Utena bando vėl atgaivinti savo Auksinį alų ir vėl pradėjo pilstyti į butelius. Kadangi Utena nori kažkaip išsiskirti - pilsto į skaidrią tarą, o tai reiškia, kad alus turi būti visiškai negyvas. Toks ir skonis.

Stiprokas.

Neblogas, kaip ir visi Vilniaus alaus gaminiai. 6,8%.

Tamsusis Rinkuškių alus. Stiprus - 8%.

Eilinis alus.

Nustebino šitas alus savo skoniu. Aš nepajutai jo stiprumo. O jis net 8%.

Ant laužo kepto miežių salyklo kvapo. Na įdomu pažiūrėti kaip ant laužo kepą salyklą šitam alui. Skonis tikrai neblogas ir įdomus. Nusipirksiu kada dar kart  :)

Kaip ir dauguma Rinkušių alaus rūšių - joms trūksta skonio ir išskirtinumo vieno nuo kito.

Pats silpniausias - trečiokas (5,2%). Deja, skonio nedaug.

Jau 7% stiprumas.

Stiprokas - 8% alus. Ko gero sodriausio skonio iš visų šios serijos.

Kadangi tamsusis alus vadinasi Port Night, tai gal šviesų reikėjo pavadinti Port Day? Žinoma, kad dieną gerti alų yra keistoka  :) O skonis tai silpnokas

Biržiečių alų pamenu iš savo vaikystės. Tačia utuo metu nelabai skyriau skonio. Dabar šis alus beveik niekuo nesiskiria nuo kitų Rinkuškių rūšių.

Labai gražus pavadinimas - „Night“. Tamsus Rinkuškių alus turi tikrai daugiau skonio nei šviesus, todėl jei pirksite Rinkušių - pirkite tamsų.

Nelabai ką galiu pasakyti apie šį alų. Eilinis paprastas ir vakarui jo nepirkčiau  :)