Jurga Ivanauskaitė „Prarasta Pažadėtoji žemė“. Labai labai įdomi ir gera knyga. Kol kas man ryškiai geriausia Ivanauskaitės knyga. Labai daug įdomių faktų apie budizmą, apie jos kelionę į Tibetą. Perskaitęs supranti kodėl ji taip kovojo už Tibetą, supranti, kad ten ta vieta, kurią norisi aplankyti. Puikiai perduodama visa Tibeto ramybė ir, rodos, jau pats ten buvai. Rekomenduoju.
Aš apie virtualų arba mikro verslą.
Atidarant parduotuvę visi tikisi, kad turėsdaug pirkėjų. Tie kurie nesitiki - verslo nepradeda :) Tačiau yra viena klaida - negalima tikėtis, kad pradžioje jums labai padės draugai. Iš tiesų draugai nebus tie žmonės, kurie jums neš pelną. Gerai kai yra draugų. Gerai, jei jie kažką nupirks, bet jie niekada nebus Jūsų maitintojais. Todėl kai planuojate - galvokite taip, lyg draugai niekada nieko iš jūsų nepirks.
Kitas dalykas - draugai gali jums labai padėti kaip reklamos šaltiniai: patardami savo draugams, pasakodami, kad žino kas prekiauja ir kur, pareklamuodami facebook, savo bloguose. Tokia pradinė informacijos sklaida yra labai naudinga.
Atsirado priežasčių ir teko susigalvoti deadline - per vasarį užsibaigti apdailą. Nepavyko iki naujųjų metų, bet nebuvo kažkokios konkrečios ribos. Ribos dingsta po metų ar pusantrų. Kovą operuos man kelią, todėl po to ilgokai negalėsiu visiškai nieko daryti. Paprašiau Virgio ir dviese maksimaliai stengsimės suspėti. Dirbsime tik savaitgaliais, bet nuo anksti iki vėlai. Pažiūrėsim ar pavyks. Bandysiu ir kiekvieną savaitę dėti info apie tai.
Rašiau ne kartą, kad įrenginėju tik pusę namo. Kitą pusę palieku vėlesniems laikams. Pagrindinė priežastis - finansai, antrinė - laikas.
Buvo likęs gabaliukas nebaigto gipso, kuris labai jau erzino mane. Taigi, užsibaigėm tą vietą, kuri vėliau bus sujungimas padaryta-nepadaryta dalių. Tą vietą planuoju uždaryti iki to laiko, kai baigsiu. Foto prieš ir po:
Pasidarėm langų ir durų apdailą. T.y. apdaila buvo, bet reikėjo sudėti kampus ir po to išsilyginti.:
Šių patalpų gipso sujungimus dengiau ne tinkleliu, o popierine juosta. Tačiau ją klijuoti nėra taip paprasta kaip gali atrodyti to nebandžius. Antroji namo pusė bus tikrai greičiau ir geriau :)
Šitą skrajutę platina p. A. Zuokas. Jis, matyt, nori parodyti, kad jei grįš į Vilniaus mero kėdę, tai šilumos kaina stipriai sumažės, bet... Jau iš šio grafiko aiškiai matoma kada kaina pradėjo sparčiai kilti aukštyn - mero Zuoko valdymo metu.
Šilumos kaina priklauso nuo daug dalykų ir apie tai gali rašyti specialistai, bet, manau, aišku visiems - sukurta sistema kai meras buvo Zuokas. Aš to nepamiršau, o jūs?
Dabar įmonės gali vadintis kaip nori - ICOR, Dalkia, Cityservice, Universali arena, Seven Entertainment, Tiketa... ir t.t., bet aš vadinu vienu vardu - Rubicon. Ir už šią įmonę Vilniuje dėkoti galime Zuokui Abonentui.
Vytautas V. Landsbergis „Istorijos apie Lietuvą“. Gal tiksliau šią knygą reiktų pavadinti „Pasakos apie Lietuvą“? Labai gražios ir vertos dėmesio pasakos. Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Toks jausmas, kad šis alu yra maišytas su kokiu džinu ar pan. Indiškai nesuprantu, todėl negaliu paskaityti kas parašyta etiketėje. Pirmasis mano Indiškas alus. Ačiū Juditai :)
Kadangi parduotuvėse nebesimato, spėju, kad Tauras užraukė Gyvo alaus gaminimą. Ir kada gi suprasime, kad Gyvas alus turi būti pilstomas. O kadangi pilstomas kainuoja 2 kartus pigiau nei gyvas buteliuose, tai konkurenciją atlaikyti labai sunku. Dabar Tauras bando Nefiltruotą alų. Deja, jis yra per stiprus (7,7%) ir todėl, galiu spėti, kad nebus labai populiarus. Matysime. O skonis niekuo neiškirtinis, bet ir neblogas.
Rimantas Šavelis „Tadas Blinda“ - visiems žinoma apie ką ši knyga. Esu matęs filmą ne kartą ir ne du, bet ši knyga yra super gera. Tikrai labai verta perskaityti.
Žinoma, kad galiu klysti, nes nežinau tiksliai kokioms apkrovoms pritaikyti mūsų šaligatviai, bet...
Prieš pora dienų stebėjau kaip Viršuliškėse valė šaligatvį. Ledo sluoksnis storas, kadangi šiemet niekas jų nevalė. O ir nebarstė. Tik prieš kokią savaitę pradėjo. Bet aš čia apie tai, kaip tą ledą nuiminėjo. Tą darė bobocatas tokiu būdu: pakelia kaušą iki viršaus ir tada nuleidinėja greitai. Trenkiasi į ledą taip atskeldamas jį. Patikėki, smūgis gaunasi rimtas. Ir taip daužo be sustojimo. Na gerai, bobcato laužymas gal ir ne mano reikalas, bet tokiu būdu nuimant ledą yra laužomas šaligatvis. Tiek skaldomos plytelės, tiek jis ardomas.
Kadangi rinkimai artėja, tai jau kokią savaitę (pirmą kartą šią žiemą) visur barsto šaligatvius. Barstymas daug kur vyksta taip: važiuoja sunkioji mažina pilnu kėbulu smėlio, šalia sėdi darbininkas, kuris semia ir barsto iš važiuojančios mašinos. Kiekvienas sėdintis pats susikonstruoja sėdimą vietą - vieni suoliuką, kiti kėdę, treti fotelį.
Šaligatvių valymą nuo sniego dideliais traktoriais taip pat ne kartą stebėjau.
Mano supratimu šaligatviai daromi žmonėms ir apkrovos skaičiuojamos tokios, kad jais vaikščios žmonės. Kai jais važiuoja dideli traktoriai, sunkiasvorės mašinos, kai bobcatai daužo kaušu juos - jie tikrai ilgai netarnaus. O tai reiškia, kad sutaupydami kelis litus jų valymui, mokėsime tūkstančius jų perdarymui.
Ta pačia proga galiu pasakyti, kad šaligatvių nevalymas valstybei atsieina daug brangiau nei valymas. Gydymas žmonių traumų, gautų paslydus kainuoja daug daugiau.
Utena bando vėl atgaivinti savo Auksinį alų ir vėl pradėjo pilstyti į butelius. Kadangi Utena nori kažkaip išsiskirti - pilsto į skaidrią tarą, o tai reiškia, kad alus turi būti visiškai negyvas. Toks ir skonis.
Stiprokas.
Neblogas, kaip ir visi Vilniaus alaus gaminiai. 6,8%.
Tamsusis Rinkuškių alus. Stiprus - 8%.
Eilinis alus.
Ne pirmas kartas, bet kartais nutinka ir juokingų dalykų,
Einant į senukus visada žinau, kad prašys parodyti kuprinę, kad nesutiksiu ir galų gale teks bendrauti su apsauginiu. Praktiškai visada vienu ir ne visada mandagiu.
Kai būna mandagus ir „normalus“ - su juo kalbu normaliai ir mandagiai. Kai pasitaiko lochas - atitinkama ir reakcija. Šį kartą - antrasis variantas.
Užtveria kelią man ir Virgiui su vežimėliu:
- Parodykite pardavėjai kuprinę
- Ne
- Kodėl?
- O kodėl turėčiau?
Stovi išsiskėtęs ir niekur nepraleidžia. Einu projį - jis laiko mane ranka.
- Patraukite ranką, o jei turite kažkokių pretenzijų - kvieskite policiją.
- Jis prašo iškviseti policiją, - sako per raciją.
- pššš.. tegu pats kviečiasi jei nori.
- Kvieskitės pats jei norite, - pakartoja racijos balsą.
- Man jos nereikia. Aš einu namo, o jei jūs turite kažkokių problemų - kvieskite policiją. Tikrai neturiu laiko su jumis kalbėtis.
- Galime eiti į mūsų kambariuką ir man vienam parodysite.
- Na aš gi jūsų neprašau rodyti ką turite kuprinėje, ar kokiais apatiniais apsirengęs?
- Kai jūs turėsite tokį stažą kaip mano - galėsite nerodyti. (apatinių?)
- Supratau. Prašau patraukti ranką, nes man reikia eiti. KArtoju - jei norite kvieskite policiją ir aš palauksiu. Kitu atveju aš einu.
- Ateikite į pagalbą.. pšššš...
- Pšššš... tegu eina
- Galite eiti.
- Tą ir darau :)
