Cookie Consent by TermsFeed
 

Alus

Vilkmergės Šviesusis

Vilkmergės ŠviesusisKaip supratau, iš esmės atnaujinama Vilkmergės alaus produkcija. Ta proga teko paragauti ir naujojo Šviesiojo alaus. Ragavau tik kartą, todėl kitą dieną galėtų būti ir kiek kitokie įspūdžiai.

Pradėkime nuo išvaizdos. Nieko negaliu prikišti. Galiu tik girti, girti, girti. Labai gražus butelis, kuris tikrai vilioja pirkti ir mėgautis. Visa pakuotė ir įvaizdis yra labai gerai padaryta. Yra tik vienas man nepatinkantis dalykas - butelio tūris yra 0,41 litro. Nelabai sugalvoju kokia prasmė daryti viską super gerai ir imti išsidirbinėti su tūriu.

Dabar apie patį alų. Nežinia ar čia butelis suteikia per didelius lūkesčius, bes skonis yra............. Ne, ne blogas. Jis toks, apie kurį nelabai ką galima pasakyti. Trūksta išraiškingumo. Toks alus turi turėti aiškiai išreikštą ir aiškiai atskiriamą skonį, o dabar aklame teste abejoju ar kas atpažintų jį. Čia yra „mažųjų“ bravorų produkcija ir ji turi būti aiškiai išreikštas skoniu, o tik po to pakuote. Dabar gi atvirkščiai. Viską sudėjo į pakuotę ir alaus skoniui pritrūko laiko?

Bet kuriuo atveju šį alų paragauti verta vien dėl jausmo, kurį teikia tara, o skonis jums vakaro nesugadins.

Tauras Dvigubo salyklo

Vieną dieną susėdome prie 7 rūšių šviesaus alaus padegustuoti. Visas alus, išskyrus vieną, buvo parduotuvinis. Ir apėmė liūdesys. Alų galima buvo padalint iį dvi grupes: belekas ir su jaučiamu kažkokiu skoniu. Belekokį alų beveik neįmanoma buvo sureitinguoti. Kitoj grupėj liko 3 rūšys, kurios susidėliojo į vietas. Tauro Dvigubo salyklo alus būtų antroje grupėje.Nors tai nereiškia, kad jis jums patiks arba nepatiks.

Pradžioje galvojau, kad dvigubo salyklo reiškia iš dviejų salyklo rūšių. Pasirodo jame yra dvigubai daugiau grūdų nei įprastai. Ar žinojote, kad įprastai į alų deda 15 kg salyklo 100 litrų misos?

Šis alus nėra nei toks, apie kurį drąsiai sakyčiau - super, arba toks ,apie kurį galėčiau pasakyti - š... Jis kiekvienam kitoks, kiekvienam pagal nuotaiką. Kaskart rašant apie kažkokį alų detaliau, aš jo ragauju kelias dienas, nes taip pamatau kaip jis prisitaiko prie mano nuotaikų. Ar pirksiu dar? Kodėl gi ne?

Tauras Porteris

Tauras Porteris

Tauras išleido naują alų - porterį. Man teko jo paragauti prieš porą savaičių, kai dar lentynose jo nesimatė, bet neskubėjau su aprašymu. Paragavau pats, paragavo draugai. O dabar galima ir pasakyti ką apie jį galvoju?  :)

Susitarkime, kad alus buteliuose yra lyginimas tik su alumi buteliuose. Nereikia fantazuoti, leistis į beribes keliones. Turime parduotuves, kuriose stovi butelinis alus.

Pirmą kartą ragaudamas laukiau kažko panašaus į Kauno Senąjį Porterį, bet nusivyliau. Ne blogąja prasme, o ta, kad mano lūkesčiai subliuško - jis kitoks. Jis kur kas arčiau Volfo Engelman Porterio. Skonis švelnus, subalansuotas. Spalva visiškai juoda. Man skonis gal kiek per švelnus, bet tai leidžia šiuo alumi mėgautis ne išskirtiniais atvejais, o dažniau. Tikrai neblogas alus gavosi Taurui, todėl visi bėgte į parduotuves ragauti.  :)

Brolijos

Išleistas belekam, belekoks. Nenustebčiau, kad Utenos alus ar Švyturys pila kažkurią savo rūšį

Anglija: pirmas kartas (trečia dalis)

Šį kartą šiek tiek apie alų. Praėjo daug laiko, vis neprisėdau. Dabar kai kas spėjo pasimiršti, kai kas išbluko ir įspūdžiai nebe tokie švieži.

Pirmas dalykas, kuris mane nustebino - alaus pilstymas. Kitaip nei pilstant užsienietišką alų, jie savo alų pompuoja. Galima taip pavadinti. Kranai atrodo taip:

 

Traukinėdami tą juosą rankeną į save jie pripompuoja pilną bokalą. Jei susidaro putų - pompuoja tol kol jų nelieka. T.y. putos bėga per kraštus, bokalas paduodamas pilnutėlis. Jokių nupylinėjimų, pilstymų, laukimų kol nusės nėra. Foto rasta internete, gal niekas nesupyks. Beje, juokingas alaus pavadinimas pačioje kairėje pusėje - Pedigree. Tikrai toks yra, gėriau ir buteliais ir pilstomo. Bokalą net parsivežiau (nusipirkęs!).

Baruose niekas nevaikšto ir nepriima užsakymų. Visi nueina prie baro ir užsisako. Jei tai alus - palauki kol paduoda, jei tai kažkas, ką paduoti užtrunka ilgiau - atneša prie staliuko. Labai gera tvarka, labai viskas aišku ir gerai.

Buvau užeigoje, kuri vadinama seniausia Anglijoje. Stebino dar vienas dalykas - alaus kaina praktiškai tokia pat bet kurioje užeigoje. Nesvarbu ar ji turistų lankomoje vietoje, ar užkampyje, ar ji žiauriai krūtai padaryta ar ji atrodo kaip landynė. Bent jau Nottinghame niekur nereikia klausti alaus kainos. Alus čia kainuoja plius minus 3 svarai.

Bare buvo labai įdomus nuotykis. Pirkom porą alaus ir padavėm kortelę. Sako: sorry, korteles priimama tik nuo 10 svarų. Bet tuoj pat priduria - tu kai kitą kartą pirksi, aš galėsiu tau tuo 6 svarus grąžinti ir viską kartu nuo kortelės nuskaityti. Atrodo smulkmena, bet man neteko to girdėti Lietuvoje. Gali būti, kad tai ir dėl įstatymų ir dėl barų požiūrio...

Dar vienas dalykas buvo įdomu - Nottinghame yra baras bažnyčioje. T.y. bažnyčios pastatas parduotas verslininkams ir jie ten įrengė barą. Čia yra kelios foto kaip tai atrodo. Juokas ima kai pagalvoju kas būtų taip padarius Lietuvoje. Įsivaizduojate kokios eilės būtų prie baro? Kunigai be perstojo putotų, televizija apie tai rodytų ir pasakotų. Belieka tik viena - rasti ir įsigyti senovinę bažnyčią  :)

Mano svajonė turėti anglišką pubą Lietuvoje ir toliau lieka. Pabuvus ten įsitikinau, kad būtent taip ir turi atrodyti ir būtent taip turi elgtis su klientais geras ir teisingas baras.

Kaip aš pirmą kartą viriau alų (4 dalis)

Turint išvirtą alų (misą) prasideda pats pavojingiausias laikotarpis, kai alus gali būti užkrėstas bakterijomis. Kas tada? Surūgs.

Taigi, kuo greičiau alus atvėsinamas iki 18-23 laipsnių, tuo mažiau tikimybės, kad jis bus užkrėstas. Tuo pačiu bus mažiau nuosėdų.

Alų skaidresniu daro ir virimo metu (likus apie 15 min.) dedama kerpena.

Alų vėsinti galima labai įvairiai: statant į pilną vonią šalto vandens, statant į sniegą, darant šaldymo įrangą.

Aš pasidariau paprasčiausią: nusipirkau varinio vamzdelio ir jį jungiu guminiu prie krano. Paleidžiamas šaltas vanduo, kuris bėga per visą sistemą atiduodamas šilumą (šaltį) ir taip vėsina misą.

 

Ir iš arčiau:

 

Tada yra laukimas. Kai pasiekiama norima temperatūra, viską perpilame į rauginimo talpą. Svarbu, kad šioje talpoje misa būtų kuo daugiau prisotinta deguonies. Galima supilti į talpą ir gerai suplakti, arba pilti iš aukštai plona srove.

Ateina laikas alui įpūsti gyvybės. Misą užbarstome mielėmis.

 

Tada viską uždarome, įstatome alsuoklį, kad galėtumėm matyti ar dar vyksta rūgimo procesas.

Kaip aš pirmą kartą viriau alų (3 dalis)

Tęsiu savo virimo istoriją. Iš tiesų foto jau iš antro virimo, bet stengsiuosi viską aprašyti kaip buvo pirmą kartą (antrą lengviau ir greičiau).

Pats procesas priklauso nuo to kaip ir iš ko verdama. Galima tik iš grūdų, galima dalinai, naudojant ir salyklo ekstraktą. Kuo tai skiriasi?

Aš viriau iš grūdų ir ekstrakto. Grūdai sudedami į maišelį (tinklelį) ir užpilami šaltu vandeniu. Po to kaitinama iki 70 laipsnių ir paliekama pusvalandžiui. Šiuo metu išsiskiria visas saldumas. Kas supranta daugiau už mane gali pakomentuoti. Kiek aš žinau, grūdai yra daiginami ir tik pradėjus dygti jie yra vėl džiovinami. Kai kurie kepami ir gaunamas degintas salyklas. Prieš gaminant alų grūdus reikia suskaldyti. Ekstraktas yra grūdai kaitinti ir išgarintas vanduo. Vizualiai tai atrodo lygiai kaip medus. Skonį sunku apibūdinti. Kol neparagausi - sunku suprasti koks jis. Jaučiasi daug saldumo, bet jis nepanašus nei į medų, nei į cukrų...

Tiesa, viskas alaus gamyboje prasideda nuo švaros. Viską - puodą, įrankius, talpą, reikia dezinfekuoti. Paklius bakterijų - gali surūgti alus ir nieko nesigaus. Visame alaus gamybos procese šlykščiausi darbai susiję su švara. :)

 

Štai taip atrodo išbrinkę ištraukiami grūdai.Šis etapas trunka apie valandą.

Po to viskas užverdama ir labai pamažu supilamas salyklo ekstraktas. Jei pilsime per greitai - prisvils prie dugno.

 

Tada dedami kartieji apyniai. Mano kieme auga laukiniai apyniai. Jie turi iki 15 kartų mažiau kartumo, o tai reiškia, kad naudojant laukinius apynius, jų reiks iki 15 kartų daugiau. Recepte dažniausiai nurodoma kas kiek laiko kokie apyniai dedami. Aromatiniai dažniausiai dedami limus 10-15 min iki virimo pabaigos. Verdama apie valandą.

Po to - alus jau būna išvirtas.

Kaip aš pirmą kartą viriau alų (2 dalis)

Jau rašiau apie tai, kaip susipažinau su įranga, reikalinga virti alų. Dabar šiek tiek apie pačias medžiagas. T.y. iš ko gi tas alus susideda?

Alui reikia labai nedaug. Tik:

  • Apynių
  • Grūdų (salyklo)
  • Mielių
  • Vandens

Tik tiek.

 

Apyniai

Tiems, kad nematė kaip auga apyniai, tai viršuje yra nuotrauka. Tai vijoklinis augalas su kankorėžius primenančiais spurgais. Būtent jie ir yra reikalingi. Tačiau neapsigaukite, apynių yra begalė rūšių, kurios skirstomos į karčiuosius, aromatinguosius ir dar bala žino kokius. Kuo ilgiau verda apyniai - tuo daugiau kartumo iš jų išsiskiria. Taigi, apyniai duoda kartumą, aromatą, skonį.

Salyklas

Visas alaus saldumas gaunamas iš salyklo. Galima naudoti skaldytus grūdos arba salyklo ekstraktą. Skirtumas kainoje (ekstraktas brangiau). Salyklo ekstraktas labai labai pirmena medų. Skonis kitoks (nors ir saldus), bet išvaizda tokia pati. Kiek kokių naudoti priklauso nuo recepto.

Mielės

Mielės pats geriausias dalykas aluje. Tik jų dėka alus yra gyvas. Tik jų dėka alus yra su laipsniais  :)  Iš tiesų mielės reaguoja su cukrumi ir gaunasi alkoholis. Cukrus šiuo atveju visas iš salyklo. Mielių negalima dėti i karštą vandenį, nes jos žus.