Agidukas

2009-10-04 10:35   kategorijoje:   Pažįstu

Pati pradžių pradžia

Kai jis buvo jaunas (ir mažas) jį krikštijo. Ta procedūra buvo patikėta močiutei. Grįžusi namo sako: spėkit vardą. Iš A raidės. Ir visi ilgai spėliojo. Atsakymas pasirodo labai paprastas - Agidukas.

Foto

Jo foto surasti google yra didelis darbas. Turėjau savo, todėl ši problema nepasirodė neįveikiama.

Vyr...

Ne visi pasiekia levelį vyr. Jis tai turi. Kartais, kai kreipiesi be vyr.... jis tai primena.

Susipažinau

Susipažinau pirmam kurse. Tiksliau ne visai mano pirmam, bet antram pirmam. Tuo metu įstojau antrą kartą ir mūsų grupėje buvo 5 vaikinai: aš, Virgis, Egis, Rytis, Šaras. Egis atsisėdo vienas į pirmą suolą. Praeidamas su niekuo niekada nesisveikindavo. Kai man atsibodo, nusprendžiau pats pasisveikinti. Nuo to laiko eidamas pro šalį man paspausdavo ranką. Bet tik man. Šalia stovintys grupiokai likdavo nepastebimi. Respektas.

Penalas

Penalus turėjau mokykloje. Egis turėjo universitete.

Lukiškės

Vienas geriausių pasisėdėjimų buvo po kažkurio egzamino Lukiškių aikštėje. Tuo metu Vilnius buvo teisingesnis miestas ir alų galima buvo ragauti miesto parkuose.

Sugyvenimas

Kažkada pas Egį gyvenau tris dienas. Istorija nutyli kaip ir kodėl taip buvo, bet faktas lieka faktu. Dar Egis turėjo sugyventinį Dulį. Jis naktimis belsdavo į sieną ir siųsdavo sms, kai mes degustuodavome gėrimus.

Krepšinis

Kai neturėdavo noro (jėgų) žaisti rungtynės, jis ateidavo ir atsinešdavo čeburėkų. Sirgdavo.

Vestuvės

Kai niekas tuo nebetikėjo Egis apsiženyjo. Tiesa, šiokie tokie akimi puikiai matomi požymiai buvo - svoris.

Evelina

2009-03-18 11:06   kategorijoje:   Pažįstu

Susipažinome

Ką tik nutryniau sakinio pradžią „tiesa sakant, neprisimenu kaip susi...“ nes prisiminiau.

Turėjau bendradarbį Mindaugą, kuris dalyvaudavo visur su kažkokia chebra. Nepamenu ar ten koks puslapis buvo, ar irc, ar... Kartą jie žaidė tarpusavyje (o gal prieš kažką) krepšinį ir Mindaugas pasiūlė man. Taigi, nuėjau, žaidžiau... Žaidimas buvo juokingas, nes vienas mažaūgis bičiukas pastoviai pamesdavo kamuolį ir užsispyrusiai kitiems nepasuodavo. Kai pasiūliau eiti ant suolo pailsėti pasakė kažkokį Ryto komandos žaidėjo numerį ir paklausė kas šiuo numeriu žaidžia. Artūras Javtojas. Nusisuko ir nuėjo. O kur Evelina? Dar prieš žaidimą, kai persirengiau, neturėjau kur padėti savo piniginės, mobilaus... Dėl piniginės nesu tikras, bet mobilus tikrai buvo. Šone stovėjos kelios merginos. Viena jų buvo ryža, aukšta, kojas keistai laikė, daug juokėsi. Savo daiktus patikėjau jai. Kol žaidžiau, ji sugebėjo išmesti mano telefoną ant žemės. O, kad taip įvyks - buvo perspėjusi...

Nepamenu kaip ten tiksliai buvo, bet vieną kartą ji atsirado mūsų klube. Turėjome tokį undergroundinį klubą... Dar kažkaip ir ji atsirado ir rašykuose. Jos atsiradimas buvo sunarpliotas, nes tiksliai kaip - napamenu. Manau ji ir pati neprisimintų. O bendravimas prasidėjo nuo rašykų (turbūt).

Organizacija

Tam, kad galėtumėm rašyti projektus ir gauti finansavimą renginiams ar pačiam rašykui, reikėjo įstaigti organizaciją. Tą procedūrą atlikome su Evelina (nors prisidėjo ir daugiau kas). Buvome sugalvoję pavadinimą „Kitoks“, bet neleido. Sakė, kad būdvardis privalo būti su daiktavardžiu. Reikėjo greitai nešti su patiasytu pavadinimu, sėdėjome mano darbo virtuvėlėje ir sugalvojome - „Kitoks varniukas“.

Knygos

Ji knygų maniakė. Abu ilgą laiką svajojome apie knygyną. Knygynas yra.

Energija

Jei Evelinai pria kojos pririšti kažkokį varikliuką, kuris suktųsi kai tik ji nesiilsi - Vilniaus Senamiestis būtų apšviestas. Su šypsena.

Jonas

2008-01-15 12:21   kategorijoje:   Pažįstu

JonasSusipažinimas:

Kažkada seniai seniai buvo KitoKs. Na kaip... ir dabar yra, bet tuo metu tai buvo kitaip :) Buvo žmonės, kurie susirašinėjo konferencijose (grūpsuose), eidavo kiekvieną pavasarį rinkti žibučių, balandžio pirmą dieną merginos dovanodavo gėles vaikinams ir pan. Dar viena tradicija būdavo rinktis trečiadieniais Vokiečių gatvėje ir gerti alų. Susirinkę sėdėdavom ant suoliukų, už nugaros buvo Voveraitė, kur nusipirkdavome alaus. Visus butelius rikiuodavome ant šaligatvio priešais ir bomžams (sanitarams) neduodavome. Atiduodavome tik tam, kuris papasakodavo anekdotą arba kai jau skirstydavomės. Taigi prie ko čia tas alus? Buvo toks berniukas, kuris ateidavo ir siurbčiodavo alų, bei rūkydavo. Net nicką buvo susigalvojęs pagal cigaretes - west. Tada jis tikrai būdavo berniukas :)

Vieną kartą man teko su juo eiti pėsčiom nuo Vokiečių gatvės iki Mindaugo Maximos. Kelias labai prailgo, nes jis pasakojo beleką ir gyrėsi savo moterimis :) Smulkmenų nepamenu, bet žinau, kad įdomu nebuvo :)

Tuo metu nelabai su juo bendraudavau. Atėjo kažkurių metų (gal 1999?) vasara ir Vytenis sugalvojo mokytis KTU. Vieną trečiadienį jis apie tai pasakė garsiai. Pasirodo Jonas taip pat ten stojo. Kažkaip susitarė abu kartu gyventi Kaune. Taip ir padarė. Nežinau kie kten tiksliai ko tarp jų buvo, bet abu šį laikotarpį puikiai atsimena. Matyt Vytenis westui galvą praplovė ir jis pasidarė „normalesnis“ (o gal ir šiaip). Taigi, kelis kartus buvau atvažiavęs pas juos į Kauną. Gal nuo tada ir pradėjau su juo daugiau bendrauti?

Kaunas:

Jonas gimė Klaipėdoje, didžiąją dalį gyvenimo praleido Vilniuje, o po to išvažiavo mokytis į Kauną. Mokslo tiesas suprato anksčiau nei Vytenis ir mokslus metė po metų. Antrus metus jie jau gyveno atskirai. Po Jono meilės intrigų ir nuotykių jis nusipirko sklypą už Kauno - Šlienavos kaime. Ten rekonstravo namuką ir apsigyveno.

Namas:

Tiesa sakant, negalima sakyti, kad rekonstravo. Jis jį perstatė, palikdamas labai nedidelę senojo namo dalį. O jei dar arčiau tiesos - jis vis dar jį rekonstruoja. Mano namas - tai jo įtaka. Iš jo nusižiūrėjau karkasinį namą, pas jį statybose pamačiau, kad statyti namą nėra labai baisu. Iš jo nenusižiūrėjau dviejų aukštų namo, dvišlaičio stogo. Taigi, jei ne Jonas, nežinau ar būčiau ryžęsis namo statybai.

Savybės:

  • kur dirbau - ten palikau įrankius
  • mėgsta alų
  • gali pastatyti namą
  • yra daug dalykų, dėl kurių nesiparina

Nuotykis:

Kai 2007 m. vasarą keliavome po Lietuvą, tai buvo nedidelis nuotykis. Man jis iki šiol kelia šypseną, bet tikrai yra žmonių, kuriems jos nekelia, arba kurie nesupranta kas buvo :) Keliavome pirmas kelias dienas devyniese: Vytenis, Ieva, Agidukas, Raimonda, Vilija, Jonas, Eglė, Virgis, aš. Po to Vytenis, Ieva, Agidukas ir Raimonda išvažiavo namo, nes jiems pirmadienį reikėjo į darbą. Kiti likome keliauti dar porą dienų. Žodžiu priešpaskutinę dieną oras buvo bjaurus, todėl daugelio nuotaika buvo nelabai kokia. Vienoje mašinoje važiavo berniukai, kitoje - mergaitės. Virgis buvo piktas visą dieną, o mes su Jonu gėrėm alų. Mergaičių mašina pageso, buvo daug nervų, nuo to jų nuotaika dar pablogėjo. Nepadėjo ir nesunkiai užvestas automobilis. Tada ieškojome kur nakvoti po įvairius kempingus, bet arba nerasdavome, arba kainos nenormalios buvo. Tada nusprendėme važiuoti pas Laimę į žemę. T.y. šalia Degučių ji turi sklypą, labai gražioje vietoje. Problema - blogas privažiavimas. Palijus - jis labai blogas.

Taigi, visi pikti, visi nepatenkinti (išskyrus Joną ir mane). Eglė pasakytų, kad akis užpylę buvome, bet mes manome kitaip :) Taigi, šiaip netaip įkalbėjome važiuoti ten. Prieš pirmą balą sustojo Eglė, už jos Virgis. Virgis pareiškė, kad ji tikrai nevažiuos toliau. Beliko eiti pėsčiom. Eglė irgi atsisakė važiuoti, bet kol nematė, Jonas atsisėdo ir nuvažiavo. Pirmą balą, atrodo, pravažiavo, o antroje užstrigo. Tada merginos pareiškė, kad jos nevažiuos toliau. Kas beliko - pasiėmėm palapinę, dar kažką ir nuėjom. Belieka pasakyti, kad stipriai lijo lietus. Smulkmenų nepasakosime, bet pabaiga buvo laimionga: visi atvažiavo, atsigėrėme alaus ir gerai išsimiegojome. O išvada tokia - jei esi geros nuotaikos, tai visos kliūtys tau ne kliūtys :)

Vytenis

2007-10-11 17:55   kategorijoje:   Pažįstu

VytenisSusipažinimas:

Septintoje klasėje pakeičiau mokyklą. Kažkaip man keista, nes mokyklą pakeičiau ne nuo naujų mokslo metų pradžios, o nuo spalio kažkelintos. Mes tokie buvome tryse. Papuolėme į 7e klasę. Įspūdis buvo įsimintinas, nes ši klasė buvo blogiausia iš septintų. Joje mokėsi antramečiai, vienas trečią ar ketvirtą kartą jau buvo likęs kartoti kursą. Toje klasėje mokėsi daug keistų žmonių, o vienas jų buvo šviesiais trumpais plaukais, o gale palikti ilgi. Jį pravardžiavo „Švediška natūra“. Tuo metu mokykloje labai populiaru buvo laistytis vienkartiniais švirkštais, o jų įsigyti buvo žiauriai sudėtinga. Taigi, jis jais prekiavo. Ar mes tada susipažinom? Turbūt ne. Aštuntoje klasėje mane, kartu su vienu iš kartu pakeitusių mokyklą, pervedė į geriausią 8d klasę. Kaip tik aštuntoje klasėje nuėjau į mokytojų namus ir užsirašiau į informatikos būrelį. Tada valdė klaviatūros, jungiamos prie teliko. Atrodo Santaka, Robikas. Atėjęs pirmą kartą anksčiau laukiau prie durų. Tada atėjo ir Vytenis. Kažkaip pasikalbėjom (iki tol nebendraudavom). Va čia ir buvo pažintis. Po to į informatikos būrelį ateidavom valanda ar pora anksčiau ir žaisdavome sifa. Čia toks žaidimas, kai turi kažką mesti ir pataikyti. Dėl mūsų Moksleivių rūmuose pradėjo rakinti kai kurias duris. Tapo sunku pabėgti.

Trumpai apie:

Dabar labai rimtas arba tokį vaizduoja. Būdavo gerų laikų, kai per savaitę po kelis kartus atsisėdę suvalgydavom saldainių dėžę ir išgerdavome šampano bonkę. Pas jį tokio gero buvo daug. Dar Vytenis visada labai mylėjo kompus. Myli ir dabar, bet gal kiek kitaip. Dar galiu pasigirti: kai jis susipažino su savo žmona, tai ir aš buvau tada. Taip, jis vedęs. Dar mokykloje jis turėjo kortas. Keistas kortas. Vietoj kryžiū - gilės, vietoj būgnų - kamuoliai. Kitų nepamenu. Žinau, kad visi kas žaisdavo būdavo labai nepatenkinti.

Geros savybės:

  • užsispyręs
  • jei reikia dažniausiai padeda
  • su juo ramiai galima keliauti

Blogosios savybės:

  • nelabai prognozuojamas
  • kartais per didelis teoretikas

Citatos ir frazės:

Deginta duona. Jis taip kelis metus vadindavo keptą duon po to, kai vieną vasarą padirbėjo duonos kepykloje. Ten duoną kepdavo, o visur kitur jau degindavo keptą.

Nuotykiai:

Vytenio tėvas turėjo automobilį: žigulius. Juo važiuodavo tik savaitgalisi į sodą, arba į kaimą. Į darbą juk važiuoja autobusai. Taigi, kiekvieną savaitgalį (išskyrus žiemą) tėvas važiuodavo į sodą. Ankstyvą šeštadienio rytą eidavo į garažą (jis už kelių kilometrų nuo namų), pasiimdavo automobilį, atvažiuodavo iki namų, pasikraudavo, važiuodavo į sodą. Iš sodo vakare grįždavo namo, išsikraudavo, važiuodavo į garažą, palikdavo automobilį, grįždavo namo. Sekmadienį visa procedūra kartodavosi. Skirtumas tik tas, kad iš sodo grįždavo gerokai anksčiau - apie 4. Automobilio raktai būdavo griežtai saugomi. Vytenis buvo gudrus ir kartą iš tėvo paėmė raktus, mes pasivažinėjome. Reikalas patiko, todėl pradėjome dažniau. Po to pasiekėme tokį lygį, kad automobilį pasiimdavome sekmadienį vakare, o pastatydavome penktadienį vakare. Visą laiką jis stovėdavo kaimyniniame kieme, o per dienas mes važinėdavome visur. Taip tęsėsi apie metus. Po to bevažiuodamas netyčia susitiko tėvą. Įdomi istorija, bet joje buvo dar vienas įdomus atvejis: istorija istorijoje. Buvo žiema ir tėvas sugalvojo, kad reikia nueiti į garažą bulvių. Susiruošė iš vakaro, o ryte jau planavo eiti. Apie 22 valandą man skambina Vytenis ir pasakoja reikalą. Važiuojame į garažą. Garažas metalinis. Sniego visur daug. Pas garažų sargas mums paskolina porą kastuvų sniegui nukasti. Garažą nusikasėme, automobilį pastatėme. Ratai snieguoti, bet didžiausia problema - nukastas garažas. Juk tikrai atėjęs pamatys. Sugalvojome: Vytenis prie vieno kaimyno, aš prie kito. Kaimynų garažus nukasėme labai gražiai ir visą sniegą at savojo. Ryte tėvas ėjo bulvių, o grįžęs buvo labai piktas ant kaimynų. Per pyktį net nepastebėjo šlapių dėmių po automobilio ratais.

Virgis

2007-10-04 17:21   kategorijoje:   Pažįstu

VirgisSusipažinimas:

Susipažinome pirmame kurse (1997 m.). Jam tai buvo antras pirmas kursas, man taip pat. Grupėje buvo tik 5 vyr. lyties atstovai:

  1. ryžas, mažas svyruojantis į šonus
  2. kvardatine galva ir dideliais storais akiniais
  3. atsisėdęs į pirmą suolą
  4. Virgis 

Virgis buvo normaliausias. Jis pats priėjo prie manęs ir paklausė ar gali sėstis šalia. Aš sėdejau auditorijos gale.

Trumpai apie: 

Draugas Virgis iš tisų yra Virginijus. Taip reikia į jį kreiptis, kai norite pagerbti ar išgirsti rimtą atsakymą į rimtą (būtinai) klausimą. Nors pats baigiau matematiką-informatiką, tačiau mano ilgoji atmintis labai trumpa. O va pono Virginijaus visai kitaip. Matematika jam visiškai nebaisi.

Dar Virgis moka gerai išaiškinti pamokas. Universitete paskaitas lankiau prastai, todėl visada pas jį mokydavausi. Kartais atvykdavau ir pirmą nakties, nes ryte kontrolinis. Niekada dar neišvarė :)

Geros savybės:

  • kai reikia visada padeda
  • linksmas
  • šiaip maladec 

Blogos savybės:

  • visada vėluoja. Dažnai stipriai
  • labai dažnai nekelia telefono, kai jam skambini

Citatos ir frazės:

pasakyk apibrėžimą (visada išgirsi šitą klausimą besimokant pas jį)

būna gražios merginos, būna protingos, o būna pardavėjos (citata pataikius į parduotuvę, kur visos pardavėjos žiauriai gasdino mus) 

Nuotykiai:

Virgis nuomavosi kambarį pas bobutę. Ji buvo kažkokia tolima jo giminaitė ar pan. Su ja buvo daug nuotykių, bet vienas geriausias. Virgis susiruošė kažkur eiti. Bobutė buvo jo kambario balkone. Buvo jau vėlyvas ruduo, taigi - šaltoka. Virgi atidarė duris, pasakė bobutei, kad išeina ir nežino kada grįš, uždarė ir išėjo. Kai grįžo namo, bobutės nerado. Skambina namų telefonas. Kaimynas: „Daugiau taip nedaryk“. Po to atėjo bobutė. Pasirodo jis ją užrakino balkone. Sušalusi kažkaip prisikvietė kaimynus ir jie ją iškėlė.