Dienos

Pilietybės dalinimas

Per žinias sako:

Lietuvos pora gavo teisę važiuoti į olimpiadą, bet tam gali sutrukdyti Valdas Adamkus

Suprask, kad gali nesuteikti pilietybės dailiojo čiuožimo poros moteriškajai pusei. Jis negali sutrukdyti, nes ji nėra Lietuvos pilietė. Pilietybę suteikinėti tik tam, kad važiuotų į olimpiadą su Lietuvos vėliava... Pilietybė nėra tik leidimas važiuoti su kitos šalies vėliava save parodyti. Kaip gali būti piliečiu, jei tau ta valstybė... Nežiauriai seniai buvo istorija su Kate Douglas (Teo krepšininke), kuri irgi norėjo pilietybės būdama amerikiete ir turėdama vyrą graiką. Na patiko jai čia žaisti, bet ar pati šalis jai bent kiek reiškė? Kitą sezoną žaidė jau kitoje šalyje. Dar buvo toks žaidėjas Lietuos ryte Erikas Elliotas. Prašė pilietybės - negavo, nuvažiavo žaisti į Lenkiją - ten vėl prašė pilietybės.

Kiti sako, kad garsins šalį. O man atrodo juokinga kai šaliai atstovauja „natūralizuota“ pora. Čia kaip Rusijos krepšinio rinktinė su savo įžaidėju. Visi juokiasi ir visiškai nesvarbu, kad kažką laimėjo.

Čekija: antras ratas per Prahą

 

Vakar antrą kartą apėjom didelį ratą per Prahą. Stengėmės eiti šiek tiek kitais keliais nei prieš tai. Kiek galima stengiamės aplenkti turistų kelius, eidami mažesnėmis gatvelėmis.

Vakar ilgai ieškojome padorios vietos papietauti (pusryčiauti), kuri nebūtų skirta turistams. Radome. Čekijoje meniu vadinamas „Jediny list“, o „Meniu“ reiškia dienos patiekalus. Kaip rašomi jų žodžiai nežinau, todėl rašau taip, kaip girdžiu. Dienos patiekalai būna gerokai pigesni nei kiti. Vakar didelį vištienos kepsnį su garnyru suvalgiau už 69 kronas (maždaug 9,30 Lt). Prieš tai teko valgyti kitur ir porcijos buvo gerokai skurdesnės. Čia, matyt, sėkmės reikalas.

Čekijoje yra smagu dar ir todėl, kad daug parašytų dalykų suprantu. Rusų kalbos mokėjimas ir šiek tiek lenkų labai praverčia. Mes geriame lengvą alų, todėl galima padavėjui sakyti alaus pavadinimą arba tiesiog „desitku“. Jei norite vieno alaus sakote „pivo“,  jei dviejų - „dva krat pivo“, trijų - „tči krat pivo“ ir t.t. Padėkojant galite sakyti lietuviškai ir gal supras, o iš tiesų jie sako „dekuju“. Tiek žodžių kaip ir užtenka bendravimui.

Čekija: Kutna hora

Vakar visą dieną praleidome Kutna hora miestelyje. Iš tiesų yra ką pažiūrėti ir verta nuvažiuoti. 73 km nuo Prahos. Visą miestelį okupavo Dačicky alus. Prahoje nemačiau nė vienos vietos, o čia mažai kur nėra šio alaus iškabos. Sekmadieniais ten nedirba niekas, išskyrus kabakus. Bet ne apie tai. Ten yra tokia koplytėlė kapinėse, kurios viduje pilna kaulų. Jų nerealiai daug. Sietynas ir tas iš kaulų. Įspūdinga.

Čekijoje visi labai daug skaito. Mūsų kupė sėdėjo 4 čekai ir visi skaitė knygas. Čia daug knygynų ir yra laaabai didelių. Knygų populiarumą, ko gero, lemia ir susisiekimas: metro, traukiniai. Nuvažiuoti traukiniu iki Kurna hora mums kainavo apie 8 Lt ir truko valandą. Žmonės traukiniuose stovi, nes nelieka sėdimų vietų.

Vakar gėriau alų kabake už 18 kronų (maždaug 2,4 Lt), o buvo kažkoks net po 11 kronų (maždaug 1,48 Lt). Kodėl čia žmonės geria alų?  :)

Čekija: Hardcore

Vakar buvome klube, kur dafiga metalo. Viskas iš metalo. Panaudota armatūra, automobilių dalys... Atrodo nerealiai gerai. Lietuvoje tokiam kabake tikrai būtų pilna žmonių jei... Jei negrotų hardcore  :)  Publika buvo vien jaunimas (15-22 metų taip). Mes vyriausi. Stovi prie kiekvieno įėjimo į salę po berniuką, kurie geria alų ir pučia. Apsauginiai jau vyresni ir didesni, bet jie irgi alų geria. Ir dar pamačiau kaip šokama pagal tokią muziką. Taip ir aš moku: linguoji sau į šonus plačiai išskėstomis kojomis. Bet iš esmės tikrai įdomus ir teisingas klubas.

Dar visai įdomus dalykas yra kai kuriuose kabakuose - kai užsisakai, jie tau ant stalo padeda lapuką ir ten pažymi ką užsisakai. Po to jei pakartoji, tai prideda brūkšniuką. Ir taip tu žinai kiek išgėrei. Žymi ne tada kai užsakai, o kai atneša ir taip išvengiama nesąmonių kai užsakai, neatneša ir priskaičiuoja.

Metro ir tramvajai čia, rodos, niekada nesibaigia. Žmonės ramūs, nelekia, nebėga. Veža tas ramumas.

Čekija: Karlštejn

Vakar nuvažiavom traukiniu iki Karlštejno. Ten yra dyyyydelė pilis. Deja, bet pamatyti gali tik nedaug patalpų. Į patį pagrindinį pastatą neleidžia visai. Paaiškino, kad įleidžiami tik iš anksto užsirašę ir tik pora vasaros mėnesių. Visą kitą laiką ten uždarę laiko. Gal ir teisingas sprendimas į pilį neleisti be gido, nes taip bent kažką sužinai. Ypač kai žiūrėti nesiaubingai daug ką yra.

Užvakar matėm gerą vaizdelį. Yra ant kalno lankytinas objektas ir reikia palipėti laipteliais. Vieni lipa lėtai, kiti greičiau, kiti pailsi. Lipa mergina: maikutė su Jav vėliava, bet to nereikia norint suprasti kad ji amerikietė. Tokio storumo dar reikia paieškoti. Jai apie 22. Po to matėm jos brolį ir tėvus - visi jie stori, bet abu vaikai nenormaliai. Lietuvoje sunku pamatyti tokį vaizdą. Po kelių laiptelių sustojo ir galvojau, kad ji užsilenks. Juokinga, kad sustojusi prideda pirštus prie kaklo ir žiūri į laiktodį - suprask pulsą matuojasi. Virgis pro šalį eidamas tepasakė: gal dar vieną hamburgerį?

Čekija: vietiniai nevietiniai

Pirmi įspūdžiai ne visada būna teisingi. Vakar apėjom visą Prahos senamiestį per 9 valandas. Užsukome į porą vietų pavalgyti ir alaus atsigerti. Beveik visi kabakai atsidaro nuo 11. Turistų mažiau lankomose vietose maisto kainosyra panašiso kaip pas mus (na gal šiek tiek pigiau), o alus kainuoja 25 kronas (apie 3,4 Lt). Keista, tačiau skirtumas tarp alaus parduotuvėje ir kabake nėra didelis. Parduotuvėje kaina yra apie 17-21 kronų (apie 2,5 Lt). Todėl ir kabakų žiauriai daug ir dauguma jų pilni.

Vakar apsilankėme klube, kuriame renkasi vietiniai nevietiniai. T.y. ne čekai, bet gyvenantys Čekijoje. Tokios margumo reikai paieškoti. Įspūdingiausiai atrodė vienas gorila: priskačialinęs iki begalybės, merga su dideliais papais ir du zuikučiai. Tie šoko dviese, po to papingąją linksmino, po to gorilą. Kai gavo komandą, visi pašoko ir išėjo paskui. Dar kol buvau tulike man už nugaros negriukai narkotikus pardavinėjo. Vienas bičiukas ramus sėdėjo sėdėjo, po to staiga kažkas pasidarė ir pašokęs davėsi šokių aikštelėje. Jam nereikia nei draugų, nei mergų - narkotikai visagaliai  :)

Prahoje yra šunų. Su šeimininkais, bet tikrai yra. Nemačiau nė vieno su antsnukiu. Visur parkeliuose leidžiama juos vedžioti. Prie daugelio šiukšlių dėžių yra maišeliai išmatom ir jie nemokami. Niekam nekyla problemų.

Martynas papasakojo, kad čia tamsų Kozel alų labai mėgsta rusai. Vakar nuėjom į kabaką, kur buvo Kozel tamsus. Užsisakius padavėja iškart pasisiūlė atnešti rusišką meniu. Tikrai rusai jį mėgsta.

Čekija: pamiršti dalykai atgyja

Čekijoje atgyja jau pamirštas Lietuvoje dalykas - rūkymas kabakuose. Dabar ypatingai gerai suprantu kam to reikia ir esu visiškas šalininkas nerūkymo kabakuose. Kai sėdi ir akis grauža, kai ryte apsirengi dvokiančius rūbus... Pagarba už šį įstatymą.

Prahoje yra metro ir tai visiškas gėris. Nuostabi visuomeninio transporto sistema, kai pažymėtas bilietas tau galioja 75 minutes ir gali važiuoti kokiu nori transportu (autobusai, metro, tramvajus) kur nori. Tai yra super geras dalykas ir daug geriau nei kaskart įlipus žymėti talonėlį. Tiesa, čia yra bilietai bagažui ir jie kainuoja perpus pigiau nei žmogui.

Alus čia nėra nerealiai pigus. Įprasta jo kaina 35 kronos (apie 4,7 Lt). Yra ir pigesnio bet... Alų jie skirsto ir vadina skaičiais. Kaip man paaiškino (lietuviai), kad normalus alus yra 12. Čia atitinka mūsų matavimu apie 5 laipsnių stiprumą. Pilsner Urquell daugiausia, bet man tai jis šiaip sau. Staro Pramen tikrai skanus. Jo pilstomo galima paragauti ir Lietuvoje. Virgis pasiėmė ir 10 alaus, bet ten tikrai pamazgėlės buvo.

Buvom 3 kabakuose ir visur padavėjais dirbo vyrai.

Tiek mano pastebėjimų per pirmą vakarą.

P.S. šiandien sninga.

Omnitel - atia...

Šiandien Omnitel prarado dar 3 abonentus. Sveiki Tele2.

Išsikalinėjimai ir aiškinimai, kad jie pirmaujantys, inovatyviausia manęs neįtikina kodėl reikia mokėti už tai, ko tau nereikia. Šiandien paskaičiau dar, kad Omnitel blokuoja trumpąjį numerį, kuriuo paskambinus galima pereiti į Tele2. Mums jis veikė, bet tokie bajeriai man iš principo visiškai nepriimtini. Kuo jie ilgiau užsispyrę laikysis savo kvailos strategijos „kaip nesumažinti pajamų“, tuo daugiau praras.

Evelina

Susipažinome

Ką tik nutryniau sakinio pradžią „tiesa sakant, neprisimenu kaip susi...“ nes prisiminiau.

Turėjau bendradarbį Mindaugą, kuris dalyvaudavo visur su kažkokia chebra. Nepamenu ar ten koks puslapis buvo, ar irc, ar... Kartą jie žaidė tarpusavyje (o gal prieš kažką) krepšinį ir Mindaugas pasiūlė man. Taigi, nuėjau, žaidžiau... Žaidimas buvo juokingas, nes vienas mažaūgis bičiukas pastoviai pamesdavo kamuolį ir užsispyrusiai kitiems nepasuodavo. Kai pasiūliau eiti ant suolo pailsėti pasakė kažkokį Ryto komandos žaidėjo numerį ir paklausė kas šiuo numeriu žaidžia. Artūras Javtojas. Nusisuko ir nuėjo. O kur Evelina? Dar prieš žaidimą, kai persirengiau, neturėjau kur padėti savo piniginės, mobilaus... Dėl piniginės nesu tikras, bet mobilus tikrai buvo. Šone stovėjos kelios merginos. Viena jų buvo ryža, aukšta, kojas keistai laikė, daug juokėsi. Savo daiktus patikėjau jai. Kol žaidžiau, ji sugebėjo išmesti mano telefoną ant žemės. O, kad taip įvyks - buvo perspėjusi...

Nepamenu kaip ten tiksliai buvo, bet vieną kartą ji atsirado mūsų klube. Turėjome tokį undergroundinį klubą... Dar kažkaip ir ji atsirado ir rašykuose. Jos atsiradimas buvo sunarpliotas, nes tiksliai kaip - napamenu. Manau ji ir pati neprisimintų. O bendravimas prasidėjo nuo rašykų (turbūt).

Organizacija

Tam, kad galėtumėm rašyti projektus ir gauti finansavimą renginiams ar pačiam rašykui, reikėjo įstaigti organizaciją. Tą procedūrą atlikome su Evelina (nors prisidėjo ir daugiau kas). Buvome sugalvoję pavadinimą „Kitoks“, bet neleido. Sakė, kad būdvardis privalo būti su daiktavardžiu. Reikėjo greitai nešti su patiasytu pavadinimu, sėdėjome mano darbo virtuvėlėje ir sugalvojome - „Kitoks varniukas“.

Knygos

Ji knygų maniakė. Abu ilgą laiką svajojome apie knygyną. Knygynas yra.

Energija

Jei Evelinai pria kojos pririšti kažkokį varikliuką, kuris suktųsi kai tik ji nesiilsi - Vilniaus Senamiestis būtų apšviestas. Su šypsena.

Humoro klubas

Vis pasižiūriu humoro klubą. Žinau, kad iš esmės ten yra liūdesys, bet kartas nuo karto šypsena atsiranda. Keli pastebėjimai:

Į laidą kartais pakviečiami nauji „humoristai“. Juos kviečia nebūtinai tam, kad būtų juokinga. Dažniausiai tik tam, kad vėliau galėtų iš jų pasijuokti. 6 vardai geriau nei 5.

Niekada nebūsi nauju dalyviu, jei nesugebi judėti patekdamas į operatoriaus judinamos kameros kadrą. Operatorius senas, todėl dalyviai turi derintis prie jo.

Jei nepasiseka juokas tereikia pasakyti: „Marijonas“ ir visi juoksis.

Jei dalyviai po filmavimo pasižiūrėtų laidą per tv, dauguma ten nebeeitų. Laidos nežiūrėjo ir Juozas Erlickas, nes, kitaip nei kiti, jis būtų atėjęs dar kartą.

Jei juokas atrodo nevisiškai pavykęs net tau - visada gali nusikeikti. Gal nebus daug geriau, bet keiksmažodžiai savaime yra juokingi, kai jautiesi saugiai.

Padangų keitimas

Šiandien pakeičiau padangas į vasarines abiem automobiliams. Žinau, kad dar anksti, bet:

Vienam pradėjo leisti orą vienas ratas. Taisyti ir mokėti pinigus, o po savaitės vėl padėti į sandėlį neapsimoka. Sutaisysiu rudenį, nes greičiausiai leidžia per surūdijusį ratlankį. Taigi, pakeičiau.

Kitam kažkas atsitiko su granata, todėl reikėjo tvarkyti. Tuo pačiu pakeičiau ir ratus.

Lietuvos rytas - Žalgiris Kaune

Vakar rungtynes žiūrėjome Kauno kabake. Visi rėkia kai pataiko Žalgiris, o mūsų staliukas - kai Rytas. Vaizdas buvo įdomus visiems, bet mūsų niekas nemušė.

Sunki ta dėstytojo duona

Šiandien grupiokas atsiuntė nuorodą. Citata:

Praėjusio penktadienio vakarą, įtariant kyšio reikalavimu bei kyšio priėmimu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai sulaikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Matematinio modeliavimo katedros dėstytojas V. K.  Plačiau čia

Labiausiai nustebau tada, kai sužinojau kas jis. Ogi mano kursiokas. Jis buvo vargšelis, kaip reta, o tapo dėstytoju. Matyt tada atsirado valdžios pojūtis. Žiauriai keista  :)

Kaziuko mugė

Šiandien apsilankėme Kaziuko mugėje. Iš tiesų patiko. Buvo gera ir linksma. Kadangi mums nieko nereikėjo, tai niek oir nepirkome. Na gerai, beveik nieko. Nusipirkome:

  • stručių vytintų dešrelių. Buvo labai įdomu paragauti, nors kaina didelė.Manau nebuvo verta, nes pagaminta prastai. Skonio nedaug, kvapo - taip pat. 18 Lt.
  • briedienos vytintos dešros. Latviai pardavinėjo. Va čia yra tai, dėl ko negaila nė cento. 17 Lt. Labai skanu.
  • rūkytos žuvies. žmonės norėjo jau važiuoti namoir pardavinėjo labai pigiai. Ta proga ir pėmiau. 6 Lt ur 5 žuvytes.
  • riestainių. Be jų nevalia. 5 Lt

Skaitymai Paraštėse

Kasmet rengiame skaitymus „Paraštės Metai“. Iš vienos pusės tai yra atviras renginys visiems, o iš kitos - rašyk.lt gimtadienis.

Buvo taip, kad šis renginys sulaukė beveik 400 žmonių. Buvo taip, kad jis nepavyko ir visiems buvo žiauriai nuobodu. Šiemet nusprendėm daryti kitaip - padarėme jį viešai uždarą. Kaip tai įmanoma? Paskelbėme informaciją viešai, bet niekur nekišome reklamos ir neskelbėme įkyriai. Viskas sąmoningai ir... pavyko. Pagaliau renginys buvo toks, koks ir turėtų būti: nedaug žmonių (apie 40), daug bendravimo, linksma.

Ko gero pirmą kartą skaičiau ir aš. Skaičiau ne savo kūrybą, bet buvo visai smagu. Geriausia, kad situacija tuo metu kaip tik tiko paruoštiems tekstams.

O dar man labai patiko vienas bičiukas, kuris skaitė devynių dalių savo kūrybą apie drakonų kovas. Jam pavyko perskaityti tik 8, bet žaviausia, kad jis nesupyko. Nesupyko nei kai pasijungė muzikinis fonas, nei kai kelis kartus švelniai patraukėme per dantį. O skaityti jis tikrai gali ir balsas geras, bet tekstai... ilgi ir silpni.

Bet kuriuo atveju buvo tikrai linksma. Galbū kažką panašaus reiks ir kitamet daryti.  :)