Cookie Consent by TermsFeed

Dienos

Kai kiekvienas daro tik savo darbą

Atrodo įmonėje yra labai tvarkinga, kai kiekvienas aiškiai žino ką daro ir tik tai daro. Tačiau kartais tai patogu tik įmonei, o apie klientą pamirštama. Man prireikė spynos širdelės. Kodėl ir kaip aprašysiu kitą kartą, bet kadangi durys buvo iš Megrame, nuvažiavau ten.

Pirmas žmogus. Tik atėjus atsisėjau prie vadybininkės, kuri paskambinus i kažkam pasitikslino ir atspausdino užsakymo lapą, bei sąskaitą, paprašė pasirašyti. Paprašė pereiti prie šalia esančio stalo, kur galėsiu sumokėti.

Antras žmogus. Persėdau, atspausdino kasos pajamų orderį, pasirašiau, sumokėjau.

Pirmas žmogus. Grįžau pas pirmą, man papasakojo kai reikia nueiti į kitą pastatą. Ten yra cechas, o jo viduje laiptai į antrą aukštą.

Trečias žmogus. Nuėjau kur sakė pakeliui pasitikslindamas kelią. Ji atspausdino sąskaitą faktūrą, paprašė pasirašyti ir palydėjo prie kito darbuotojo tame pačiame kabinete.

Ketvirtas žmogus. Su juo nuėjome į sandėlį, kur paieškojęs spynos nerado tiksliai tokios pat. Nuėjome kažkur susiradome kitą žmogų.

Penktas žmogus. Taigi, visi kartu grįžome į sandėlį, kur man padavė širdelę.

Kai pagalvoji, tai smagu - visi turi darbo, visi kažką tą dieną nuveikė. O klientas... Ai, ką čia apie jį bekalbėti...

Robin Sharma „Vienuolis, kuris pardavė Ferrari“

Kadangi po kiekvienos knygos paminėjimo komentatoriai parašo, kad nereikia reklamos, bet neskaito ką jiems atsakau, tai... Dedu tik tas knygas kurias dabar perskaitau. Kadangi jas vienaip ar kitaip dedu, todėl ir linkus sudedu. Tikiuosi be tik paveikslėlį žiūrite, bet bent pradžią paskaitote  :)

Robin Sharma „Vienuolis, kuris pardavė Ferrari“ knyga kaip pavyzdys minima daugelyje mokymų. Norite sužinoti kuo Buda yra toks ypatingas? Čia sužinosite dalelę to. Pati knyga man nepatiko - smegenų plovimas ir dar pakankamai prastas.

Tiesa, pameluočiau jei pasakyčiau, kad nėra ko pasiimti iš jos. Yra. Man labiausiai patiko skaičius 21. T.y. jei kažką nori pasiekti - daryk tai 21 dieną. Po to galėsi nebedaryti. Skaičius nurodo konkrečią ribą, ko žmogus turi siekti. Tarkim mesti svorį iki kažkiek kilogramų yra daug sunkiau nei laikytis šiokios tokios dietos 21 dieną. Tuo pačiu jei jau 21 dieną kažką darai, po to viskas atrodo kitaip.

Ilgiausių metų...

Pastaruoju metu vis rečiau pataikau į gimtadienį, kur būtų dainuojama „Ilgiausių metų...“. Visi persimetė ant „Su gimimo diena... (hapy birthday vertimas)“.

Kaip vadinasi filmas?

Nežinau pavadinimo vieno filmo. Kažkada man labai patiko. Dar įdomu, kad mačiau du filmus, kuriuose žiūrėjo televizorių ir per jį rodė mano ieškomą  :)

Filmas nespalvotas. Žmogus šoka nuo tilto ir jį ištraukia angelas sargas. Po to mato gyvenimą tokį, lyg jo nebūtų buvę: niekas jo nepažįsta, kai kas pasikeitę. Gale filmo Kalėdų eglutė yra  :)

Gal kas žino pavadinimą?

Balys Sruoga „Dievų miškas“

Mokykloje visiems privaloma perskaityti Balio Sruogos knygą „Dievų miškas“. Aš, kaip perestukinas, neperskaičiau. Tiksliau perskaičiau 2/3 knygos ir... nebaigiau. Dabar perskaičiau visą. Keista buvo tai, kad skaičiau kaip visiškai kitą knygą. Prisiminimuose viskas buvo kitaip.

Keista kaip autorius po tokių išgyvenimų sugebėjo rašyti su sarkazmu.

Džonas Irvingas „Sidro namų taisyklės“

Kelis kartus mačiau po nedidelę dalį filmo, bet neatsimenu kodėl jo nepažiūrėjau. Dabar bus gera proga.

Džono Irvingo „Sidro namų taisyklės“ žiauroka knyga. O gal reiktų sakyti ne saldi? Vaikų namai, gimdymai, abortai. Prie ko čia sidras? Sidro namai yra kitame pasaulyje, nei tas, kuriame yra Sent Klaudo vaikų namai. Tiltą tarp jų nutiesia vienas abortas.

Knyga, kuri lieka galvoje.

 

Kitos nuomonės:

Pasaka apie tai, kaip perdegė Švyturio lemputė

Nesu marketingistas, reklamščikas ir pan. Tiesiog mano pastebėjimai, kurie padėjo Švyturiui perdegti.

Pradėkim nuo to taško, kai Švyturys buvo pačioje kalno viršūnėje ir švietė taip ryškiai, kaip niekada nebešvies nė vienas kitas.

Ko gero dauguma pamena posakį „alus tik Švyturys“ (taip aš apie alų). Jis buvo žiauriai gajus - visi gerdavo tik Švyturį. Jei kas nusipirkdavo kitokio alaus - sulaukdavo pašaipų. Dar įdomus faktas - Švyturys ir Švyturio Eksta buvo tas pats. Kitos Švyturio rūšys buvo pakenčiamos, bet Ekstra gėrimas sulaukdavo visų pritarimo. Buvo tokie laikai. Kas dabar parduotuvėje perka Švyturio Ekstra?

Mano prisimenamos klaidos, kurios „padėjo“ Švyturiui:

  1. Vienu metu Ekstra pradėjo gaminti ir Utenoje. Dažniausiai šis alus būdavo vežamas į rytų Lietuvą. T.y. ir į Vilnių. Skonis buvo diena - naktis lyginant su Klaipėdos. Dabar, kiek žinau, Utenoje Ekstra negamina.
  2. Reklamų pigumas.Kažkuriuo metu Švyturys pradėjo kurti „pigius“ reklaminius klipus. Taip jie nusileido arčiau jį besivejančių konkurentų.
  3. Išleido alų Ekstra Draught. Idėja išleisti gyvą alų nebuvo bloga. Gyvas alus buteliuose yra teisingas žingsnis, bet...Tokiu būdu jie sudarė konkurenciją savo ir visos Lietuvos populiariausiam alui. Jie pradėjo konkuruoti patys su savimi. Geriausią alų patys pavertė nebe geriausiu.
  4. Padarė „Klasikinę Švyturio kolekciją“ (Baltijos, Draught, Baltas), kurioje vienintelis Baltijos alus yra senas ir kaip klasika. Ekstra joje nėra.
  5. Dabar suka reklamą, kur kažkokie šlykštūs snukiai vejasi bačką alaus. Fone skamba muzika kaip Kusturica filme. Aš visada perjungiu tv kanalą tik pamatęs tą reklamą. Parduotuvėje pamatęs Ekstra alų prisimenu ją ir visada neprisiverčiu pirkti.

Girtas už vairo gali likti nenubaustas

Paskaičiau čia apie Vidžiūno vairavimą išgėrus ir... nieko. Jis liko nenubaustas. Visada labai jautriai reaguoju į girtų vairavimą. Visada pasakau besigiriantiems tuo, kad yra lochas.

Aš manau, kad sunkus girtumo laipsnis yra sunkinanti aplinkybė, todėl sužalojus ar užmušus žmogų turi būti baudžiama kelis kartus griežčiau. Bet štai Vidžiūnas lieka nenubaustas... Gerai, kad tą kartą niekas nenukentėjo.

Konservatoriai jo neišmes. Lygiai kaip neišmetė po įtarimų kyšininkavimu.

Kuo toliau tuo labiau jis jausis nenubaudžiamas ir kai užmuš žmogų - jį teis. Gal nuteis lygtinai, o jis nesupras už ką.

Mario Puzo „Šeima“

Mario Puzo knygos „Šeima“ pradžia manęs nesužavėjo. Nemečiau šalin ir nepasigailėjau.

Tikėjausi, kad tai bus kažkas panašaus į Krikštatėvį, o pasirodė - apie šventąjį sostą. Kad ir kaip būtų keista - įpusėjus supranti, kad Šeima nuo Mafijos mažai kuo skiriasi. Popiežius, Kardinolai, Šeimos. Žudynės, gandai, papirkinėjimas, šnipinėjimas, „draugystės“, išdavystės...

Taip buvo kai valdė Bordžos. Yra šlykštokų vietų, bet paskaitęs dar kartą prisimeni kaip krikščionybė plito ir kas buvo jos skleidėjai. Kiek mes žinome apie dabartinės bažnyčios paslaptis? Ko gero labai mažai, bet kartas nuo karto išlendantys ir greitai nutildomi pedofilijos faktai daug pasako.

Paskaitykite. Tikrai to verta knyga.

Kaip „taupomi“ pinigai

Sodra verkia, kad neturi pinigų. Buvau vakar ten ir pastebėjau vieną smulkmeną. Pagrindinėje salėje yra tikrai daug langų. Ant visų kaba žaliuzės (markizės atrodo) ir jos visur užtrauktos. Užtraukus salėje pasidaro tamsoka, todėl uždegamos šviesos. Salė didelė, todėl ir lempų daug. Smulkmena, bet ar kas iš jūsų namie dieną uždengia langus, o po to degina elektrą?

Europos parlamento rinkimai

Nebalsavau. Tikrai gėda, bet viskas todėl, kad šiandien tėvo diena ir nespėjome grįžti. Esu dar labiau už elektroninį balsavimą.

Login 2009

Ir aš ten buvau...

Jei trumpai, tai renginys suorganizuotas gerai, niekas nevėlavo. Buvo vienu momentu, kad į vieną salę neįleido žmonių, nes „jų buvo per daug“. Dėl pranešėjų, tai matyt sunku nuspėti viską, bet kodėl kai kuriuos leido į didžiąją sceną - nežinau.

Dabar apie pranešėjus, kuriuos mačiau ir girdėjau:

  1. Steve Chazin, „Apple“ socialinių tinklų paslaptys. Pats pranešimas paskaitytas gerai. Tema apie Apple, bet ne visai tai, apie ką galvojau. Bendrai visai neblogai
  2. Dmitry Sholomko, „Skaitmeninio marketingo tendencijos ir Google“. Nelabai supratau ką jis norėjo papasakoti naudingo. Plius jo anglų kalbą suprasti sunkoka. Sėsk du.
  3. Login interneto apdovanojimai. Nežinau kaip ir ka, bet tikiuosi kitais metais kažką keis. Nominacija „Lietuvos interneto fiasko“ išrinkta delfinas.lt, kuris fiasko buvo ne per praėjusius metus, o seniau. Aišku, pavadinime nėra žodžio „metų“, bet tada kitamet jos nebegalės likti. Ir pati didžiausia nesąmonė „Interneto metų žmogus“ yra A. Račas. Ką jis turi bendro su internetu, išskyrus blogą? Nieko. Tai kaip jis galėjo būti nominuotas šioje kategorijoje? Čia kaip kažkada roko metų grupe išrinko „Studiją“.
  4. Džiugas Paršonis, „Tinklaraščių ateitis: 1001 socialinis tinklas“. Viena įdomiausių temų ir pasiruošė gerai. Gal tik pristatymas galėjo būti išraiškingesnis, nes Džiugas visą laiką kampe prastovėjo.
  5. Arturs Mednis, „Twitter gudrybės“. Alio... ką čia veikė šis spameris? Jis aiškino kaip užspaminti twiterį bet kokiu šūdinu turiniu. Tada supranti, kaip blogai gali būti twiteris.
  6. Lina Pliūraitė ir Giedrė Stabingytė, „Kaip tapti (video) guru?“. Iš tiesų dar operatorių buvo pasiėmusios mergaitės. Kalbėjo apie orą. Galima taip, galima taip. Darykite taip, darykite kitaip. Konkretumo ponai ir ponios. O šiaip skystai man pasirodė.
  7. Ramūnas Šablinskas, „(R)evoliucija e.paslaugų rinkoje: ateitis yra šiandien“. Reikia atiduoti duoklę pagrindiniam rėmėjui ir leisti kažką pakalbėti. El. parašas. Labai piktas pranešėjo veidas tikrai nedžiugino klausytojų  :)  Parodė kaip pasirašoma telefonu. Kas to nežino - gal ir naudinga.
  8. Šarūnas Girdėnas ir Justinas Beinorius, „98%“. Ačiū už reklamą  :))
  9. Artūras Olšauskas, „Tavo asmeninis prekės ženklas“. Aiškino kaip susidaryti savo asmeninį prekės ženklą, po to perėjo prie įmonių. Gale pasakė: „kiekvienas jauturime savo prekės ženklą“. Tai apie ką ten kalbėjote?
  10. Arnas Grigaliūnas ir Eglė Kacevičiūtė., „Žinau ką veiksi kitą kartą prisijungęs“. Dansu dansu blogo autoriai. Labai liūdnai kalbėjo, vaizdinės medžiagos nulis. Nepasiruošė? Beje, mergina iš kitoks.com buvo, tai noriu pasakyti, kad sprendimas pasiimti .com domeną buvo labai blogas sprendimas. Aš kartas nuo karto vis gaunu jų klientų laiškus į kitoks.lt paštą. Juos trinu, bet galėčiau ir viešinti  :))
  11. Zbignev Gecis, „Kaip sukurti bloga interneto svetainę“. Man sunku vertinti, nes papasakojo apie svetainių kūrimo projekto vadovo darbą. Visa tai praėjau pats  :)
  12. Darius Bagdžiūnas, „Skaitytojas, Blogeris, Pardavėjas - visi laimingi“. Teisingas pranešėjas. Jis visada kažką įdomaus papasakoja, o ir pristatymas būna nenuobodus. Duočiau 1 vietą
  13. Vladas Sapranavičius, „Tinklaraščiai ir žiniasklaida: jų santykis dabar ir ateityje“. Savimyla. Taip spinduliuoja meile sau, kad... O pristatymas apie tai, kad atsirado diena.lt portaluose blogai (oho kokia naujiena) ir du mygtukai (pasiūlyk naujieną, iškelk į pirmą puslapį). Žiauru kai žmonės dėl tokių dalykų jaučiasi pirmaujančiais  :)
  14. Leonidas Donskis, „Kas laukia privatumo ir viešumo sferų globalizacijos eroje?“. Žiauriai per aplinkui atėjęs priėjo iki esmės. Labai teisingas ir geras pranešimas. Stipri renginio pabaiga.
Man įdomiausia ir naudingiausia susitikti su senais pažįstamais arba seniai nematytais žmonėmis.

Viskis

Turėjau kolegą Povilą. Jis užsikirtęs ant viskio buvo. Visada visiems aiškino kaip jėga yra geras viskis. Gero viskio paprasčiausia savybė - kaina. Sakė, kad virš 60 Lt kainuojantys viskiai yra visi geri.

Tuo metu negėriau viskio, o paragavus gerti jį ar degtinę man būdavo tas pats. Laikui bėgant viskas keičiasi  :))  Dabar kartais vakarais su dideliu malonumu išgeriu viskio. Grynas jis man per aitrus. Su ledais, dingsta viskio aromatas. Geriu skiestą su vandeniu. Tada man puikiai atsiskleidžia skonio sąvybės.

Beje, paragavus pigesnių ir brangesnių viskių, skonis tikrai skiriasi.

Kritikuokite mano požiūrį į viskį  :)

Knygos kurių nebaigiau skaityti

1. Viktoras Stirpeika „Luida

Knygą gavau iš autoriaus, bet... Nepyk, Viktorai, bet nelabai vykęs produktas. Žiauriai banalūs sakiniai. Skaičiau, skaičiau, skaičiau, skaičiau, skaičiau, skaičiau ir... pagaliau nutariau nebaigti jos.

2. Vytautas Petkevičius „Durnių laivas“

Nežinau kodėl, bet tikiu daugeliu ten parašytų dalykų. T.y. kad Vytautas Landsbergis buvo KGBistas. Kiek žinau Čekuolis jau pats prisipažino. O nebaigiau nes atsibodo pačio Petkevičiaus aiškinimai koks jis geras. Jis geriausias visuose epizoduose. Tas toks pylimas brūdo ant visų, o savęs aukštinimas žiauriai atsibosta. Nebaigiau.

Žiulis Vernas „Matijas Šandoras“

Turiu tokią kvailą savybę: kai skaitau kažką prastai parašyto arba banalaus iki begalybės - pradedu šypsotis ar net juoktis. Taip buvo visą laiką su Žiulio Verno knyga „Matijas Šandoras“. Parašė įkvėptas „Grafo montekristo“ ir dedikavo Diuma. Skaitydamas jaučiausi lyg būčiau pradinių klasių moksleivis. Viskas banalu iki begalybės, kartojama po kelis kartus ir pan. Je itai knyga vaikams - gal ir gerai, jei ne - tada labai nerekomenduoju  :)