTunes (o be jo juk negalima) tenka nustebti... Jei norite sinchronizuoti (išsisaugoti kontaktų ir kitos info kopijas) teks viską ištrinti, nes čia juk kitas iTunes. Nesvarbu, kad telefonas tas pats ir iTunes prisijungęs vartotojas tas pats

Nepaskutinėje vietoje buvo ir kaina. Buvau nusistatęs 1000 Lt ribą, kurios nenorėjau iškart mokėti. O tai reiškia, kad reikia su Tele2 pratęsti sutartį porai metų.

Norėjau būti ramus, todėl nusprendžiau neeksperimentuoti. Kelis kartus esu bandęs skirtingus gamintojus ir po to teko kentėti  :)   Todėl šį kartą rinkausi užtikrintą gamintoją — Samsung. Kiek pasikalbėjęs su vienu, kitu žmogumi radau kelis variantus, iš kurių teko rinktis: Ace2, S2, SIII. Paskutinį atmečiau iškart dėl kainos. Dėl tos pačios priežasties buvau atmetęs ir S2, bet... Visagalis Excel arba pastabumas gali pagelbėti:

 

Jei suvedus visus tarifus į Excel telefono kaina nebūna toli nutolusi nuo galutinės, tai viena eilutė išsiskyrė. Nežinau ar tai marketinginis triukas, ar Tele2 klaida, bet nusipirkau S2 tik keliasdešimt litų brangiau nei Ace2 pigiausias variantas.  :)

Taigi, ponai ir ponios, skaičiuokite!