Vaikai
Kai vaiko nematai ilgai
Aš niekaip negaliu atsistebėti. Jei vaiko nematau savaitę ar dvi, ją vos galiu atpažinti. Nė kiek neperdedu. Tikrai per tokį sąlyginai trumpą laiko tarpą taip nutinka.
Aš niekaip negaliu atsistebėti. Jei vaiko nematau savaitę ar dvi, ją vos galiu atpažinti. Nė kiek neperdedu. Tikrai per tokį sąlyginai trumpą laiko tarpą taip nutinka.
Žiūrintis tolerantiškai
Na, kol kas dukrą stabiliai matau kiekvieną dieną.. Tai gal aš čia kažkiek ne į temą pasisakysiu, gal ne apie tą patį kalbame..
Tačiau man su mano šunimi lygiai toks pats įspūdis gaunasi.. kiekvieną kartą pamatęs po pertraukos vis nusistebiu: negi čia tikrai tas pats šuo? Nors realiai jis nei trupučio per tą laiką nepasikeičia, nepaauga ir pan., tačiau turbūt kažkaip kitaip į jį žiūriu. Kiekvieną dieną jis man toks nedidukas, kaulėtas, mielas, spalvoto kailio.. O pamačius po pertraukos - didelis, stambus, juodas,.. tokio šuns visai bijočiau..