Atrodo įmonėje yra labai tvarkinga, kai kiekvienas aiškiai žino ką daro ir tik tai daro. Tačiau kartais tai patogu tik įmonei, o apie klientą pamirštama. Man prireikė spynos širdelės. Kodėl ir kaip aprašysiu kitą kartą, bet kadangi durys buvo iš Megrame, nuvažiavau ten.
Pirmas žmogus. Tik atėjus atsisėjau prie vadybininkės, kuri paskambinus i kažkam pasitikslino ir atspausdino užsakymo lapą, bei sąskaitą, paprašė pasirašyti. Paprašė pereiti prie šalia esančio stalo, kur galėsiu sumokėti.
Antras žmogus. Persėdau, atspausdino kasos pajamų orderį, pasirašiau, sumokėjau.
Pirmas žmogus. Grįžau pas pirmą, man papasakojo kai reikia nueiti į kitą pastatą. Ten yra cechas, o jo viduje laiptai į antrą aukštą.
Trečias žmogus. Nuėjau kur sakė pakeliui pasitikslindamas kelią. Ji atspausdino sąskaitą faktūrą, paprašė pasirašyti ir palydėjo prie kito darbuotojo tame pačiame kabinete.
Ketvirtas žmogus. Su juo nuėjome į sandėlį, kur paieškojęs spynos nerado tiksliai tokios pat. Nuėjome kažkur susiradome kitą žmogų.
Penktas žmogus. Taigi, visi kartu grįžome į sandėlį, kur man padavė širdelę.
Kai pagalvoji, tai smagu - visi turi darbo, visi kažką tą dieną nuveikė. O klientas... Ai, ką čia apie jį bekalbėti...