Kažkada vaikystėje čigonai pavasarį ir rudenį eidavo per namus ir prašydavo senų rūbų. Tada sklandė tokie mitai (nežinau kie kjie tikri), kad kol jie prašo, kiti prasmunka į butą ir pavogia auksą ir kitas brangenybes. Dar man buvo prisakyta iškart eiti namo, kai tik juos pamatau.
Labai seniai jau nemačiau jų vaikštančių po rajonus. Matyt narkotikai pakankamai duoda pajamų. Dabar čigonės susirado neblogą vietą - priešais Europos parkavimo aikštelę. Ten yra vieta, kur galima nemokamai prisiparkuoti.
Vieną dieną ir prie manęs prilindo. Sako duok pinigų vaikams pavalgyti. Pagalvojau, kad duosiu joms litą ar du ir atšoks. Iš kišenės ištraukiau 2 Lt ir padaviau. Tada prasidėjo nesąmonės. Tu klausyk, tau gyvenime nesiseka, tu turi moterį, bet ji tau už akių duobę kasa ir t.t. Svarbiausia frazė - ant tavęs guli juodas kryžius. Nežinau kaip išversti tvarkingai, bet jos kalba tik rusiškai ir greitakalbe. Savo visą kalbą atkalusios nerealiai. Matosi, kad mintinai išmokusios.
Sako tu neik niekur, nes bus blogai. Man kažkaip nesmagu taip imti ir nueiti, bet šį kartą nusisukęs nueidinėjau kai pribėgo antra. Nu aišku - durnelį surado. Sako tu davai ištrauk savo metalines monetas. Jų buvo pilna kišenė. Ištraukiau dvi: litą ir 20 ct. Data liepė suvynioti į popierinę kupiūrą. Turėjau piniginėje ir kišenėje. Kišenėje tik vieną dešimties litų kupiūrą. Nu suvyniojau. Tada pradėjo kažką parinti, kalbėti... Sako duok man. Aš sakau - ne ne ne. Sako nebijok nepaimsiu. Aš sakau, ne. Tada dar kalbėjo, kalbėjo, nu padaviau. Viską pilnai suvokiau, tiesiog užpiso tas jų bambenimas. Tada sako: dabar reikia paimti dar vieną popierinę kupiūrą ir patrinti. Matau, kad tikrina kiek pinigų turiu. Sakau - neturiu. Ji - žinau, kad turi. Gal ne savo, bet tikrai turi. Tada mane jau galutinai užkniso - sakau neturiu duok babkes ir einu jau. Tada ji - jei nori, kad laimė lydėtų, turi šiuos pinigus man palikti, kitaip tau bus blogai, o monetas pasilik ir laikyk. Nu jo, dar 10 litų paliksiu. Patvirtinau, kad man tikrai gaila jų ir kad man nelabai įdomu ką ji kalba. Taigi, 10 grąžino, o 1,20 Lt pasilikusi toliau verkė. Pasakiau, kad tegu sau pasileika, o nelaimės už tai dabar ją persekios :)
Kažkada man Virgis pasakojo, kaip pats nesuvogdamas atiduodi joms pinigus. Viską puikia suvokiau, bet labai jau atsibosta jų verkšlenimas ir kalbėjimas. Tada galvoji - pasiimk ir dink iš akių :)