V gavo dovanų transformerį šautuvą. Žaidžia su sese:

- Aš būsiu vagis

- Ne, būk paprastas žmogus. Arba policininkas.

- Ne...

Čia priėjo tėtis ir sako M:

- Būk Veryga

-NEEEE!!!!!!

- Tėti, jei man pasakysi žodį "darželis" arbe "mokykla" - žinok aš visada pašoksiu iš lovos.

Laimingas V, kad pagaliau gali eiti ten, kur daug chebros.

V ir M kalbasi prie pietų stalo. Žino, kad po pietų laukią čipsai, todėl kiekvienas giriasi už ką jam čipsų nupirko tėtis. Tėtis pirko, nes tiesiog pirko, bet jiems atrodo kitaip. Vardina kiekvienas po vieną ir įsiterpia mama:

- O man už kažką galima bus čipsų?

- Už tai, kad mumis rūpiniesi, perki mums drabužius, ....

po kokio penkto punkto V:

- M, jau užtenka, daugiau nesakyk, nes mums nebeliks.

Kažką žaidžia kartu, pykstasi ir ne ir vėl.
- Bet žmonės juk negali skraidyti? - brolio klausia M
- Ne
- Tai aš negaliu?
- Ne
- Tai kodėl tu skraidai?
- Tai aš nesąmones darau

V kalbasi du draugeliais po jų ištarto "šūdas":

- Nesakyk šito žodžio, negalima

- Nu jo negalima, bet mūsų tėtis kartais netyčia keikiasi

- Mano tėčiui tai galima keiktis, - V palaiko kalbą

- Na jo mūsų tėtis specialiai keikiasi irgi

V:

- Tėti, nori vytintos mėsos?

- Ne, man nukrito karūnėlė ir tik laikinai priklijavo. Bijau, kad vėl nukris.

- Kas yra karūnėlė?

- Na kai dantukas netikras, o dirbtinis

- Žinau kodėl dirbtinis. Nes tu dirbi.

Apžiūrinėjame I-II a. griuvėsius. M randa uždengtą skylę į rūsį:

- Tėti, o kas čia yra?

V užbėga už akių:

- Man atrodo čia dešreles kepdavo

Automobilyje žaidė žaidė ir V sako:

- Viskas, baigiam

- Dar paskutinį kartą, - kalbina M

- Viskas, baigiam

- Na dar vieną kartą, paskutinį

- Viskas, baigiam

- Dar paskutinį, jei nepadarysim paskutinį kartą, tai nesužinosi ką sugalvojau ir bus tavo problemos, - nenori pasiduoti M

Pauzė.

- Ne, tai bus tavo problemos, - viska užbaigė V.

Karantinas, tai vaikai savaitę prabuvo pas senelius. Grįžo. V prašo:

- Tėti, atnešk man vandens.

Aš kažką dariau tai nesureagavau. O nereaguoti tokiais atvejais nėra blogai, nes 4-ių vaikas kojas turi ir moka pats tai padaryti. V vėl:

- Tėti, atnešk vandens, nes verksiu.

Čia įsiterpia sesė:

- Tu žinok, mes jau grįžom namo iš senelių, čia tai neveiks.

Kalba seneliai su anūkais. V:

- Kiek tų gimtadienių gali būti?

Sesė pasakoja:

- Visą gyvenimą kiekvienais metais.

- O kiek aš gyvensiu?

- 100 metų, - sako močiutė.

M pataiso pasakodama, kad ne visi gyvena 100 metų. Kiti gyvena mažiau ir pan. V pertraukia:

- Na diedukas tai jau laaabai ilgai gyvena.

V užsimano mandarinų. Susirado savo piniginę ir atneša X pinigų seneliui, kad nupirktų. Po to man pasakoja:

- Bet negerai gavosi, nes senelis už savo pinigus nupirko.

Po to atneša iš plastikinio butelio padarytą taupyklę:

- Kai turėsiu daug pinigėlių, mama dar daugiau skylučių padarys.

V mamai:

- Kada tėtis grįš? 

- Kai M baigsis šokiai.

- A gerai. Dabar netrukdyk, aš guliu.

M džiaugiasi:

- Mums ryt nėra pamokų, nes darysime higienos stendą, dar nebus jokių būrelių, o kitą dieną muzikos sakė nebus nei solfedžio, nei akordeono...

- Tai gal tau nebebus niekada pamokų ir jau gali eiti dirbti? 

- Tai po mokyklos dar studauti reikia. 

Pauzė.

- Nors bendrai jo.. aš jau trečią klasę kaip ir baigusi, o norėčiau dirbti pradinių klasių mokytoja, tai galiu eiti dirbti.

V klausia:

- O kodėl kai būni namie, norisi prie jūros, kai būni prie jūros, norisi namo?

- Nežinau, kodėl tau taip būna, - sako mama.

- Na toks gyvenimas, - paaiškina keturmetis.

Aš per vieną savaitę FB pamačiau du įrašus, kurie yra beveik viskas, ką reikia žinoti apie vaikus ir jų ugdymą.