- Na bet labai jau tavo akys gražios - sakau M.

- Žinau. Man dažnai sako, kad gražios akys, plaukai, blakstienos, kad net mandagumą pamirštu.

OK... alų tikrai labai myliu ir tikrai su juo dirbu vis daugiau ir daugiau... Bet tikrai labiau myliu savo šeimą  :)))

V pasidarė toks kodėlčius, kad miegodamas pietų miego per miegą klausinėja "Kodėl?"

Mano mama priminė istoriją su M, kai atkreipė dėmesį, jog V kojos kreivos.

Taip jau yra, kad visiškai normalu ir niekas nieko nedarys iki 5 metų su pėdų išlinkimu į vidų ar išorę. Tėvams baisu ir tai absoliučiai normalu.

M žiūri teliką ir atsitraukti negali. Paprašiau išjungti ir paleidau Dainos teatro dainą „Išjunk televizorių“. Ji išklausė ir net su šypsena. Žiūriu dingo mano telefonas. Girdžiu jos kambaryje dainuoja Telebimbam „Labai geras daiktas yra televizorius...“

V pasakoja mašinoje:

- Aš - Džordžas, sesė - pepapig, tėtis - kiaulė, mama - kiaulė...

V pasakoja kas yra didelis.
- O V didelis?
- Auga
- Tai greit jau būsi didelis..
- Barzda augs
- O kam tau barzda?
- Tėtis turi. Reikia.

Nieko iš niekur neatsiranda, viskas iš tėvų  :)

V įlindo į spintelę ir išpylė indaplovės skalavimo skystį. M šaukia mane. Ateinu:

- Tai kaip tu brolį žiūri, jei jis sugebėjo įlįsti ir iškraustyti visą spintelę?

- Nežinau. Gal be akių?

M (šešiametė) žaidžia su dviem broliais keturmečiais:

- Aš būsiu mama

- Tu būsi M, - rodo į vieną (suprask ji)

- Tu būsi V - rodo į antrą (suprask brolis)

Vaikų nenoras eiti miegoti daugeliui tėvų yra įprasta ir natūralu. O pastebėjote, kad kartais ir patys nenorite eiti į lovą ir sėdite tol, kol nelūžtate?

M pasakoja kaip jos draugė sakė, kad tėvai jai nesirūpina ir dar, kad ji sakė, jog širdis yra svarbiausia žmogui. Ir po to komentuoja pasipiktinusi:

- Širdis yra tik tavo organizmas, o visų svarbiausia yra mama ir tėtis.

Kalbame apie blogą orą ar pan. M sako:
- Čia dievas orą keičia
Na aš klausiu:
- Ar žinai, kas yra dievas?
- Žinau. Kai žmogus miršta, tai jis pakyla į dangų ir tampa dievu. Jis mus mato, o mes jo ne.

Gal ir nežiauriai gražu taip sudirbti draugus, bet aš M nieko nesakiau. ..

- Tėti, man draugės darželyje sako tokį dalyką: kai užaugsime tai nusipirksime arkliuką ir galės jį maitinti... aš joms tada pasakau vieną rimtesnį dalyką: aš jau turiu arkliuką ir ant jo jodinėju.

Šiandien su M kalbu telefonu, bo ji pas senelius...

- Tėti, o kai Murza (toks mūsų šuns-kalės vardas) numirs, tai aš galėsiu pati išsirinkti kitą gyvūną?