Kelis kartus mačiau po nedidelę dalį filmo, bet neatsimenu kodėl jo nepažiūrėjau. Dabar bus gera proga.

Džono Irvingo „Sidro namų taisyklės“ žiauroka knyga. O gal reiktų sakyti ne saldi? Vaikų namai, gimdymai, abortai. Prie ko čia sidras? Sidro namai yra kitame pasaulyje, nei tas, kuriame yra Sent Klaudo vaikų namai. Tiltą tarp jų nutiesia vienas abortas.

Knyga, kuri lieka galvoje.

 

Kitos nuomonės:

• Apvaisinimo Padariniai - Meilės Aukos. 
• Taisyklės, kurios gali būti laužomos?
• Tai graudoka bet dinamiška našlaičio istorija, pilna šlykčiausių žodžių , sukeliančių gailestį ir nusivylimą.

Nesu marketingistas, reklamščikas ir pan. Tiesiog mano pastebėjimai, kurie padėjo Švyturiui perdegti.

Pradėkim nuo to taško, kai Švyturys buvo pačioje kalno viršūnėje ir švietė taip ryškiai, kaip niekada nebešvies nė vienas kitas.

Ko gero dauguma pamena posakį „alus tik Švyturys“ (taip aš apie alų). Jis buvo žiauriai gajus - visi gerdavo tik Švyturį. Jei kas nusipirkdavo kitokio alaus - sulaukdavo pašaipų. Dar įdomus faktas - Švyturys ir Švyturio Eksta buvo tas pats. Kitos Švyturio rūšys buvo pakenčiamos, bet Ekstra gėrimas sulaukdavo visų pritarimo. Buvo tokie laikai. Kas dabar parduotuvėje perka Švyturio Ekstra?

Mano prisimenamos klaidos, kurios „padėjo“ Švyturiui:

1. Vienu metu Ekstra pradėjo gaminti ir Utenoje. Dažniausiai šis alus būdavo vežamas į rytų Lietuvą. T.y. ir į Vilnių. Skonis buvo diena - naktis lyginant su Klaipėdos. Dabar, kiek žinau, Utenoje Ekstra negamina.
2. Reklamų pigumas.Kažkuriuo metu Švyturys pradėjo kurti „pigius“ reklaminius klipus. Taip jie nusileido arčiau jį besivejančių konkurentų.
3. Išleido alų Ekstra Draught. Idėja išleisti gyvą alų nebuvo bloga. Gyvas alus buteliuose yra teisingas žingsnis, bet...Tokiu būdu jie sudarė konkurenciją savo ir visos Lietuvos populiariausiam alui. Jie pradėjo konkuruoti patys su savimi. Geriausią alų patys pavertė nebe geriausiu.
4. Padarė „Klasikinę Švyturio kolekciją“ (Baltijos, Draught, Baltas), kurioje vienintelis Baltijos alus yra senas ir kaip klasika. Ekstra joje nėra.
5. Dabar suka reklamą, kur kažkokie šlykštūs snukiai vejasi bačką alaus. Fone skamba muzika kaip Kusturica filme. Aš visada perjungiu tv kanalą tik pamatęs tą reklamą. Parduotuvėje pamatęs Ekstra alų prisimenu ją ir visada neprisiverčiu pirkti.

Paskaičiau čia apie Vidžiūno vairavimą išgėrus ir... nieko. Jis liko nenubaustas. Visada labai jautriai reaguoju į girtų vairavimą. Visada pasakau besigiriantiems tuo, kad yra lochas.

Aš manau, kad sunkus girtumo laipsnis yra sunkinanti aplinkybė, todėl sužalojus ar užmušus žmogų turi būti baudžiama kelis kartus griežčiau. Bet štai Vidžiūnas lieka nenubaustas... Gerai, kad tą kartą niekas nenukentėjo.

Konservatoriai jo neišmes. Lygiai kaip neišmetė po įtarimų kyšininkavimu.

Kuo toliau tuo labiau jis jausis nenubaudžiamas ir kai užmuš žmogų - jį teis. Gal nuteis lygtinai, o jis nesupras už ką.

Mario Puzo knygos „Šeima“ pradžia manęs nesužavėjo. Nemečiau šalin ir nepasigailėjau.

Tikėjausi, kad tai bus kažkas panašaus į Krikštatėvį, o pasirodė - apie šventąjį sostą. Kad ir kaip būtų keista - įpusėjus supranti, kad Šeima nuo Mafijos mažai kuo skiriasi. Popiežius, Kardinolai, Šeimos. Žudynės, gandai, papirkinėjimas, šnipinėjimas, „draugystės“, išdavystės...

Taip buvo kai valdė Bordžos. Yra šlykštokų vietų, bet paskaitęs dar kartą prisimeni kaip krikščionybė plito ir kas buvo jos skleidėjai. Kiek mes žinome apie dabartinės bažnyčios paslaptis? Ko gero labai mažai, bet kartas nuo karto išlendantys ir greitai nutildomi pedofilijos faktai daug pasako.

Paskaitykite. Tikrai to verta knyga.

Sodra verkia, kad neturi pinigų. Buvau vakar ten ir pastebėjau vieną smulkmeną. Pagrindinėje salėje yra tikrai daug langų. Ant visų kaba žaliuzės (markizės atrodo) ir jos visur užtrauktos. Užtraukus salėje pasidaro tamsoka, todėl uždegamos šviesos. Salė didelė, todėl ir lempų daug. Smulkmena, bet ar kas iš jūsų namie dieną uždengia langus, o po to degina elektrą?

Nebalsavau. Tikrai gėda, bet viskas todėl, kad šiandien tėvo diena ir nespėjome grįžti. Esu dar labiau už elektroninį balsavimą.

Ir aš ten buvau...

Jei trumpai, tai renginys suorganizuotas gerai, niekas nevėlavo. Buvo vienu momentu, kad į vieną salę neįleido žmonių, nes „jų buvo per daug“. Dėl pranešėjų, tai matyt sunku nuspėti viską, bet kodėl kai kuriuos leido į didžiąją sceną - nežinau.

Dabar apie pranešėjus, kuriuos mačiau ir girdėjau:

1. Steve Chazin, „Apple“ socialinių tinklų paslaptys. Pats pranešimas paskaitytas gerai. Tema apie Apple, bet ne visai tai, apie ką galvojau. Bendrai visai neblogai
2. Dmitry Sholomko, „Skaitmeninio marketingo tendencijos ir Google“. Nelabai supratau ką jis norėjo papasakoti naudingo. Plius jo anglų kalbą suprasti sunkoka. Sėsk du.
3. Login interneto apdovanojimai. Nežinau kaip ir ka, bet tikiuosi kitais metais kažką keis. Nominacija „Lietuvos interneto fiasko“ išrinkta delfinas.lt, kuris fiasko buvo ne per praėjusius metus, o seniau. Aišku, pavadinime nėra žodžio „metų“, bet tada kitamet jos nebegalės likti. Ir pati didžiausia nesąmonė „Interneto metų žmogus“ yra A. Račas. Ką jis turi bendro su internetu, išskyrus blogą? Nieko. Tai kaip jis galėjo būti nominuotas šioje kategorijoje? Čia kaip kažkada roko metų grupe išrinko „Studiją“.
4. Džiugas Paršonis, „Tinklaraščių ateitis: 1001 socialinis tinklas“. Viena įdomiausių temų ir pasiruošė gerai. Gal tik pristatymas galėjo būti išraiškingesnis, nes Džiugas visą laiką kampe prastovėjo.
5. Arturs Mednis, „Twitter gudrybės“. Alio... ką čia veikė šis spameris? Jis aiškino kaip užspaminti twiterį bet kokiu šūdinu turiniu. Tada supranti, kaip blogai gali būti twiteris.
6. Lina Pliūraitė ir Giedrė Stabingytė, „Kaip tapti (video) guru?“. Iš tiesų dar operatorių buvo pasiėmusios mergaitės. Kalbėjo apie orą. Galima taip, galima taip. Darykite taip, darykite kitaip. Konkretumo ponai ir ponios. O šiaip skystai man pasirodė.
7. Ramūnas Šablinskas, „(R)evoliucija e.paslaugų rinkoje: ateitis yra šiandien“. Reikia atiduoti duoklę pagrindiniam rėmėjui ir leisti kažką pakalbėti. El. parašas. Labai piktas pranešėjo veidas tikrai nedžiugino klausytojų  :)  Parodė kaip pasirašoma telefonu. Kas to nežino - gal ir naudinga.
8. Šarūnas Girdėnas ir Justinas Beinorius, „98%“. Ačiū už reklamą  :))
9. Artūras Olšauskas, „Tavo asmeninis prekės ženklas“. Aiškino kaip susidaryti savo asmeninį prekės ženklą, po to perėjo prie įmonių. Gale pasakė: „kiekvienas jauturime savo prekės ženklą“. Tai apie ką ten kalbėjote?
10. Arnas Grigaliūnas ir Eglė Kacevičiūtė., „Žinau ką veiksi kitą kartą prisijungęs“. Dansu dansu blogo autoriai. Labai liūdnai kalbėjo, vaizdinės medžiagos nulis. Nepasiruošė? Beje, mergina iš kitoks.com buvo, tai noriu pasakyti, kad sprendimas pasiimti .com domeną buvo labai blogas sprendimas. Aš kartas nuo karto vis gaunu jų klientų laiškus į kitoks.lt paštą. Juos trinu, bet galėčiau ir viešinti  :))
11. Zbignev Gecis, „Kaip sukurti bloga interneto svetainę“. Man sunku vertinti, nes papasakojo apie svetainių kūrimo projekto vadovo darbą. Visa tai praėjau pats  :)
12. Darius Bagdžiūnas, „Skaitytojas, Blogeris, Pardavėjas - visi laimingi“. Teisingas pranešėjas. Jis visada kažką įdomaus papasakoja, o ir pristatymas būna nenuobodus. Duočiau 1 vietą
13. Vladas Sapranavičius, „Tinklaraščiai ir žiniasklaida: jų santykis dabar ir ateityje“. Savimyla. Taip spinduliuoja meile sau, kad... O pristatymas apie tai, kad atsirado diena.lt portaluose blogai (oho kokia naujiena) ir du mygtukai (pasiūlyk naujieną, iškelk į pirmą puslapį). Žiauru kai žmonės dėl tokių dalykų jaučiasi pirmaujančiais  :)
14. Leonidas Donskis, „Kas laukia privatumo ir viešumo sferų globalizacijos eroje?“. Žiauriai per aplinkui atėjęs priėjo iki esmės. Labai teisingas ir geras pranešimas. Stipri renginio pabaiga.

Man įdomiausia ir naudingiausia susitikti su senais pažįstamais arba seniai nematytais žmonėmis.

Turėjau kolegą Povilą. Jis užsikirtęs ant viskio buvo. Visada visiems aiškino kaip jėga yra geras viskis. Gero viskio paprasčiausia savybė - kaina. Sakė, kad virš 60 Lt kainuojantys viskiai yra visi geri.

Tuo metu negėriau viskio, o paragavus gerti jį ar degtinę man būdavo tas pats. Laikui bėgant viskas keičiasi  :))  Dabar kartais vakarais su dideliu malonumu išgeriu viskio. Grynas jis man per aitrus. Su ledais, dingsta viskio aromatas. Geriu skiestą su vandeniu. Tada man puikiai atsiskleidžia skonio sąvybės.

Beje, paragavus pigesnių ir brangesnių viskių, skonis tikrai skiriasi.

Kritikuokite mano požiūrį į viskį  :)

1. Viktoras Stirpeika „Luida“

Knygą gavau iš autoriaus, bet... Nepyk, Viktorai, bet nelabai vykęs produktas. Žiauriai banalūs sakiniai. Skaičiau, skaičiau, skaičiau, skaičiau, skaičiau, skaičiau ir... pagaliau nutariau nebaigti jos.

2. Vytautas Petkevičius „Durnių laivas“

Nežinau kodėl, bet tikiu daugeliu ten parašytų dalykų. T.y. kad Vytautas Landsbergis buvo KGBistas. Kiek žinau Čekuolis jau pats prisipažino. O nebaigiau nes atsibodo pačio Petkevičiaus aiškinimai koks jis geras. Jis geriausias visuose epizoduose. Tas toks pylimas brūdo ant visų, o savęs aukštinimas žiauriai atsibosta. Nebaigiau.

Turiu tokią kvailą savybę: kai skaitau kažką prastai parašyto arba banalaus iki begalybės - pradedu šypsotis ar net juoktis. Taip buvo visą laiką su Žiulio Verno knyga „Matijas Šandoras“. Parašė įkvėptas „Grafo montekristo“ ir dedikavo Diuma. Skaitydamas jaučiausi lyg būčiau pradinių klasių moksleivis. Viskas banalu iki begalybės, kartojama po kelis kartus ir pan. Je itai knyga vaikams - gal ir gerai, jei ne - tada labai nerekomenduoju  :)

Išgirta ir prigirta Benjamin Lebert knyga „Crazy“. Bestseleris. Na nelabai net ką turiu pasakyti. Vienas epizodas, vienas ne ilgas laikotarpis. Luošas vaikas pradeda mokytis internate (jau n-tame). Rūko, geria, ... ir viskas. Tikrai  :)  Kaip trumpas epizodas aprašytas neblogai, bet kaip knyga man nepatiko.

Kita ir dar viena nuomonės.

Klausimas iškart su atsakymu: kiek reikia žmonių norint suskaičiuoti šiukšlių dėžes? Mačiau šiandien skaičiuojant savo rajone. Greičiausiai seniūnijos atstovai.

Teisingas atsakymas yra 3. Taip, trys moterys eina ir skaičiuoja kiek šiukšlių dėžių yra.

Tiesa sakant, apsidairius dar gerai paieškoti turėjau kol pamačiau šiukšlių dežes. Jos išstatytos belekaip, padarytos nematomomis, visos skirtingos. Mano manymu, viskas turi būti paprasčiau - visur kur takai ar šaligatviai turi būti šiukšlių dėžės protingu atstumu. T.y. kad nereiktų nešti toli ir kad nereiktų eiti į šoną nuo reikiamos krypties.

Visur jau rašė apie tai, kad kažką nubaudė už numestą nuorūką. Bausti, turbūt, net nereiktų, jei šiukšlių dėžių būtų daug ir teisingose vietose. Taip pat uždraudus rūkyti automobiliuose. Pažiūrėkite į rūkančiųjų automobilių pelenines ir, ko gero, visos jos bus švarios.

Prisijungiu prie Džiugo iniciatyvos. Reikia 5 blogų, kuriuos skaitau ir galiu rekomenduoti. Nežinau ar tai yra teisingi blogai, bet... Eilės tvarka belekokia.

• basketnews.lt blogai. Krepšinio mėgėjams. rss
• Artūras Račas. Politikos mėgėjams. rss. Jei dar kartais neužsvaigtų apie gėlytes ir pan...
• Meno duobė. Meno mėgėjams. rss
• Common sense. Konsultantų mėgėjams. rss
• Salomėja. Daug energijos. rss

Iš tiesų žiauriai trūksta man įrašų vertinimo balais Google reader. Tada lengvai prafiltruočiau ir atjungčiau nesąmones  :)

Kažkada buvo Matulevičiaus laidos per tv, kur kaimuose įdomius žmones kalbindavo. Jos seniai nėra, o po jos nelabai rasdavau kažką panašaus. LTV2 buvo „Tarp žemės ir dangaus“, kuri, iš principo, taip pat teisinga laida. Man nepatiko jos formatas. Dabar turiu laidą, kurią klausydamas patiriu didelį malonumą - Radijo žinių laida „Prie pietų stalo“.

Ne dabar ją atradau. Tik dabar parašiau :)

Nesuprantu negi negalima kažkaip paprasčiau padaryti kojinių pakavimo? Tas popierinės etiketės prisiuvimas prie poros yra baisus dalykas.