Aleksandras Diuma „Grafas Montekristas“

2011-12-18 17:55   kategorijoje:   Dienos

Aleksandras Diuma - Grafas MontekristasVaikystėje praleidau tą laiką kai visi skaitė. Užlopiau skylę ir perskaičiau A. Diuma knygą „Grafas Montekristas“. Visus tris tomus. Suprantu, kad knyga jaunimui. Pirmas tomas labai normaliai susivalgė, netgi labai įtraukė vietomis. Antras tomas - nuobodus ir pertemptas. Trečias - banalus ir visiškai nykus. Taip, žinau, kad nesu literatūros žinovas, bet tai man ir suteikia teisę sakyti tai, ką aš gavoju ir kaip man atrodo perskaičius. Tai knyga, kurios savo vaikams nesiūlysius skaityti.  :)

Anglija: pirmas kartas (antra dalis)

2011-12-14 22:47   kategorijoje:   Statau namą

Šį kartą duoklę atiduodu namui. Ten gyvenantys lietuviai sako, kad jie labai pasiilgsta spalvų įvairovės ir grįžę į Lietuvą duoda akims atsigauti. O man beprotiškai patinka kai yra darna. Man patinka deranti asimetrija, man patinka panašių atspalvių paletė...

 

Nottinghame dauguma namų turi vieningą stilių. Tiesa, ten taip pat veržiasi baisūs šiuolaikiški betoniniai ar stikliniai monstrai, bet... ten jiems palikta nedaug vietos ir tai labai labai gerai. Raudonos plytos ir tamsūs stogai - štai kas vienija namus ten. Nebūtina, kad namai būtų vienodi, bet atspalviai turi būti nurodomi statybų sąlygų sąvade ir leidime. Tik taip rajonai bus harmoningi ir jaukūs, dings cirkai, kai kiekvienas nori išsiskirti. Nuvažiuokite į bet kurią didesnę gyvenvietę ir rasite bent vieną durnių, kurio stogas bus mėlynas, kai tuo tarpu visų kitų bus raudoni ar juodi.

 

Matote kokios jų durys? Jos spalvotos! Jos lyg mažas gyvas taškelis name. Jos absoliučiai neerzina ir nedarko visumos. Man jos nerealiai patinka. Žinoma, kiekvienose duryse yra anga paštui, aiškiai nurodytas namo numeris.

Jų namai vėjo perpučiami. Kiek girdėjau, prekybos centre perkant vatos poką, antrą gauni dovanų. Už jį sumoka valstybė. Panašiai yra ir su saulės baterijomis, kurių vis daugėja ant namų stogų.

Žinote kaip atrodo angliškos rozetės?

 

Jei manote, kad turint mūsų kištuką perėjimas būtinas - šiek tiek klystate. Galima išsiversti ir be jo. Viršutinė skylė yra blokatorius. Kol ten neįkišama - nieko neleidžia kišti į apatines. Čia kaip ir apsauga nuo vaikų. Į viršutinę įkišus kažką (kad ir raktą), į dvi apatines telpa mūsų kištukas  :) Kartais visai naudinga, kad prie visų jų rozečių yra jungtukas, kuris atjungia įtampą rozetėje.

Jungtukai lygiai kaip ire rozetės, tik mygtukas per centrą. Man jie atrodo labai gražūs. Norėjau net nusipirkti  :)

Nežinau kodėl jie vonioje, tualete naudoja tokius jungiklius:

 

T.y. jungiklis prie lubų su virvele: patraukei - įsijungė, patraukei - išsijungė.

Na ir vienas dalykas, kurio naudos ar priežasties niekaip nesugebėjau suprasti. Kam taip daro nesupranta ir ten gyvenantys lietuviai. Kalba apie vandens maišytuvus.

 

Tokiu kriauklių yra iki šiol prekybos centruose. Vandens maišytuvai pas mus, o ten čiaupai. Kairėj karštas, o dešinėj šaltas. Taip, vanduo nemaišomas, o bėga iš kiekvieno atitinkamas. Tai yra žiauriai nepatogu. Tai visiškas nesusipratimas  :))

O šiaip te ndaug kas orientuota į praktiškumą, o ne papuošimus ir išvaizdą. Kai kas gali neatrodyti idealiai gražiai (kaip mes mėgstame), bet bus paprasta ir aišku kodėl. Toks požiūris yra teisingas.

Žiema atėjo

2011-12-12 22:35   kategorijoje:   Foto

Anglija: pirmas kartas

2011-12-11 22:56   kategorijoje:   Dienos

Ačiū Viliui. Pagaliu nuvažiavau į Angliją, kur visi bėga, o aš - atostogavau.

Nustebino tai, kad jau pirmą dieną supratau kodėl žmonės ten bėga ir kodėl ten gyvena kitaip. Tai nėra tik piniginiai reikalai, sunku viską surašyti tiksliai ir konkrečiai. Tiems kas ten buvo gali būti ir neįdomu, bet tiems kas ne - galbūt...

Buvau tik Nottinghame ir jo apylinkėse, todėl mano įspūdžiai nėra tokie kaip iš Londono ar kelionių po visą Angliją. Viską skaidau į mažas dalis, kad neužknistų skaityti vieno ilgo įrašo  :)

 

 

Kai kurie dalykai ten tiesiog logiški. Tarkim pėstieji eina per gatvę beveik visada per pėsčiųjų perėjas, bet žiūri į mašinas, o ne šviesoforo signalą. Policininkai tai mato, bet visiškai nekreipia dėmesio. Jei gatvė tuščia - kodėl pėstieji turi laukti?

Autobusų stotelės nusuktos ne į gatvės pusę, o į šaligatvio. Atrodo keistai, bet visai logiška - tokiu būdu pėstieji nestovi viena koja gatvėje, neaptaškomi šlapiu oru.

 

 

Gyvenau šalia seniausiojo pasaulyje futbolo lygos klubo. Stadionas, į kurį nenuėjau. Deja, nebuvo jokių rungtynių. Gal kas gali pasakyti kodėl pas mus taip nėra? Futbolo stadionas, firminė klubo parduotuvė, klubo baras (!!). Viskas logiška ir suprantama. Viskas taip kaip turėtų būti.

Įdomus faktas - visos gulbės yra Anglijos karalienės nuosavybė.

 

 

Šalis, kurioje yra daug tolerancijos, mandagumo ir mažai pykčio. Šalis, kurioje jautiesi lyg Lietuvoje, nors ne viskas taip pat.

Kaip aš pirmą kartą viriau alų (4 dalis)

2011-11-27 08:08   kategorijoje:   Alus

Turint išvirtą alų (misą) prasideda pats pavojingiausias laikotarpis, kai alus gali būti užkrėstas bakterijomis. Kas tada? Surūgs.

Taigi, kuo greičiau alus atvėsinamas iki 18-23 laipsnių, tuo mažiau tikimybės, kad jis bus užkrėstas. Tuo pačiu bus mažiau nuosėdų.

Alų skaidresniu daro ir virimo metu (likus apie 15 min.) dedama kerpena.

Alų vėsinti galima labai įvairiai: statant į pilną vonią šalto vandens, statant į sniegą, darant šaldymo įrangą.

Aš pasidariau paprasčiausią: nusipirkau varinio vamzdelio ir jį jungiu guminiu prie krano. Paleidžiamas šaltas vanduo, kuris bėga per visą sistemą atiduodamas šilumą (šaltį) ir taip vėsina misą.

 

Ir iš arčiau:

 

Tada yra laukimas. Kai pasiekiama norima temperatūra, viską perpilame į rauginimo talpą. Svarbu, kad šioje talpoje misa būtų kuo daugiau prisotinta deguonies. Galima supilti į talpą ir gerai suplakti, arba pilti iš aukštai plona srove.

Ateina laikas alui įpūsti gyvybės. Misą užbarstome mielėmis.

 

Tada viską uždarome, įstatome alsuoklį, kad galėtumėm matyti ar dar vyksta rūgimo procesas.

« 1 2 3 4 5 ··· 55 ··· 110 ··· 165 ··· 220 ··· 275 ··· 330 ··· 385 ··· 440 ··· 495 496 »