Trečias kartas buvo nesėkmingas, tačiau negali sakyti, kad visiškai. Buvo duotos kelios dienos papildomai.

Dabar žmones vadinsiu raidėmis, nes tik taip pasiseks suprasti (arba ne) kaip viskas vyksta.

Penktadienis. Architektas skambinasi B. B būna paruošusi ir nuneša X. Prisiskambinus X pavyksta prisiprašyti, kad mus įrašytų kaip papildomus pirmadieniniam posėdžiui. Šiaip padavus prašymą būčiau užrašytas ne anksčiau kaip po savaitės būsimam pirmadieniui. Tikrai labai ačiū X.

Pirmadienis. Komisijoje priimtas teigiamas sprendimas. T.y. sąlygas išduos. Tam reikia, kad J užregistruotų protokolą ir perduotų viską V. Savivaldybėje bandome iš J gauti protokolą, kad nunešus jį priimtų laikinai vietoje sąlygų. Juk jame parašyta, kad tikrai išduos. Niekaip nepavyksta. Pasiskambiname ir susitarieme, kad dar porai dienų atidėtų terminą atnešti sąlygas. Keista, bes sutinka. Prie savivaldybės sutinku pažįstamą M, kuri neturi nieko bendro su savivaldybe, tačiau dirba valstybės įstaigoje. Pasiguodus, pažada antradienį paieškoti kokių pažįstamų.

Antradienis. Keli skambučiai per dieną, bet parašų ant protokolo nėra, todėl jis neregistruojamas. Paskambina M ir duoda S telefoną, kuris dirba savivaldybėje, nors neturi nieko bendro su statybų leidimais. Sako padės. Pasiskambinu, pažada pasidomėti. Man nereikia nieko prakišinėti - teraikia, kad greičiau pasirašytų.

Trečiadienis. Ryte, pasiskambinus J, sužinau, kad parašų vis dar nėra, nes vienas skyrius stabdo. Tačiau pasako, kad jau perduota viskas V ir jau sudarinėjamos sąlygos. Pasiskambinu V, sako, kad jau viskas paruošta ir perduota U pasirašymui. Pasiskambinu dar kartą S. Po pusvalandžio man perskambina ir duoda pakalbėti su jau teisingu žmogumi T. Papasakoju, kad reikia tik vieno parašo pagreitinimo ir viskas. Pasiskambina tuo pat metu V, sužino viską ir pažada, kad kitą rytą parašas bus. Skambinamės ir tariamės, kad dar bent dienelei atidėtų atidavimą sąlygų. Paskutinė diena penktadienis. Jei negauna - galiem atsiimti viską ir nešti kitai komisijai.

Ketvirtadienis. Pasikambinu V - ką tik nunešė pasirašyti. Mol vakar nespėjo ir tai padarė dabar. Kada bus parašas nežino. Skambinu po pietų V - parašo nėra, nežino kada bus. Skambinu dar kartą S. Ji perskambina po pusvalandžio ir sako, kad kitą ryta 8 parašas bus ir kopija bus pas ją.

Penktadienis. Lemtinga diena - arba šiandien, arba po mėnesio. Pusė 9 pasiskambinu su S, viskas gerai, galiu atvažiuoti. Nuvažiuoju, gaunu sąlygas. Jas sudaro vienas lapas su užrašu:

1) vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą projektuoti vadovaujantis 2008-06-04 sudaryta sutartimi Nr .... “Dėl leidimo įrengti ir laikinai naudotis vietiniais vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginiais, kur dar nėra centralizuotų tinklų.“
2) techniniame projekte nurodyti susidarančių atliekų (statybos/griovimo) kiekius, jų tvarkymo būdą pagal atliekų kodus.

Pas architektą. Įsegame, pataisome, padarome kopijas, pasiruošiame, einame į savivaldybę. Patenkame pas L. Gauname antrą segtuvą su dokumentais, einame į apačią, įsegame viską kaip ir pirmame, vėl patenkame pas L. Gerai, akd leidžia registruotis praėjusiu laiku, nes kitaip niekaip nebūtumėm greitai patekę. Viską parodome L ir paliekame.

L sako, kad jei viską padarėme, tai paliktumėm ir antradienį pasiskambintumėm dėl leidimo. Aha... jau ne kartą galvojome, kad viskas bus gerai...

Tos pačios dienos vakare skambinuosi L. Sako, kad nunešta pasirašyti, nežino.

Pirmadienis. Skambinuosi apie 11 valandą L. Neskambinu anksčiau, nes reikia laiko ateiti į darbą, pagerti kavos, pasipasakoti kaip savaitgalis. Sako pas ją nėra, tai gal pasirašė. Susitariu, kad po pusvalandžio paskambinus pasakys. Paskambinu po pusvalandžio - viskas perduota pasirašyti Y, reiškia viskas gerai. Ryt poryt bus leidimas jau.

Būsena tokia, kad suvoki, jog reiktų džiaugtis, bet negali. Nesitiki, per daug išvargintas, per daug nusivylimų. Kol rankose nebus leidimo - nebus ir džiaugsmo.

Skaitykite:

• Statybų leidimas. Pirmas kartas
• Statybų leidimas. Antras kartas
• Statybų leidimas. Trečias kartas

Pabandžiau:

The players of FYR of Macedonia's basketball team are the new heroes in their country and it's not just because they have booked a place in next year's EuroBasket in Poland.

No, sports fans in the country couldn't help but admire the passion and flair Jovica Arsic's men showed in their qualifying campaign.

Gavau rezultatą:

Žaidėjų iš BJR Makedonija krepšinio komanda yra naujų herojų iš savo šalies, ir tai ne tik todėl, kad jie užsakytą vietą, į ateinančių metų Europos krepšinio Lenkijoje.

Ne, sporto šalyje negalėjo padėti, bet grožėtis aistra ir uoslė Jovica Arsic vyrų parodė savo kvalifikuotąją kampaniją.

Juokinga :)

Po pirmo ir antro karto, atėjo trečiasis.

Nuotaikos daug blogesnės nei po pirnų dviejų. Einame lygiai kaip į antrą, nes nieko keisti nereikėjo. Atrodo praeiti tikrai turi, bet jautiesi lyg žaisdamas loterijoje.

Pirma diena - trečias kartas tas pats. Tie patys klausimai, ta pati procedūra. Niekaip nesuprantu ko reikia eiti tris kartus tą patį kelia, jei jis jau būna praeitas. Šį kartą higienistas iš anksto jau būna pasirašęs. Viskas gerai.

Antra diena. Visą vaizdą stebiu pro atidarytas duris, matau, kad vėl kažkas negerai. Abi sąlygos išpildytos - kažko kabinėjasi. Sužinau - prie sutarties nėra sąlygų. O kokiso gali būti sąlygos pasijungti prie vietinių tinklų - jei jų nėra? Niekam neįdomu - gauk sąlygas - pasirašysiu. Ne - ateik į kitą komisiją. Susitariam, kad atideda iki pirmadienio. Pirmiausia pas tuos, kas sutartį ruošė. Sako, kad tuo metu, kai mes pasirašinėjome sutartį - sąlygų dar nereikėjo. Nuo to laiko praėjo tik mėnuo. Norite tikėkite - norite ne. Viskas ką pavyksta paisketi, kad ji paruoš penktadienį ryte prašymą gauti sąlygas.

Skaitykite:

• Statybų leidimas. Pirmas kartas
• Statybų leidimas. Antras kartas

Toliau bandau pasiekti banką dėl paskolos didinimo.

Antradienį, kaip ir žadėjo, paruošė visus dokumentus. Deja, atsirado problemėlė - kažkaip iš kažkur sklype nurodytas sodo namukas. Jo ten tikrai nebuvo, nes savininkai gyvena namuke už 40 m. Tuo metu neleido arčiau niekam statytis. Na ten pakanka kažkokią formą užpildyti ir viskas bus gerai. Bėda ta, kad reikia iš registrų centros 3 dienas pažymos kažkokios laukti. Rytoj tikrai jau turi būti.

Nelaukdamas tos pažymos, trečiadienį nunešiau popierius statybos inspekcijai. Labai fainas dėdė pasitaikė ir labai paprašius viską padarė šios dienos rytui. Atiduodamas pasakė tik: „labai greitai stataisi. Drąsus“ :)

Taigi, liko sulaukti tos pažymos, užregistruoti registrų centre, gauti įvertinimą ir galima į banką. Įvertinimą darys lygiagrečiaisu registravimu, todėl neturėtų uždelsti.

Dar buvau RST. Sužinojau, kad ten man daug dokumentų nereikia (jau privargau anksčiau), todėl planuoju kitos savaitės pirmadienį - antradienį ten važiuoti.

Kadangi pirmą kartą komisija nepraleido, tai teko eiti dar kartą.

Įprastai padavus visus dokumentus, Jūs esate užrašomas po 3-4 savaičių. Šį kartą mes patekome į paskutinę liepos komisiją. Rugpjūtį komisija atostogaus. Visos viltys buvo sudėtos į šią komisiją, nes kaip ir viską padarėme, visas pastabas išpildėme. Mano banko paskola buvo atidėta iki rugpjūčio 20-os dienos, todėl būtinai reikėjo spėti susitvarkyti, įvertinti turtą ir pasiimti kitą paskolos dalį.

Pirma diena. Į ją nėjau, ne viską kaip ir buvau matęs, o juo labiau, kad pirmą kartą buvome praleisti. Pasiskambinau architektui, papasakojo, kad viskas gerai. Teko antrą kartą atsakinėti lygiai į tuos pačius klausimus ir lygiai tą patį aiškinti dar kartą.

Antroji diena. Ateiname į savivaldybę, žiūrime į sąrašus - išbraukti. Negali būti. Pasiklausiame kodėl, aiškinasi, ieško. Pasirodo higienistai nepasirašė. T.y. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos skyrius. Pirmą kartą pasirašė, o antrą kartą nebe. O istorija buvo tokia: visi pasirašė, o higienistas su kažkuo buvo užsiėmęs. Architektas stovėjo ir laukė. Priėjo komisijos pirmininkas, paklausė ar buvo pasirašę prieš tai. Išgirdęs teigiamą atsakymą, pasiūlė palikti dokumentus ir kai atsilaisvis - pasirašys. Taip ir padarė. Kažkaip protu nesuvokiama, kaip galima vieną kartą pasirašyti, o antrą kartą pamačius kolegės parašą - ne. Turėjome šansų spėti iki komisijos pabaigos susitvarkyti. Važiavom į ministeriją, vaikščiojom po kabinetus, gavome net jo telefoną, išsiaiškino, kad viskas gerai ir turėjo pasirašyti, bet... jis išvykęs. Bandėm eiti per valdžią - visur niekas nieko papdaryti negali. Nuplaukė dar viena komisija.

Po pusantros savaitės skambinimų pagaliau pavyko gauti jo parašą su ištaisyta išvada. Taigi, antras kartas visiškai už nieką.

Skaitykite:

• Statybų leidimas. Pirmas kartas

Sapnavau, kad Alina Orlova yra mirusi. Galvoju:

Tokia jauna ir jau mirusi. Tai kodėl niekas nemini jos mirties metinių ar nedaro koncertų jai atminti?

Kartais būna užeina kažkoks kvailas noras išbandyti. Pvz.: nusidažyti plaukus šviesiai, pasidaryti tatoo ir pan. Iš tiesų tai tatoo gal nelabai noriu (o gal ir visai nenoriu). Plaukus kažkada dažiausi. Po tokių eksperimentų ateina laikas kai nebesinori. Tereikėjo pabandyti. Dabar yra noras nesiskusti labai ilgai. Jau seniau jis buvo, bet kažkaip... Dabar jau kuris laikas sėkmingai ensiskuti ir planuoju tai daryti ilgiau. Įdomu kada nusibos? :)

Nežinau kiek ilgai truks, tačiau pabandysiu aprašyti kaip aš gavau statybų leidimą. Čia nerasite informacijos kokius dokumentus tikslia ireikia surinkti, nerasite ir kur reikia važiuoti. Čia tik istorija apie tai, kaip visa sistema sukurta tam, kad lengvai galima būtų imti kyšius ir, kad lengva būtų jų reikalauti.

Viskas prasideda nuo sąlygų sąvado. Čia tas dokumentas, kuris jus lydės visur ir visada. T.y. jame surašyta viskas, ką reikia padaryti, norint gauti leidimą statyboms. Jei būti tikslesniam - turėtų taip būti. Sąlygų sąvadą man išdavė per 5 mėnesius. Taip, paduodate prašymą ir laukiate 5-6 mėnesius. Aš apie Vilnių, nes kaip yra kituose miestuose - nežinau. Paklausinėkite savo pažįstamų per kiek laiko jei gavo. Jei gavo greičiau - papildomas pinigėlis kažkam Vilniaus apskrities viršininko administracijoje. Iki šiol nesuprantu kodėl dokumentus ten turėjau priduoti, o po to viską tvarkytis Vilniaus savivaldybėje. Taigi, pusmetis veltui. Sąlygų sąvadą gavau pernai rugpjūtį.

Didžiąją dalį leidimui reikalingų dokumentų surinko architektas. Ačiū jam labai, bet lakstymo pakako abiem.

Galų gale, viską surinkę, paruošę, padarę gegužę pridavėm dokumentus į komisiją. Jei šitą procedūrą praeidinėsite - pasiprašykite architekto, kad pasiimtų kartu. Jums dalyvauti nebūtina, tačiau tą vaizdą pamatyti verta. Sėdi krūva žmonių. Keli klausinėja architekto pagal iš anksto surašytas pastabas. Kiti tai sėdi nosį krapšto, tai kalba telefonu, tai pasakoja apie tai kaip jų anūkai mokosi mokykloje ir kaip jų šuniukui sekasi. Visa tai vyksta toje pačioje patalpoje. Man labai priminė turgų. Jei kažkas neturi ką veikti, jis prisitraukia arčiau, paklausia kažko, jei turi - nekreipia dėmesio. Kiekvieno projekto svarstymą galite laisvai stebėti pro atviras duris.

Tiesa, įdomus faktas yra tas, kad internete skelbia kuriomis dienomis bus svarstomas jūsų projektas. Visą svarstymą sudaro dvi dalys ir vyksta dvi dienas. Kuriuo laiku vyks - jūs nežinote. Reikai tos dienos rytą ateiti į savivaldybę ir pasižiūrėti iškabintą eilės tvarką. Čia taip pat nėra jokių laikų, tik sunumeruota ir nubrauktas brūkšnys, reiškiantis pietų pertrauką. Jei neateisite ryte pasitikrinti - galite labai nuliūsti, nes eilės tvarka internete ir iškabintuose lapuose dažnokai skiriasi.

Klausinėjo apie gaisringumo kategoriją ir bandė įtikinti, kad negerai nurodyta. Nepavyko, todėl praėjo. Po to apie atstumus paklausinėjo. Viskas gerai. Pora nedidelių pastabėlių, kurios vietoje ištaisomos. Ateikite kitą dieną.

Antra diena. Antrą dieną reikia ateiti dar anksčiau, nes ne mažai nuo vakar dienos būna išbraukytų. Beveik viskas praėjo. Nepraėjo dėl dviejų dalykų: netoliese esančios dujų trasos ir mistinės sutarties.

Dujų magistralė - pasirodo 2006 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas įstatymas, kuris apibrėžė vietovės klases, per kurias eina magistralinis dujotiekis.

• Vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno (žr. 1 ir 2 pav.).
• Vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete, kaip nurodyta tolesniuose punktuose. Kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms būti.
• 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti.
• Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 4-438/D1-548 (nuo 2006 m. gruodžio 1 d.) (Žin., 2006, Nr. 130-4922) redakcija. Projektuojamo magistralinio dujotiekio trasa įvertinama priskiriant ją vienai ar kitai vietovės klasei. Vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriama 1 klasei.

Tarkim, kad man pasisekė, jog prieš tai buvę savininkai buvo gavę leidimą iš jų iki 2006 m. gruodžio 1 d.

Sutartis dėl prisijungimo prie vietinių tinklų. Sąlygų sąvade nebuvo apie tai užsiminta. Tai atsirado po to, kai man buvo išduotas sąlygų sąvadas. Taigi, reikalauja dokumento atbuline data. Nelabai ten pasišakosi, bet nuėjau, paprašiau labai gražiai ir man per savaitę viską padarė. Joje sakoma, kad jei kažkada atsiras vietiniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija, tai aš privalėsiu prie jų pasijungti.

Trečiadienį pasiskambino architektas dėl pastato kadastrinių matavimų. Buvo išvažiavęs, tai ketvirtadienį pasiskambinau, pasakiau, kad reikėjo vakar ir šiandien iš ryto jau buvome prie namo. Labai šalta buvo, nes procesas gan ilgas. Vienas pagal palydovą taškus patikrina ar namas gerai stovi, o mergaitė su lazeriu visus atstumus sienų, langu, tarp langų ir t.t. Viską susipaišė.

Žadėjo antradienį viską atiduoti. Reikia kažkaip kitą savaitę spėti į banką nueiti dėl paskolos, o iki to dar reiks užregistruoti viską registrų centre ir įvertinti. Su vertintojais jau buvau nuvažiavęs į vietą ir susitariau, kad jei viską paruoš dar neįregistravus, o atiduos tada kai bus įregistruota. Taip sutaupysiu kelias dienas.

Tai kodėl nevyksta? O priežastys yra kelios:

1. Kai kurie procesai užmuša norą kažką daryti apskritai. Nekalbu apie vagystes, kurios realiai taip pat veikia, o kalbu apie Vilniaus miesto savivaldybę.
2. Nebeturiu pinigų.

Dėl pirmos priežasties ko gero viskas aišku. Jei kas susidūrė su tuo, turėtų žinoti kaip nusvyra rankos kai dėl nesuprantamų dalykų tau parodomos durys.

Antroji priežastis nereiškia statybų pabaigos. Iki šio momento esu iš banko gavęs 153 000 Lt. Iš viso statybos man jau kainavo beveik 290 000 Lt. Įskaičiuojame žemės kainą 170 000 L ir k.t. Viskas rašoma čia. Pradėdamas visą procesą neturėjau nieko, todėl ieškojau ir pirkau žemės sklypą. Jį užstačiau bankui, todėl 90% jo kainos padengiau iš gauto kredito. Visą kitą sumą sudaro, mano, mano mamos, brolio ir skolinti pinigai. Suma iš tiesų labai didelė - beveik 140 000 Lt. Ar galima be tokių „savo“ pinigų kažką daryti? Taip, tačiau tokiu atveju reikai apsiriboti mažesniu plotu, mažesniu namu. Apie tai gal dar kažkada parašysiu.

Dabar procedūra yra tokia: turi būti atlikti kadastriniai matavimai nebaigtam namui. Taip įvertins kiek medžiagų buvo sunaudota. Tada reikai užregistruoti registrų centre ir įvertinti turtą. Tik po viso to, turiu eiti į banką ir prašyti duoti paskolą. Dabar bankas finansuoja tik 85% vertės. Kadangi didžiąją dalį darbų atlikau pats (žinoma su žmonos ir draugų pagalba), tai pati statinio vertė, tikiuosi, bus didesnė.

O dabar pagrindinė įrašo vinis - kodėl gi to nepadariau iki šiol? Gal esu labai blogas, bet iki šiol neturėjau statybų leidimo. Taigi, formaliai mano namo nebuvo, o dabar jis jau yra. Dirbo daug žmonių ir per kelias naktis pastatė :) Taigi, šiandien didi diena ir didelė šventė. Taip pat prasidės įrašų seriją apie tai, kaip „paprasta“ gauti statybų leidimą.

Ne vienas klausinėjo, tačiau to negalėjau rašyti, kol rankose neturėjau leidimo. Kadangi jį turiu - viskas vėl prasideda (arba tęsiasi) :)

Jūrų muziejus. Klaipėda. 2008

Vakar ryte buvau Lietuvos pašte. Matyt dabar pensijų ir pašalpų mokėjimo metas, nes pilnas paštas bobučių. Vaizdas neįtikėtinai įdomus.

Viena bobutė lenta prie langelio be eilės. Kitos barasi, bet ta sako, kad jai reikia ir toliau daro savo. Sugeba paštininkei atsibosti, ji paima dokumentus ir tikrina kas jai priklauso. Kažko perklausia ir tada kita paštininkė (prie kito langelio sėdinti) sako: „jos numeris XXXXXX ir jai pensiją neša į namus“. Bobutė pasiunčiama namo laukti pensijos ir išeidama oriai: „na ir gerai, lauksiu namuose sau“. Na jei jau jos numerį mintinai žino ir ją atsimena, tai ji tikrai pati turi žinoti, kad jai namo atnešapensiją ir, kad nieko negaus pašte.

Kita ruskė trypčioja neranda vietos, kažką bamba, apie tai, kad jos laukia mašina. Paštininkei atsibodo ir tada liepė griežtesniu balsu, kad stotų į eilę. Tada reikėjo matyti: ji rankomis nustumia šalia stovėjusią kitą bobutę, bet taip, kad ta vos neapsiverčia, tada kitą eilėje stumia pečiu taip, kad dar dar trys už jos stovėję žmonės atšoka atgal. Ir atsistoja į atlaisvintą vietą.Antroji gavusi pečiu kažką pasako ir tada gauna tiesų ir visiems suprantamą atsakymą: „tuo dar į snukį duosiu taižinosi“. Net aš išsižiojau. Nesu piktas žmogus, bet kilo labai didelis noras imti ją už pakarpos ir mesti nx iš to pašto.

Dirbant kurjeriu yra vienas malonumas - nustebinti užsakovąlabai greitu pristatymu. :)

Šiandien iki darbo mačiau net dvi pėsčiųjų perėjas, prie kųrių stovėjo policininkės. Būtų dzin, jei nebūtų sukėlusios šypsenos:

pirmoji buvo su aukštakulniais bateliais
antroji buvo su moterišku ne mažu rankinuku ir jis jai pastovisi smuko nuo peties

Vaizdas vertas dėmesio. Todėl dabar stebėsiu ir kitas perėjas :)

Niekada nepražiopsosi rudens - jį primena automobilių kamščiai.