tas keistas pirmadienis
šuniui numirus
pilnos mašinų urzgimo
pilnos kaimynų
bėgo sekundės
užsuko
o už lango
ruduo

kai keikiesi tu
tai keikiuosi aš
abiem iš burnų
šoka rūpužės
viena didesnė
kita mažesnė
viena žalesnė
kita į rausvumą
o tos kur riebiausios
tai dryžuotos, taškuotos
paskui susitaikom
ir einam į pievą
paleisti vaikų...

Gilyn į inkstus
medinį varžtą suka
sako: "padės"
panosėje: "turėtų"
apsisuka ir spjaudosi
taip prisisiurbę
ir išpampę
užsirūko: "nieko prieš?"
gera daina: "gal galite garsiau?"
pakviečia šokiui: "atsisakot?"
dar pasikrapšto
nuvargę išsiskirsto
ryt tik aprengt
rankas surišt
ir atiduot

praskriejo pro šalį
laiškas
dar ne tau
nori sąskaitos?
už dyką?
už prisilietimą
man dar neužmigus
o kaip su tuo?
kuriuo?
geltonu, rudenio lapu.
du tūkstančiai trečių?
kitų
o... tų apstu...
atleisk, skubu...

trys langai be stiklo
nuo ryto.
pavogė.
tavo-mano buvimą.
dyką, bet mūsų.
nuleidę kojas
į upę.
tylim.