Kažkaip tik dabar pamačiau, kad jau 22 dienas neiko nerašiau apie namą. Galiu teisingis, kad atostogavau, tinginiavau, smulkius dalykus dariau...

Taigi, nuo šiol pabai pasistengsiu bent kartą per savaitę parašyti kaip kas ką ir foto kažkokių įmesti. Būčiau vakar stogelio apdailą sumetęs, bet namie nėra interneto, o foto ten. Kai tik susirasiu naują adapterį routeriui, tai sudėsiu viską.

Dar galiu pasiguosti, kad mane labai nervina dalykai, kai kažką reikai daryti, o apie tai neturi jokio supratimo arba nesugalvoji kaip. Kai šis etapas praeina ir jau turi kažkokią viziją - darbas tampa vėl maloniu :)

Antradienį buvau susitikęs su santechniku, kuris po poros savaičių jau vedžios kanalizaciją. Kai šį darbą atliks - liesiu pirmą grindų sluoksnį (juodą stiažkę).

Kitą savaitę planuoju užsivežti dar akmens vatos ir dar per gerą savaitėlę ar pusantros užsikišti paskutinę dieną.

Dabar mane nervina kaminų išvedimas, nes apie tai nieko nesuprantu. :)

Čia tik pasirodymas, kad po truputėli, po truputėli, bet judame :)

Šiandien sužinojau kaip pas mane klosis grindys.

1. Vedžiojama kanalizacija.
2. Liejasi išlyginamasis sluoksnis. Liaudiškai visi vadina stiažke. Čia deda ploną tinklą, o vietomis galima ir armatūrą, jei reikia daugiau tvirtumo. Storis apie 4 cm.
3. Vedžiojamas vanduo, laidai.
4. Dedamas polistirolas. Man sakė geriausia 10 cm. Storis matyt priklauso ir nuo šildymo būdo.
5. Dedasi plėvelė ir išvedžiojamas šildymas.
6. Liejasi grindys. Storis apie 6-7 cm.

Bendras grindų aukštis gaunasi 4 + 10 + 7 = 21 cm. Mano grindys yra 14 cm aukščiau pamatų, reiškia pradedama viskas 7 cm žemiau jų.

Šalia mano statomo namo vieną jau baigia statyti ir pardavinėja. Tiksliau jis pastatytas, o daro dalinę apdailą. Už jį prašo 1 200 000 Lt.

Čia šiaip dėl bendro supratimo ir kainų įsivaizdavimo :)

Kai kurie dalykai atrodo labai paprasti, o kei pradedi daryti gaunasi ne visai taip, kaip norėjai. Arba ne visai gerai. Panašiai buvo ir su plėvele - atrodė viskas paprasta ir lengva, o kai pradėjom, tai vistiek bangomis eina, nusikreivina ir panašiai. Kuo daugiau darai, tuo labiau optimizuoji darbą.

Realiai plėvelę galima užsitempri ir vienam. Gali būti, kad yra ir dar kažkokių kitokių ar geresnių būtų, bet aprašysiu kokiu būdu tempiu aš.

• Atsipjaunu plėvelės tik, kiek reiks
• Ant sienos susižymiu vienodą aukštį, kuris rodo, kur bus plėvelės viršus
• Prisišaudau skabėmis vieną viršutinį kampą
• Šaudau įtemptos plėvelės viršų prie atžymų. Plėvelė turi būti įtempta, bet neperlenkiant lazdos
• Kai prisišaudau visą juostą, pradedu nuo vidurio šaudyti per visą aukštį. Įtampant iki pat apačios
• Tada einu į kairę ar dešinę tempiant plėvelę tiek apačion, tiek į šoną

Taip plėvelė būna įtempta, be bangų, „nenueina“ aukštyn ar žemyn.

 

Norite tikėkite, norite ne, bet toks paprastas įrankis kaip plaktukas turi savo iškirtinumų. Jų yra daug, visokių: apvalių, stačiakampių, su viniatraukiais, guminių, medinių... Apie juos galite pasiskaityti inete, o čia tiesiog keli įdomesni dalykai apie paprastus vinims kalti.

* Plaktuko galvos svoris labai daug lemia kalant vinis. Jei ji per sunki - bus sunku mojuoti, jei per lengva - bus daug vargo stipriau kalti.

* Titaninė plaktuko galvutė turi tik 3% atšokimą, tuo tarpu plieninė apie 27%. Suprantama, kad kuo labiau atšoka, tuo mažiau energijos perduoda viniui.

* Plaktuko galvutes kalamasis paviršius turi turėti kuo mažesnius užapvalinimus. Taip bus lengviau įkalti vinį nenuslydus galvutei nuo jo.

* Plaktuko galvutė turi būti palenkta į priekį iki 10%. Tada kalti su juo daug patogiau.

* Platuko koto ilgis taip pat labai svarbus. Kuo jis ilgesnis, tuo didesnis smūgis, tačiau tuo pačiu mažesnis taiklumas.Pabandykite įkalti vinį laikant plaktuką prie pat galvos. Pataikysite visus kartus į vinį, bet prireiks daug jėgų, tuo tarpu paėmus už koto galo, keli lengvi mostai ir vinis sukalta, žinoma, jei pataikysite.

Kažkaip (neklauskite taip) gavosi, kad nupjovėme gegnes lygiai su siena. Na iš tiesų taip ir turi būti, tačiau tik iš priekio. Juokingiausia tai, kad nupjovėm tik vienoje iš keturių dalių, o būtent tik joje ir nereikėjo pjauti :)

Taip jau yra, kad statybose klaidų išvengti labai sunku. Blogiausia, kad ta siena labai šlapo, kai lietus lydavo. Gerai, kad mediniame name nelabai sudėtinga jas ištaisyti. Teko gegnes prailginti prie senųjų prisukant dar po gabalą :) Iš tiesų, kiek klausinėjau, sako pakanka palikti 20 cm iškištas.

Bekalant savo namą jau pastebėjau kelis dalykus, kurie gali praversti kitiems. Aišku, kad tai tik pirmą kartą kalantiems gali praversti, bet... Iš tiesų kalimas dailylentėmis visai smagus užsiėmimas.

Išsilyginęs sieną, pradėjau kalti nuo antros dailylentės. Pirmos nekaliau, nes pirmiausia reikia prikalti skardą vandens nutekėjimui, o tada ant viršaus užkalti dailylentę. Kadangi skardos neturiu dar - pradėjau nuo antros. Dailylentės yra kreivos, todėl geriausia įsitempti žilką ar virvutę (ji turi gerai įsitempti) ir pagal ją išsilyginti pirmą kalamą dailylentę.

Dailylentės būną su puse špunto ir su pilnu. Jei su pilnu, tai jos tvarkingai susileidžia, o jei pusę, tai tiesiog ant viršaus užleidus prikalama. Pilnas špuntas gerai tuo, kad dirbama beveik be atliekų. Nereikia taikyti, kad sujungimas būtų ant makarono. Jos puikiai susileidžia ir laiko viena kitą. Tiesa, per stipriai nereikia sukalti jų, nes turi būti vietos „vaikščiojimui“.

Nepamirškite, kad ant langų ir durų reikia užleisti. Patarčiau bent 6 cm. Aš užleidžiu dar daugiau, nes nusipjauti po to tikrai paprasčiau nei suktis kai bus per mažai.

Dar vienas dalykas - nesugalvokite kalti dailylenčių grioveliu į viršų, nes jame kaupsis vanduo :)

Dabar mano namas jau atrodo taip:

Dar kai darė pamatus, nustumdė žemes. Toje vietoje kaupiasi vanduo (lietaus) ir yra bala. Dabar ten gyvena buožgalviai, o kartai atskrenda ir antys:

Pasirodo mano sklypo kaimynai jau skaito mano blogą. Sakė nieko blogo apie juos nerašyti :)

Vakar viena kaimynė manęs paklausė: „o tai ką jūs čia statote? vasarnamį? žiemą juk jame negyvensite?“. Taigi, kai kuriems atrodo, kad mano statomame name žiemą gyventi bus neįmanoma.

Iš tiesų labai blogai yra su dalylenčių dažymu. Jas reikai impregnuoti ir dažyti galima tik po 12 valandų. Taigi, tik kitą dieną. Daug pridažyti negaliu, nes reikia turėti kur susikrauti, o jei paliksiu paprastai - greitai išnešios. Taigi, kas vakarą po darbo važiuojame ir impregnuojame, dažome.

Per savaitgalį pasistūmėjome į priekį. Ačiū Ričardui ir Virgiui, nes jie pradirbo visas laisvas dienas. Jonas atvažiavo per lietų, tai darbo daug jam neliko :)

Dabar namas atrodo taip:

Visą vieną namo sieną aptraukėme plėvele. Deja, bet man įkišo šūdinos plėvelės. Ji orą (kartu ir drėgmę pakankamai lengvai leidžia į abi puses. Nusipirkau po t ogeresnės, kur tikrai kvėpuoja tik viena pusė.

Plėvelę reikia prišaudyti nuo apačios, kad viršuje esantis sluoksnis apie 15-20 cm užeitų ant apatinio. Taip susidarę ar patekę vandens lašai nutekės žemyn per sieną nepatekdami į ją.

Tempėme plėvelę per visą sieną uždengdami langus. Mažiau vėjo pūs, mažiau lietaus pateks. Kai reiks - išsipjausiu. Svarbiausia apkalant nepamiršti langų :)

Iš vidaus kišome vatą (15 cm).

Foto matosi skersiniai, ant kurių dažomos dailylentės. :) Po to iš vidaus kas 55 cm užkalėm 5x5 bruselius:

Toks tarpas reikalingas, nes vata yra 56,5 cm pločio. 1,5 cm mažiau, kad gerai prisispaustų prie kraštų. Tuo pačiu siena buvop išlyginta iš vidaus pakišant po kalamomis vietomis reikiamo storio mežio kabaliukus. Vėliau šiuose tarpuose bus elektros laidai, vamzdis koks ir užsikiš vata. Iš viso bus 20 cm vatos.

Iš lauko pradėjome apkalinėti dailylentėmis. Daugiausia vargo yra išsilyginti sieną. Aš kaliau 2,5x2,5 cm storio tašelius. Gal net geriau būtų 3x3, bet kokius gavau tokius. Plonesnių nepatariu. Tiesa, pirmiausia reikia sukišti vatą, o tik po to apkalinėti sieną iš lauko pusės. Sukišus vatą siena išsipūs iš lauko pusės. Tokiu atveju gražiai paspausite iš lauko ir visa siena išsilygins. Išsipūtimo neliks ir apkalus liks oro tarpas tarp dailylenčių ir plėvelės.

Kalant dailylentes, kas tam tikrą atstumą, pasižymėjau aukštį. Taip galėjau matyti ar ne kreivai nueina kalamos dailylentės. Dar vienas dalykas- nepamirškite užleisti ant langų ir durų, nes po to bus blogai. Realiai man apie 4 cm užtektų, bet užleidinėjau 6-10 cm. Vėliau nesunkiai nusipjausiu kiek reiks. Dar nekaliau apatinės lentos, nes ją prikalsiu tik po to kai prisitvirtinsiu skardą vandens nubėgimui.

Kai pamačiau savo namo stogelį be kolonų, niekaip nesupratau kaip jis laikysis. Pasirodo viskas labai paprasta.

Stogelis dabar atrodo štai taip:

Čia dar nenupjautos per ilgos gegnės ir pan, bet jis tikrai laikosi ir tikrai ant jo galima vaikščioti.

Stogelio gegnių galas tvirtinimas varžtais yra prie namo gegnių, o kita dalis guldona ant skersinio. Todėl atrama pakankamai tvirta.

Kažkaip labaikreivai gavosi nufotkinti :)

Susigalvojau ko noriu, susiskirsčiau erdves, dabar bandau viską sutalpinti į pageidaujamą namą.

Kai kurios erdvės labai paprastai atranda savo vietą tik pagalvojus apie tai kam jos skirtos. T.y. jų nereikia mėtyti iš vieno galo į kitą, todėl visas likęs skirstymas gerokai supaprastėja. Pvz.:

Dar kartą įdedu paveiksliuką su namo padalinimu. Tik tam, kad nereiktų vartyti įrašų ir būtų aiškiau:

Vakarinę namo dalį pavadinkime kaire puse, o rytinę - dešine. Visa tai tik aiškumo ir patogumo dėlei. Prie kairės namo pusės bus prilipdyta terasa. Terasa reikalinga pasislėpti nuo lietaus ar saulės. Į terasą patekti galima ne tik iš lauko, bet ir iš namo. Kadangi pats judriausias kambarys bus kodiniu pavadinimu „Didelis kambarys“, tai iš jo turi būti patenkama į terasą. Kitas dalykas - šis kambarys turi būti maksimaliai apšviestas, todėl jame turės būti dideli langai, geriausia jo vieta - pietūs, vakarai (kairė, priekis). Pagal išdėstymą, viskas puikiai tinka.

Antra patalpa, iš kurios norėčiau patekti tiesiai į terasą - pirtis. Smagu sėdėti pirtyje, o po to išeiti tiesiai į lauką. Antras dalykas pirčiai - dideli langai. Įsivaizduokite žiemą: sėdite šiltai su gražiu vaizdu į baltą kiemą, mišką. Hmm... lyrinis nukrypimas.

Virtuvė turi būti prie didžiojo kambario. Ar daryti bendrą patalpą, ar atskiras - spręsti kiekvienam, o aš tik pateiksiu kelis argumentus, kurie nusprendė mano pasirinkimą. Mano virtuvė bus atskirta nuo kambario siena. Įėjimas į kambarį ir virtuvę, turi būti bendras, ar beveik bendras, kad nereiktų klaidžioti ratais. Siena yra gerai, nes:

• ant jos galima kabinti spinteles
• prie jos galima statyti buitinę techniką
• nunešus purvinus indus į virtuvę, svečiams nereiks visą laiką į juos žiūrėti

Virtuvei išskyriau vietą su kampiniu langu.

Tualetas turi būti arti didžiojo kambario (bet ne su vaizdu į jį) ir arti pirties. Dar viena užpildyta vieta.

Drabužinė geriausia kai yra arti koridoriaus, kad įėjus galima būtų nesunkiai ten patekti. Jai teko paaukoti gerą pietinę pusę, bet čia jau patogumas nulėmė tai.

Miegamąjį nugrūdau į patį kampą - dešinį apatinį, šalia (apačioje) jo atsirado dar vienas kambarys (vaikų), virš jo - antras vaikų kambarys. Visi trys kambariai reikalauja vonios kambario kuo arčiau. Vonios kambariui daug šviesos nebūtina, todėl jam puikiai tinka šiaurinė (viršutinė) namo dalis. Tuo pačiu visi trys kambariai atsiranda prie pat vonios, kur užsukama kas rytą ir kas vakarą. Prie vonios pridėjau darbo kambarį. Likusi erdvė buvo paskirstyta sandėliukui ir boilerinei. Abi šios patalpos nereikalauja daug šviesos, turi išėjimus į lauką.

Galutinis erdvių išdėstymas maždaug toks:

 

« Ankstesnė dalis

Pirmoje dalyje buvo apie tai, ko aš norėjau. Dabar apie tai, kaip viskas buvo išdėstyta.

Turėdamas sąrašą erdvių, galėjau toliau galvoti kokios jos turi būti, kurioje namo vietoje jos turėtų atsirasti. Visas erdves suskirsčiau į aktyvią zoną ir poilsinę. Žinoma, kad kai kurios erdvės atsirado per vidurį.

Aktyvi zona:

1. Virtuvė
2. Didelis kambarys
3. Terasa
4. Pirtis
5. Tualetas

Poilsinė zona:

1. Miegamasis
2. Vaikų kambariai
3. Darbo kambarys
4. Vonios kambarys

Likusios patalpos:

1. Sandėliukas
2. Ūkinės paskirties patalpa
3. Drabužinė

Mano namas stovi arčiau šiaurinės ir rytinės sklypo ribų, nes pietinė ir vakarinė (pačios šilčiausios ir labiausiai apšviestos) skirtos kiemui. Vakarinėje pusėje yra miškas, todėl šioje pusėje nusprendžiau daryti terasą. Namą padalinau į dvi dalis, kur viena (1) yra veiklioji zona, o kita (2) poilsinė:

Šiaurinėje pusėje esantis kelias veda į niekur. T.y. ten tiesiog žolyte.

Kadangi terasa bus vakarinėje (miško) pusėje, tai savaime aišku, kad toje pusėje bus ir visa veiklioji zona. Taip pat normalu, kad įėjimas į namą yra per vidurį, nes taip trumpiausiai keliausite į abu namo galus.

Šiaurinėje pusėje saulės bus mažiausiai, todėl į tą pusę reikia perkelti kuo daugiau patalpų, kurioms nelabai svarbi šviesa: boilerinė, sandėliukas, drabužinė, vonia, pirtis... Normalu, kad visų šių patalpų nesukišite į šiaurinę pusę. Tas pats su likusiomis patalpomis ir pietine puse. Visada bus taip, kad kai kurios patalpos bus ne visai toje pusėje, kurioje nortumėte jas matyti. Patalpų daug, o pusės visada dvi (šiaurinė ir pietinė).

Ko gero paprasčiausia patalpų išdėstymą pradėti nuo ten, kur praleisite daugiausiai laiko. Jums svarbiausia yra būtent tas erdves susiplanuoti tinkamoje pusėje. Architektas pasiūlė tas erdves padalinti net vizualiai šiek tiek perstumiant du stačiakampius. Namas gavosi panašios formos:

Iš pirmo žvilgsnuo gal atrodo keista, tačiau vėliau pastebėjau pliusus:

1. Šviesiau nuspalvintoje vietoje bus stogas, bet po juo sienos nebus. Puiki vieta laikyti židinio malkas, palikti skalbinius, pasistatyti laikinai dvirat ir pan. Stogas apsaugos nuo lietaus.
2. Juodai pažymėtas kambas yra laabia gerai, nes čia padarius langą, matosi gatvė ir įvažiavimas į kiemą.

Atrodo smulkmenos, tačiau jos išeina į gerą. Labai ilgi įrašai gaunasi, todėl kelsiu viską į trečią.

« Ankstesnė dalis

Kita dalis »