Turėjau kolegą Povilą. Jis užsikirtęs ant viskio buvo. Visada visiems aiškino kaip jėga yra geras viskis. Gero viskio paprasčiausia savybė - kaina. Sakė, kad virš 60 Lt kainuojantys viskiai yra visi geri.

Tuo metu negėriau viskio, o paragavus gerti jį ar degtinę man būdavo tas pats. Laikui bėgant viskas keičiasi  :))  Dabar kartais vakarais su dideliu malonumu išgeriu viskio. Grynas jis man per aitrus. Su ledais, dingsta viskio aromatas. Geriu skiestą su vandeniu. Tada man puikiai atsiskleidžia skonio sąvybės.

Beje, paragavus pigesnių ir brangesnių viskių, skonis tikrai skiriasi.

Kritikuokite mano požiūrį į viskį  :)

1. Viktoras Stirpeika „Luida“

Knygą gavau iš autoriaus, bet... Nepyk, Viktorai, bet nelabai vykęs produktas. Žiauriai banalūs sakiniai. Skaičiau, skaičiau, skaičiau, skaičiau, skaičiau, skaičiau ir... pagaliau nutariau nebaigti jos.

2. Vytautas Petkevičius „Durnių laivas“

Nežinau kodėl, bet tikiu daugeliu ten parašytų dalykų. T.y. kad Vytautas Landsbergis buvo KGBistas. Kiek žinau Čekuolis jau pats prisipažino. O nebaigiau nes atsibodo pačio Petkevičiaus aiškinimai koks jis geras. Jis geriausias visuose epizoduose. Tas toks pylimas brūdo ant visų, o savęs aukštinimas žiauriai atsibosta. Nebaigiau.

Išgirta ir prigirta Benjamin Lebert knyga „Crazy“. Bestseleris. Na nelabai net ką turiu pasakyti. Vienas epizodas, vienas ne ilgas laikotarpis. Luošas vaikas pradeda mokytis internate (jau n-tame). Rūko, geria, ... ir viskas. Tikrai  :)  Kaip trumpas epizodas aprašytas neblogai, bet kaip knyga man nepatiko.

Kita ir dar viena nuomonės.

 Tamsus čekiškas alus, gaminamas Lietuvoje. Lengvas tamsus alus. ...ir labai neblogas.