Kažkaip nesigauna man imti ir vieną darbą padaryti visą visą, o po to kito imtis. Vieną darbą daryti labai ilgai yra žiauriai neįdomu. Todėl dabar atėjo tas laikas, kai prasidėjo stogo šiltinimo darbai. Iki šiol buvo apšiltintas tik ketvirtadalis. Jei sakyti teisybę, tai ir tą ketvirtadalį apšiltino Virgis su Jonu.

Esu anksčiau rašęs kaip planuoju daryti.

Įprastai yra daroma taip:

Vata sukišama tarp gegnių, po to kalami ar prisukami skersiniai ir tarp jų dar dedama vata. Po to plėvelė. Taip ir bus, bet tik pusėje namo. Sugalvojau, kad kita pusė bus lengvesnė ir vatą dėsiu ne į gegnes, o ant skersinių. Štai taip:

Nepadariau dar vienos foto iš apačios. Kažkada pasitaisysiu. Tarp dviejų skersinių ištempiu plėvelę, tada špagatas, ir po to vata. Matomi sutvirtinimai tik tam, kad skersiniai nesiūbuotų. Kai jie juda, tai vata išsijudina ir sunku įtempti gerai špagatą.

Darbas iš tiesų daug lengvesnis, išskyrus tą vietą, kur susijungia abi dalys:

Labai mažas aukštis ir labai nepatogu ten prieiti. Bet ten susitvarkius - toliau vienas malonumas.

Gyvenu vis dar gerai  :)

Jei nespėsiu įsirengti daugiau, tas plotas, kuris bus be grindų dangos bus uždengtas pačia pigiausia danga, kokią rasiu. Laikinai  :) Taip betono dulkės nesinešios visur.

Štai tualetas:

Klozetas taip pat jau yra, bet nepajungtas, nes nebaigta su plytelėmis. Pirmoj daly rašiau kas liko. Sužinojau, kad klozetai pagal pajungimą skirstomi į horizontalius, vertikalius ir 45 laipsnių. Kadangi mano klozeto nubėgimas toli nuo sienos - man reikėjo vertikalaus. Pasirinkimas tikrai nedidelis. Didžiausias horizontalių. Speciali guminė mova ir į ją įsistatys klozetas. Tada prisuksiu prie žemės, pajungsiu vandenį ir galėsiu... :) Apie ką mes čia?

O štai ir kažkada būsimo pirties grindys:

Per visą perimetrą suklijuotos po pusę plytelės. Sujungimas sienų ir grindų bus silikonu užpildytas. Nuolydis į trapą suformuotas. Vėliau, kai jau apkalsiu, dailylentės šiek tiek užsileis ant plytelių ir bus labai gerai.

Plyteles piršiai, boilerinei, sandėliui pirkau pačias pigiausias akmens masės. Pirty jų nesimatys, o kitur svarbu kietumas. O kai jau plytelės ant grindų - jos tikrai neatrodo blogai. Todėl džiaugiuosi tuo.

Ir pagaliau visus kabančius ir belekaip sujungtus laidus sutvarkiau. Nusipirkau elektros dėžutę, automatų ir viską gražiai sujungiau. Realiai apšvietimui užtenka 4A automatų, bes pasirinkimas buvo toks, kad 10A buvo gerokai pigesni. 1,5 kvadrato laidai gali daug daugiau, todėl 10A savo darbą atliks labai gerai. Rozetėms pirkau 16A. Ties,a elektros spintoje (kur įvadas į sklypą) stovi trifazis 20A. Vualia:

Nenusipirkau trifazio automato, todėl laikinai pajungiau kitaip. Tačiau vėliau pajungsiu viską per jį. Taip galėsiu išjungti elektrą visam namui neidamas į lauką. Dar reiks nuotekio rėlės ir per ją pajungsiu vonią. Tačiau ji žiauriai brangi. Tiems, kas nežino kas tai tokio galiu pasakyti trumpai - jei įžeminimo laide atsiranda bent mažiausia įtampa - elektra iškart atjungiama. Taigi, jei prisiliesite prie fazės laido - jums nieko nenutiks. Elektra atsijungs.

Tai tiek istorijų iš mano pusės  :)

Gyvenu gerai. Orai šilti ir tai nepadeda dirbti atsipalaidavus, bet... Viskas gerai.

Iš tiesų ketvirtis namo jau panašėja į vietą, kur galima leisti laiką. Kai ko trūksta, bet tai matysit iš foto. Gyvai viskas atrodo ne taip baisiai.

Grindys beveik baigtos visame ketvirtyje, nes beveik visur suklijuotos plytelės. Kai kur reikia dar tarp sienų ir grindų plytelių silikonu prasieiti. Kai kur reikia tarp plytelių griovelius padaryti nebe tokiais giliais, nes labai sunku šluoti grindis. Prilenda visko į tuos griovelius.

Sienos nuglaistytos, kai kur dar reiks pataisyti šiek tiek, bet beveik viskas gerai. Duše ir tualete plytelės suklijuotos. Kol kas nedažysiu dienų, tai paliksiu rudeniui. Gal kai kur nedažysiu ir ilgiau, nes per tą laiką kol negyvenu ten dar klius sienom.

Štai mano sandėliukas:

Tik nepradėkite rėkti dėl sienų ir lubų. Specialiai jas dariau osb, nes tai darbinės patalpos. Jos nebijo smūgių ir kitų blogų dalykų, kurie tikrai ten nutiks. Ir ne kartą. Liko susukti vieną gabaliuką lubose ir viena pilna plokštė sienoje. Nesuku specialiai, nes toje vietoje dar sueis elektra iš kitų patalpų, kurių dar nėra. Jei susuksiu - bus labai sudėtinga man laidus toje vietoje vesti. Tačiau jei nebedarysiu kažko, galiu per kelias minutes viską padaryti gražiai  :)

Štai name vanduo:

Hidroforą pirkau vertikalų. Man labiau patinka ir mažiau ploto užima. Kol kas vandenį pajungė tik šaltą, nes karštam vandeniui reikia boilerio. O boileriui reikia šilumos siurblio. O šilumos siurbliui ir boileriui reikia pinigų. :)  Gręžinys prastovėjo visą žiemą ir vasarą jo vanduo žiauriai smirdėjo. Pasirodo tai visiškai normalu užsistovėjusiam gręžinio vandeniui. Pora dienų pompavimo lauk ir kvapo neliko. Kadangi net ne kasdien iš jo kažkiek vandens nuleidžiu, tai vanduo pasidarė šiek tiek drumstas. Kai pompavau lauk - buvo skaidrutėlis. Spėju taip pat dėl užsistovėjimo. Bet aš šį vandenį geriau ir kol kas viskas gerai  :)

Džiugu, kad šio blogo draugai komentuoja ne taip, kai lryte. Džiaugiuosi, kad beveik visi jūs stengiatės patarti. O čia perliukai po lrytas.lt straipsniu:

1. statybose .Galiu pasakyti , kad pagailo labai jaunojo , , statytojo, , , kuris , , bandyma, , daro , , ant saves, , .Del to , jau pradedant projektu , sumokejo labai daug .O pats projektas netinka Lietuvos salygom _namas koks jis bebutu-turi but apsaugotas nuo sniego ir lietaus., kitaip tariant -po kepure.Plokscias stogas yra blogiausia , kas sugalvota chrusciovinej daugiaaukstej statybu epochoj . Statybininkas-megejas tuo isitikins pats .Isminetos islaidos kelia siurpa-uz viska permoketa labai stipriai , jau pradedant pamatais-nuplesta 2 k daugiau .Baigiant mediena -sumoketa 2, 5 k daugiau .(Lyginu su kainom per pati statybu pika) Galima buvo apie 100 tuks. sutaupyti , taciau suprantu , kad nebuvo salia zmogaus , kuris savo kailiu viska isbandes , turintis didele praktika statybose ir daug ziniu , nuosirdziai patartu .Tokio zmogaus ir truko , kuris nuimtu visus rupescius nuo statytojo peciu , rupintus kokybisku darbu atlikimu , medziagu tiekimu ir visa kuo.Tuomet pries du metus jau galetu , , statytojas-bandytojas, , gyventi jau irengtame name , okiek dabar isleista lesu-uztektu padaryti apdaila ir gerbuvi.Tiesiog bjauriuosi tais zmonemis , kurie statybu , , pradininka, , taip ismaude , kurie netgi prie sutartiniu kainu, , pripliusavo , , darbu sarasus, , , ir delto susidare milziniskos sumos.Mano isvada-Statytojas -bandytojas niekad neturejo ne maziausio supratimo apie statybas , yra svajotojas-fantastas , labai pasitiki zmonemis, kurie ji apiplesinejo , del sutaupymo smulkmenai , bereikalingai svaiste lesas nereikalingiems dalykams .Didziausias minusas -neturint praktikos -pasitiket savo jegomis .O geriausias dalykas sioje istorijoje, kad herojus diziuojas tuo , ka daro , nors tai testus puse amziaus.O dar geresnis dalykas -tureti dziaugsma is savo hobio .O man koks skirtumas , kiek isleido lesu.Svarbu zmogus atrado laime, kurios nenupirksi .Linkiu , kad ji neisblestu , grazinant paskolas.
2. Nepaisant to, kad fantastiskos sumos pinigu sukistos i nama, nematau, kur gi yra garazas?
   
3. kaip matau šitas , , statytojas, , yra tikras dundukas, ir dar šyzikas.esu statybininkas.dirbu Norvegijoje.daug patirties su mediena.tad pasakau, kad norvegijoje pasistatyti namą kainuoja apie 800 000lt, bet nepamirškite, kad jūs gausite už tą sumą netik namą, bet ir vaizdą į jūrą.o čia blyn miške trobą susirengė , , specas, , už pusę milijono litų.nu komedijos.tik lietuvoj tokių runkelių gali jieškoti.tokio namo kaina yra ne daugiau 50 000lt, pačiam statant, .ir į šią sumą jau įtraukiau elektros ir kanalizacijos darbus, ir pilną apdailą.taigi dundukai statykitės jūs už milijonus trobas ir girkitės, kuris daugiau išleidžiate.bet nepamirškite, kad atrodote labai labai neprotingai ir juokingai
   
4. Puse limono uz kaimo troba??? kaip zmogui atsibos kaime gyventi tada suzinos realia kaina, tai 150-200 tukstanciu, pinigai, ismetyti pinigai vejais.... Nuosirdi uozuojauta vyrukui...
   
5. stipresne audra ar uraganiskas vejas si nameli lengvai nuvers.
   
6. lol, uz sita deze tikrai 430000 lt: ))? namas karkasinis, ji sukalti per menesi vienam galima, na pries tai pamatai zinoma turi buti, o siaip tai projektas ne koks... dar stogas kiauras virs galvos, lol, na kazkokia nesamone, kas siek tiek supranta apie statybas. uzjauciu entuziasta, bet tai bus hobis visam jo gyvenimui, nes problematishkas namelis. Kaip sakoma, svajone issipilde: )
   

Nerašysiu dabar ir čia kaip kas reikia klijuoti. Tą pasistengsiu padaryti ateityje. Dabar tik surašysiu dalykus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

• Plytelių klijai šildomoms grindims tinka ne visi. Ant jų rašo, todėl prieš perkant pasiskaitykite.
• Plytelių tarpų glaistas šildomoms grindims maišomas su specialiu tirpalu. Tada jis būna elastingesnis. Nesunkiai susirasite. Dažniausiai prie glaisto ir būna.
• Yra specialūs tirpalai plytelių tarpams užtepti. Tai aktualiausia šviesiam grindų glaistui, tada jis ne taip purvinasi, lengviau plaunasi.
• Betoną reikia sutepti surišėju. Aš Betokontakt tepiau.
• Vietose, kur daug vandens ant grindų, kaip dušas, pirtis... reikia hermetizuoti. Yra tam skirti tirpalai, kuriuos nesudėtinga susirasti parduotuvėje. Sutepus, kampuose dedama speciali juosta (taip pat galima nesunkiai susirasti) ir ji vėl sutepama. Taip apsaugoma ne tik grindų plokštuma, bet ir kampai.

Šį antradienį (2010-06-29) „Lietuvos ryte“ rasite straipsnį apie savo namo statybą. Šiuo atveju apie mano. Kas skaito blogą nieko naujo nesužinosite. Sakiau, kad jei nori normaliai parašyti - reikia serijos straipsnių, kur kiekvienas etapas panagrinėtas. Viename straipsnyje galima tik patį faktą pateikti  :)

Įdedu ir čia jį, nes apie mane  :)

Pirkti namą ar statytis pačiam? Samdyti statybininkus ar išmokti meistro amato? Vilniečiui Vidmantui Čičeliui tai tapo hobiu, kuriam jis jau atidavė trejus metus. Tačiau rezultatas akivaizdus – namas stovi ir dar šiemet jame bus galima įsikurti.

„Niekur neskubu. Neturiu terminų, todėl viską darau pagal galimybes. Gyventi name svajojau nuo vaikystės. Dabar man tai tapo pomėgiu. Ketinu dar šiemet įrengti dalį namo, kad galėčiau jame gyventi, ir tęsiu darbus. Viską stengiuosi daryti pats“, – sakė interneto projektų specialistas V.Čičelis.

Jis gali pateikti detalią suvestinę, kiek kainuoja pastatyti namą. Vyras nepamiršta apskaičiuoti ir ilgapirščių žalos – netgi žino vagysčių iš statybų būdus.

Žiūrint į pamiškėje stūksantį beveik 200 kv. metrų statinį sunku patikėti, kad 31-erių vyras, pradėjęs statybas, neturėjo jokios patirties.

Pamokos – statybvietėje

Kaip tvirtina Vidmantas, visko išmoko dirbdamas. Įspūdžius, patirtį ir sprendimus V.Čičelis nuolat aprašo savo tinklaraštyje, kuriame pasirašo ironišku, bet gana tiksliai jį apibūdinančiu Vidmanto Nuolaidos pseudonimu.

Ir kai kartą reikėjo talkos, V.Čičelis nedvejodamas kreipėsi į nuolatinius tinklalapio lankytojus.

Namo statybas daugelis pradeda labai entuziastingai, tačiau vėliau tai tampa bjauria našta.

Tačiau V.Čičeliui tai tapo hobiu. Jam vyras skiria visą savo laisvalaikį ir po trejų metų vis dar šypsosi nesijaudindamas, kada pagaliau galės įsikurti, ir nekeiksnodamas statybininkų brigados. Jis pats yra padėties šeimininkas.

Į namą įsisuko vagys

Iki V.Čičelio namo vienoje Salininkų sodininkų bendrijoje tenka ilgai važiuoti klaidžiais keliukais.

Tačiau namas 11 arų sklype stovi pačioje pamiškėje, aplink kaimynų nedaug.

Kaip paaiškėjo, tai ne tiktai didžiausias sklypo privalumas, bet ir trūkumas.

Kai į statybvietę reikėjo atvežti statybinį vagonėlį ir šešių metrų ilgio medžio tašus, įvažiuoti sunkiasvorei technikai buvo sudėtinga.

Medžiagas teko iškrauti kone pusė kilometro nuo sklypo ir ieškoti talkininkų.

„Gyventi prie miško labai smagu. Dėl to ir išsirinkau šitą sklypą. Bet tai labai patinka ir vagims. Jiems nieko nėra geriau už statomą namą prie miško.

Lengva prieiti nepastebėtam, o pavogtus daiktus paslėpti krūmuose.

Aišku, kai eini vogti trečią kartą, rizikuoji būti demaskuotas. Dalį pavogtų medžiagų man pavyko surasti miške“, – pasakojo V.Čičelis.

Tikisi išvengti broko

Namo statybos prasidėjo gana proziškai – pirmiausia į sklypą turėjo atkeliauti statybinis vagonėlis, skirtas įvairioms detalėms ir įrankiams laikyti.

 

Vėliau samdytos įmonės darbininkai išliejo pamatus, o tada vilnietis V.Čičelis pats, padedamas meistro, pradėjo statyti namo karkasą.

V.Čičelis – ne iš tų, kurie rizikuoja didžiausia savo gyvenimo investicija. Namo statybos, įskaitant sklypą, jau kainavo per 430 tūkst. litų.

„Namą statau sau. Čia gyvensiu, todėl noriu būti tikras dėl jo kokybės. O to pasiekti vienintelis būdas yra viską, kas įmanoma, daryti pačiam.

Draugų namuose esu prisižiūrėjęs tiek broko, kad neketinu rizikuoti.

Pavyzdžiui, jie šiltina sienas, bet negali žinoti, ar tikrai visur sudėjo šiltinimo medžiagas, o gal pataupė.

Kai vienas draugas ištyrė pastatyto namo sienas termovizoriumi, paaiškėjo, kad vienų sienų šiluminė varža mažesnė nei kitų. Nesuvokiama“, – sakė V.Čičelis.

Praverčia rekomendacijos

Darbininkus vilnietis samdė tik tiems darbams, kuriems atlikti išties reikia patirties ir specifinių žinių.

Architektas parengė ir suderino pastato projektą, darbininkai liejo pamatus ir grindis, įrengė geoterminį šildymą, sudėjo langus ir uždengė stogą, įrengė vandentiekį.

Visa kita vyras atliko savo rankomis.

Tačiau ir darbininkus V.Čičelis atsirinko itin skrupulingai.

„Vienintelis būdas rasti patikimų darbininkų – draugų, pažįstamų, kurie jau įsikūrė namuose, rekomendacijos“, – aiškino V.Čičelis.

Kiekvieną kartą vilnietis ieškojo patikimų darbininkų, tačiau ne mažiau svarbi buvo ir darbų kaina.

Ilgiau paieškojus pavykdavo rasti įmonių, kurios tuos pačius darbus pasiūlydavo atlikti perpus pigiau.

Statyti namą vilnietis pradėjo beveik per patį statybų piką. Todėl dabar gali atrodyti, kad namas kainavo per brangiai.

„Bet tuomet bankai dalijo paskolas. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors galėtų pasistatyti namą vien savo lėšomis. Aš negalėčiau sau leisti.

Tačiau iš tiesų dabar viskas atpigo.

Pavyzdžiui, vien akmens vatą šiltinimui tuomet pirkau po 130 litų už kubinį metrą. Tuomet tai buvo labai gera kaina. Dabar ji kainuoja 95 litus. Mediena, betonas irgi gerokai atpigo“, – skaičiavo V.Čičelis.

Dalijasi virtualioje erdvėje

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susidūrė vilnietis, – informacija.

Išsiaiškinti, kokios konstrukcijos, kokios statybinės medžiagos geriausios, kokią stogo dangą, apdailą ar šiltinimo medžiagas naudoti, prireikė kantrybės ir atkaklumo.

„Rasti objektyvios informacijos apie statybas labai sudėtinga. Visos įmonės stengiasi įsiūlyti savo produktą, netgi vadinamieji ekspertai dažnai bando ką nors pareklamuoti.

 

Lankiausi ne vienoje įmonėje. Specialistai, žinoma, papasakoja apie naujas technologijas. Tai naudinga, tačiau, suprantama, jie tvirtina, kad jų prekė geriausia. Internete išvis sunku rasti patikimų žinių.

Daugiausia vadovavausi draugų, kurie jau įsikūrė nuosavuose namuose, patirtimi. Kai lankausi svečiuose, visuomet šeimininkų paklausinėju apie namus – kokie trūkumai, kurie sprendimai pasiteisino, o kurie ne“, – pasakojo V.Čičelis.

Vilniečio tinklaraštis www.nulis.lt gana populiarus – jis netgi turi nuolatinių gerbėjų, kurie stebi, kaip kyla namas, o kartais jų patarimai ir pastabos būna labai vertingi.

Žinoma, yra ir tokių, kurie vilnietį vadina idiotu.

„Tas dienoraštis reikalingas ir man pačiam – kad žinočiau, kiek kam išleidau, ką nuveikiau, ką sužinojau. Tai – lyg darbų knyga. Be to, komentatoriai kartais duoda patarimų, parašo apie dalykus, kurių nežinočiau“, – paaiškino vilnietis.

Statybų rūpesčiai neslegia

V.Čičelio namas gali pasirodyti labai netipiškas. Jis tik vieno aukšto. Ne plytų mūro, o karkasinis. Plokščiu, o ne šlaitiniu stogu. Modernios architektūros, tačiau be įspūdingo dydžio vitrininių langų. Architektas tik įtikino vilnietį medines sienas padailinti žalios spalvos „vainiku“.

„Man patinka toks stilius. Aš pats čia gyvensiu, todėl pasidarysiu viską taip, kaip noriu, ir būsiu tikras, kad viską atlikau kokybiškai, – įsitikinęs vilnietis.

O veikti dar yra ką. Namo viduje sukrauti paketai su luboms šiltinti skirtomis medžiagomis. Viduje kol kas matyti tik medinis ir aliuminio profilių karkasas.

Tik vienoje namo dalyje, kur vilnietis ketina įsikurti dar šiemet, ryškėja gipskartonio sienų kontūrai.

Bet vyras dėl to nesuka sau galvos, nuolat šypsosi ir neatrodo prislėgtas statybų rūpesčių. Greičiau atvirkščiai – hobis teikia malonumą.

* * *

200 kv. m namo statybos išlaidos

11 arų žemės sklypas 170 000 Lt

Gręžtiniai pamatai 41 628 Lt

Geoterminio šildymo sistema su šildomomis grindimis 36 800 Lt

Plastikiniai medžio imitacijos langai ir durys 22 274 Lt

Bituminė stogo danga 22 022 Lt

Mediena karkasui 20 611 Lt

Išorės apdaila impregnuotomis medinėmis dailylentėmis 17 565 Lt

Gipskartonio vidaus pertvaros 13 619 Lt

Projektavimas 13 400 Lt

Grindų betonavimas 11 838 Lt

Autonominė nuotekų sistema 9050 Lt

Dokumentų tvarkymas 6366 Lt

Vagonėlis 670 Lt

 

Kitos išlaidos 47 460 Lt

Iš viso 433 303 Lt

* * *

Vilniečio namas

* Projektas: V.Čičelis nusprendė statyti vieno aukšto namą, nes įsigijo pakankamai didelį 11 arų sklypą. Vieno aukšto namas yra praktiškesnis, nes nereikia aukoti erdvės laiptams. Patogu, kai nereikia nuolat laipioti laiptais – pavyzdžiui, kai norisi iš miegamojo nueiti į virtuvę ir atsinešti puodelį kavos į lovą.

* Pamatai: dažniausiai individualiems namams naudojami gręžtiniai arba juostiniai pamatai. Pasirinkimą neretai padiktuoja gruntas ir pastato projektas. Vilnietis pasirinko gręžtinius pamatus, nes jie paprasčiau įrengiami ir tinka molingame grunte.

* Sienos: pasirinkimas nemažas – galima statyti mūrinį, rąstų arba karkasinį namą. Didelio kainų skirtumo nėra. Išstudijavęs pastatų charakteristikas ir statybos technologijas V.Čičelis pasirinko karkasinį namą: „Medinės trobos nenorėjau, o kokybiškai mūryti sienas iš plytų reikia didelės patirties. Be to, su medžiu dirbti daug maloniau. Tai – daug švaresnis darbas ir viską galiu atlikti pats.“

* Stogas: daug kur statybose naudojama skarda ar skardinė čerpių imitacija, tačiau stogo pasirinkimą lėmė pastato konstrukcija. Stogas yra vienšlaitis, beveik plokščias. Dėl labai mažo nuolydžio čerpių ar skardos danga nerekomenduojama. Tuomet tinka pigesnė ir paprasčiau montuojama ruloninė bituminė stogo danga.

* Šildymas: į sklypą sodininkų bendrijoje dujos nėra įvestos, o kasdien dirbti kūriku vilnietis V.Čičelis neketino. Elektra šildytis labai brangu, tad liko viena išeitis – geoterminis šildymas. Jį įrengti gana brangu, tačiau tai yra gana ekonomiškas šildymas.

 

Foto V.Balkūno"

 

Sunkumas sukant gipsą atsiranda mažose erdvėse.

Problema tame, kad negalima sukti iškart visų sienų. Vieną reikia palikti. Susukus visur 2 sluoksnius, išsimatuojate, susinešate į vidų gipsus ir tik tada sukate. Durų tarpo nepakanka įnešti dideliems gipso lapams ir įsisukti. Man tokios vietos pasitaikė 2: tualetas ir dušas.

Čia matosi kaip atrodo paruošta skylė rozetei. Galvojau sunkiau pataikyti vietas, kurias reikia, bet paklaida didesnė nei 2-4 mm nepasitaiko. Taigi, galima sakyti, kad visiškai tikslu.

Dar vieno dalyko nepaminėjau pirmoje dalyje. Susukus pirmą gipso sluoksnį, su fugenfuller reikia išlyginti nelygumus. Tai galioja sujungimams. Jei to nepadarysite, sukant gipsas per tas vietas lūžinės.

Po antro sluoksnio su tuo pačiu fugenfuller visas siūles, varžtų galvutes reikia užglaistyti įterpiant tinklelį. Tą patį tinklelį reikia dėti ir kampuose, sujungimuose su lubom. Su fugenfuller užglaistote juos. O po to jau ateina laikas glaistui.

Kadangi neįrenginėju viso namo, o apsiriboju tik ketvirtadaliu, todėl jau susisukom gipsą. Atsirado darbuotojas, kuris mėgsta dingti. Įdomu ar ilgam...

Gipsas yra kelių spalvų. Iš jų realiai name naudojamos dvi - baltas ir žalias. Žalias tinka visur, o baltas tik ten, kur nėra drėgmės.

Gipsas visas yra 120 cm pločio, o aukštis skiriasi. Todėl kai žinote savo lubų aukštį - galite pasirinkti ir gipsą. Mūsų namo lubų aukštis apie 291 cm, todėl pirkau 3 m aukščio. Luboms geriau pirkti trumpesnį, nes taip lengviau bus pasikelti ir prisisukti.

Nenufotografavau, bet pasigaminti įrankį lubų gipsui sukti yra paprasta - T raidės. Pakeliate, vieną arba abu galus priremiate ir tada galite sukti. Šonų sujungimai yra paruošti (plonesni), o galuose, kur jungiasi, reikia nupjauti kampą. Foto matosi ir lubos.

Po lubų sukame sienas. Čia svarbiausia gipsą pakelti nuo žemės. Turi likti plėtimuisi erdvės. Šito nepamirškite, nes teks iš naujo gipsą sukti. Aš 5-10 mm palikau tarpus prie grindų. Po to klijuosis plytelės, ar medinė danga dėsis, ar plintusai suksis ir tų tarpų nebesimatys.

Dar vienas patarimas sukant sienas - perdengti plokštes. T.y. sukti taip, kad pirmo sluoksnio ir antrojo nesutaptų siūlės. Tada sienos daug tvirtesnės ir siūlės neturėtų trūkinėti. Pirmą gipso sluoksnį pakanka tik prikabinti, o antrąjį jau reikia tankiai susukti. Sukasi per abu, todėl abu prisisuka.

Pirmam sluoksniui tinka 25, o antram 35 mm varžtų, jei sukate į metalą. Medžiui pirmam užtenka tokio ilgio, o antram siūlau gerokai ilgesnius imti. 35 gerai nepritraukia, neįsisuka.

Po mano įrašo apie pertvarų montavimą, kilo klausimas ir... tam reikia naujo įrašo. O klausimas labai paprastas:

Kaip tvirtinai prie grindu profili?

Iš tiesų klausimas rimtas, nes pragręžus šildymo vamzdelį, teks daužyti betoną ir tvarkyti. Nemeluosiu - vieną pragręžiau. Pragręžiau ne todėl, kad nežinojau, bet todėl, kad surizikavau. Berots penkta skylė buvo nelaiminga. :) Kad visi galėtų suprasti kaip galima iš daugybės skylių nepataikyti į vamzdelį, įkeliu pora foto:

Nelabai sunku nuspėti, kuriose vietose bus sienos.

Prieš vedžiojant vamzdį visur išsitampėm ir pririšome virveles. T.y. tose vietose, kur bus sienos. Vedžiojant nuo virvutės palikdavo 15 cm tuščią tarpą. Kei kurias sienas kerta du vamzdžiai: ateina ir išeina. Stengėsi daryti visur per duris, bet ne viskas būna kaip nori, arba durys ima ir pasislenka  :)

Reikia atsiminti vieną dalyką: per daug nuotraukų nebus. Fotografuokite kuo daugiau vamzdelius ir tuo lengvieu bus po to. Fotografuokite pridėję metrą: nuo vamzdžių, nuo sienų.

Nors labai norisi skubėti, bet gerai būtų to nedalyti. Pagalvokite, kad dabar norite nusibrėžti lygioje vietoje sienų kontūrus. Tada bus aiškiau kur , kaip ir ką matuoti. Nėra prasmės matuoti viską paeiliui. Jums svarbu sienos. Sienoms nubrėžti reikia pradžios, galo. Jei kerta vamzdeliai - būtinai nufotografuokite juos taip, kad po to nesunkiai atsektumėt. Kai grindis išvetonuoja - dingsta vamzdeliai, dingsta "aš atsiminsiu kur ir kaip".

Man nutiko tai, apie ką sakoma: man nenutiks. Mano kompiuterio diskas bum... ir taip, kad iš jo nieko neištrauksi. O foto buvo jame. Kaip daryti tokiu atveju? Atsakymo nežinau. Aš naudojuosi mokamomis foto talpinimo paslaugomis. 25$ per metus. Iš vakaro kaip tik viską buvau ten nusiuntęs, todėl nesunkiai

Pamiršau tęsti pertvarų montavimo aprašymą. Baigiau lubomis, o po to pamiršau  :)

Komentaruose mane žmonės pataisė ir trečioje dalyje esamą netikslumą pataisau dabar: rekomenduojama luboms skersinius dėti ne kas 60 cm, o kas 40. Nors iš tiesų, žinau kas deda kas 60 ir nesiskundžia. Aš savo klaidą ištaisiau ir pas save kas 40 dedu.

Lubas turime ir galime eiti prie sienų. sienoms naudojami UW ir CW profiliai. Tarpusavyje profiliai susukami metalui skirtais medsraigčiais su maksimaliai lygiom galvom.

Pirmiausia prisukame prie grindų:

Štai kaip gerai protingi komentarai. Pamiršau parašyti, kad tarp betono ir profilio reikia būtinai dėti... nežinau kaip vadinasi. Yra specialios juostos, bet aš dėjau paklotą, kuris dedamas po plaukijančiomis grindimis ar pan.

Antras žingsnis - prisukame tokius pat UW prie lubų. Kad būtų paprasčiau, iškart įsistamome du CW . Tokiu atveju su gulsčiuku paprasčiau tiesiai prisukti. Viršuje sukau prie lubų:

Prisukus tiek viršuje, tiek apačioje, galime sustatyti CW ir juos prisukti. Vartikalius sukant, reikia atsiminti, kad gimso kartono lapų plotis yra 120 cm. Aukštis skirtingas (max 3 m.). Todėl reikia, kad statmeni CW profiliai būtų kas 60 cm.

Dar vienas dalykas - profilių bus gerokai dagiau nei tik kas 60. O taip yra todėl, kad profiliai turi būti ir patalpos kampuose. Nepadariau tinkamos foto, bet sukant visada reikai galvoti prie kur bus prisuktas gipsas.

Dar vienas dalykas, kurį vieni daro, o kiti ne - medinių tašų prisukimas prie profilio ten, kur bus durys. Tai papildomas tvirtumas.

Man pertvarų montavimas - malonus užsiėmimas. Matuoji - pjauni, statai. Darbas pakankamai švarus. Svarbiausia, kad tada ryškėja kontūrai.

Tiesa, visur naudojau 75 profilius. Jie storesni, nei 50, o tai atsiliepia ir sienų tvirtumui, ir garso laidumui. Žinoma, kad tada reikia vatos atitinkamo storio.

Šiek tiek apie ventiliaciją. Man patiko prilydoma stogo danga, nes visus ventiliacinių kaminėlių dėžės šonus ja uždengė. O tai reiškia, man aktualu buvo tik "kepurės". Padarytos dėžės kaminėliams yra skirtingos. Daugelyje bus po vieną vamzdį, o dar vienoje - du ir dar vienoje - keturi.

Išpjoviau stoge skylę, sustačiau vamzdžius. Juos prie stogo prisukau kampukais. Vamzdis 125 mm.

Po to visą likusią dėžės ertmę užkišau vata. Kodėl? Dėl temperatūrų skirtumo ant vamzdžio kaupsis kondensatas ir drėgmė eis apačion. Kai apšiltiname juos, tokio temperatūrų skirtumo nebelieka ir šios problemos nebeturėtų būti. Tada uždėjau dėžės "kepurę" su iškirptomis skylėmis, kaminėlių kepures, silikonu užsandarinau.

Dabar galime keltis į namo vidų. Lubose išsipjoviau skylę. Įkišau plastikinio dangčio dalį iš apačios, o iš viršaus pasigaminau specialiai tam skirtą detalę. Foto aiškiai matosi. Kam jos man prireikė? Jei lankstų vamzdį užmaučiau ant plastikinio laikiklio viskas būtų gerai, bet jei kažkada prireiktų keisti plastikinį dangtelį, būtų daug problemų kai reiktų įstatyti į lankstų vamzdį. Ši detalė panaikina tokią problemą.

Belieka užmauti lankstų vamzdį ant kaminėlio ir šios detalės. Tada užsukame dangtelį ir viskas!

Kadangi nieko nežinojau apie kaminus, dengiant stogą buvau susikalęs dėžes. Jos kurį laiką taip ir stovėjo. Atėjo skardinimo metas.

Nupjoviau vieną šoną. Tai dariau tik todėl, kad nebuvo kitos galimybės prieiti prie dugno. Jame reikėjo išpjauti angą.

Po to šoną užsukau atgal ir viskas atrodė kaip buvę.

Skardinant apačioje dedasi "sijonas", bet mano atveju jis nereikalingas. Nereikalingas todėl, kad visa kamino apačia jau apsaugota nuo drėgmės. Čia labai gerai prilydoma stogo danga.

Kitas kaminas yra dvigubas (namo židiniui ir lauko židiniui) ir jis "užmautas" ant parapeto. Atsiranda vidiniai kampai, o tie, kas dengė stogą, patingėjo prilydyti normaliai. Jiems gi ne už mąstymą moka  :)

Taip palikti negalima, nes per kampas neapsaugotas nuo drėgmės. Tada yra naudojama speciali juosta Ji prilimpa savaime, bet aš dar šiek tiek ją pašildžiau. Tam naudojau paprastą turistinį dujinį įrenginį, ant kurio gaminamas maistas. Taip geriau sukibo.

Šiek tiek juokingai atrodo, nes čia kitas kampas fotografuotas. Bet esmės tai nekeičia. 

Tada prikabiname šonines skardas, po to dedame kampus ir prisukame. Tada jau eina kepurė. Skylę joje išsipjausiu tada, kai išsikelsiu kaminą.

Žinoma, kad geriausia skylę pjauti ir skardinti buvo kartu su stogu, bet... Man nesigavo tiek informacijos aprėpti vienu metu. Todėl šie darbai yra daromi vėliau. Nieko blogo tikrai nenutiko  :) 

Pradėjau darbų sezoną. Jis užsitęsė dėl šalto ir blogo oro, kojos traumos ir, žinoma, tinginystės  :)

Pradėjau darbus nuo kaminų skardinimo, ventiliacijos vežiojimo. Daug laiko atimantys darbai, bet aprašysiu smulkiai ir juos.

Ūraaaa! 

Pasinaudosi komentaruose ne kartą siūlyta idėja - rašyti ne tik ką padariau ir kaip, bet ir ką planuoju ir kaip planuoju.

Tikiu, kad čia daug pirčių specialistų, todėl prašau papasakoti man savo idėjas.

Mano pirtis yra stačiakampė su tam tikra niša, į kurią įsistato pečiukas:

Pečiuką turiu koks yra. Jį man atidavė, todėl naujo pirkti neplanuoju. Kaminas yra toje vietoje, todėl apie išplanavimo keitimą diskusijoms taip pat ne laikas  :)

Pečiukas iš tiesų arti sienų (apie 10-15 cm), kurios dabar yra iš osb. Taigi, planuoju visas sienas ir lubas iš vidaus apklijuoti vata. Ji atlaiko 600 laipsnių temperatūrą ir tuo pačiu termoizoliacija. Sujungimai užsiklijuoja specialia juostele. Vėliau kažkada aplink pečiuką uždengsiu skarda. Dabar to nedarysiu grynai dėl finansų. Visą plotą iškalsiu dailylentėmis, grindis plytelėmis. Dar nežinau kaip daryti su durimis. Nesidomėjau kainomis, bet stiklinės, spėju daug brangiau už medines.

Dar vienas dalykas - lubos turėtų būti ne aukštesnės nei 230 cm.

Taigi, Jūsų pasiūlymai ir pastabos.

Užklausė manęs kas yra centrinis dulkių siurblys. Trumpai aprašau, o kas žino ir turi realios patirties su tuo, gali komentaruose patarti, padiskutuoti.

Jei trumpai: įsivaizduokite, kad netampote dulkių siurblio po visą namą, o tampote tik žarną.

Siurblys stovi vienoje vietoje. Nuo jo po namą išvedžioti vamzdžiai. Oro išmetimas eina tiesiai į lauką. Prisijungiate žarną norimoje vietoje (kur paruoštos rozetės) ir siurbiate. Nėra prasmės tokių rozečių daryti kiekviename kambaryje, pakanka tik tuose taškuose, iš kur daugiausiai pasiekiama. Tada žinote ir žarnos ilgį. Gali būti 6 metrai, gali 9...  Tiesa,vedžiojant vamzdžius po namu, rekomenduojama vedžioti specialiai pritaikytus vamzdžius: jų sujungimai kitokie, vidinis paviršius lygesnis, mažiau elektrinasi (dulkės taip nelimpa).

Aš matau pagrindinius pliusus tokius:

• Siurbimo metu kambaryje nekyla dulkės
• Žarna lengvesnė už siurblį

Minusai:

• Kaina didesnė nei paprasto siurblio, nors tikrai ne kosminė
• Tampytis ilgą žarną vistiek yra nepatogu