Vilnius. 2007

Šiandien visi blogeriai turi pasisakyti apie aplinkosaugą. Reikia saugoti, tausoti, taupyti...

O iš tiesų tai aš nelabai gerai žinau ką ir kaip reikia daryti. Galiu sugalvoti, kad:

1. reikia nešiukšlinti gatvėse. Bet tai koks skirtumas ar tavo šiukšles surinks kažkas ar tu pats. Aš nešiukšlinu ir visada šiukšles įsikišu į kišenę, bet ne ant žemės. Kai prieinu šiukšlių dėžę - išmetu.

2. reikia rūšiuoti atliekas. Kolkas man tai dar juokinga, nes aš nežinau ar tai daro kažkokį poveikį. Mūsų kieme stovėdavo konteineriai stiklui, plastikui, popieriui. Po to popieriui dingo ir vietoj jo atsirado bendras. Dabar jau kuris laikas nėra jokio konteinerio atliekų rūšiavimui. Kodėl negalima tokius atliekų rūšiavimo konteinerius apsodinti gėlėmis ir tada niekam nekiltų klausimų. arba juos pačius kažkaip gražiai apipiešti.

3. reika naudoti mažiau energijos. Taip, savo statomama name įsirengsiu geoterminį šildymą. Taip tausosiu energiją, kadangi tai viena iš ekologiško šildymo rūšių. Bet kodėl valstybė nenori man už tai kompensuoti?

4. nebežinau daugiau.

Vilnius. 2007
 

Papasakosiu dvi istorijas, kurių vieną pamačiau vakar vakare savo kieme, o kitą šiendien ryte.

Pirmoji:

Mūsų kiemas yra žiauriai užkištas automobiliais. Atvažiavus dieną, daugiau nei pusė vietų būna užimtų. Kažkada mūsų kieme buvo alubaris ir giros pardavimo namukas. Jį vadindavo trys seserys ar dvi seserys. Man atrodo, kad trys. To kioskelio-namelio nebėra seniai jau, bet tokia mini aikštelė likusi. Vieną dieną kažkas sukalė kuoliukus ir apjuosė juosta ne visą aikštelę, bet ta vietą kur stovėjo alubaris ir vieną kraštą aikštelės. Matyt kažkas kažką ten statys. Spėkite ar „kultūringieji“ vairuotojai nenuplėšė juostos ir nepristatė automobilių. Nežinau, man kažkaip nesuprantama...

Antroji:

Ryte į darbą važiuoju pro Mados sankryžą. Aš atvažiuoju Viršuliškių gatve, kertu Laisvės pr. ir važiuoju link Akropolio. Taigi, sankryžojie prieš Laisvės pr. yra dvi juostos. Iš abiejų galima važiuoti tiesiai. Visada atvažiavęs pirmas, antras ar trečias sustoju antroje. Pirmąją palieku tiem, kas suka į dešinę, nes ten yra žalia rodyklė. Tokių tikrai daug būna. Šiandien atva-iavau pirmas, sustojau antroje juostoje. Iš galo atvažiavo kitas automobilis ir... aišku, kad sustojo pirmoje. Vairuotoja moteris (be jokių užuominų). Prieš užsidegant žaliai, aš pradėjau važiuoti ir išvažiavau pirmas. Tiesa, jei važiuoji tiesiai, ten tik viena juosta belieka. Prieš ją buvau gerokai priekyje. Prieš pat susiaurėjimą ji man pradėjo pypsinti, pypsinti, pypsinti. Nuo mano automobilio galo iki jos buvo kokie 4 metrai. Kažkodėl labai norėjau sustoti, išlipti ir paklausti ką ji galvoja apie vairavimo kultūrą keliuose. Bet nesustojau.

Gerb. kalbėtojai apie karą keliuose,

Įveskite tokį dalyką mokyklos pirmose klasėse. Tada vaikai augdami jau turės supratimą apie tai, jie papasakos savo tėvams, draugams. O kai jie užaugs, mūsų keliuose bus ramu ir gera. Dabar galite verkti kiek tik norite ir dejuoti, kad baisu keliuose, reikia didinti bausmes, reikia atiminėti automobilius ir pan. Gal pradėkime nuo elementarių dalykų, kurie ateity labai labai atsipirktų.

Susipažinimas:

Septintoje klasėje pakeičiau mokyklą. Kažkaip man keista, nes mokyklą pakeičiau ne nuo naujų mokslo metų pradžios, o nuo spalio kažkelintos. Mes tokie buvome tryse. Papuolėme į 7e klasę. Įspūdis buvo įsimintinas, nes ši klasė buvo blogiausia iš septintų. Joje mokėsi antramečiai, vienas trečią ar ketvirtą kartą jau buvo likęs kartoti kursą. Toje klasėje mokėsi daug keistų žmonių, o vienas jų buvo šviesiais trumpais plaukais, o gale palikti ilgi. Jį pravardžiavo „Švediška natūra“. Tuo metu mokykloje labai populiaru buvo laistytis vienkartiniais švirkštais, o jų įsigyti buvo žiauriai sudėtinga. Taigi, jis jais prekiavo. Ar mes tada susipažinom? Turbūt ne. Aštuntoje klasėje mane, kartu su vienu iš kartu pakeitusių mokyklą, pervedė į geriausią 8d klasę. Kaip tik aštuntoje klasėje nuėjau į mokytojų namus ir užsirašiau į informatikos būrelį. Tada valdė klaviatūros, jungiamos prie teliko. Atrodo Santaka, Robikas. Atėjęs pirmą kartą anksčiau laukiau prie durų. Tada atėjo ir Vytenis. Kažkaip pasikalbėjom (iki tol nebendraudavom). Va čia ir buvo pažintis. Po to į informatikos būrelį ateidavom valanda ar pora anksčiau ir žaisdavome sifa. Čia toks žaidimas, kai turi kažką mesti ir pataikyti. Dėl mūsų Moksleivių rūmuose pradėjo rakinti kai kurias duris. Tapo sunku pabėgti.

Trumpai apie:

Dabar labai rimtas arba tokį vaizduoja. Būdavo gerų laikų, kai per savaitę po kelis kartus atsisėdę suvalgydavom saldainių dėžę ir išgerdavome šampano bonkę. Pas jį tokio gero buvo daug. Dar Vytenis visada labai mylėjo kompus. Myli ir dabar, bet gal kiek kitaip. Dar galiu pasigirti: kai jis susipažino su savo žmona, tai ir aš buvau tada. Taip, jis vedęs. Dar mokykloje jis turėjo kortas. Keistas kortas. Vietoj kryžiū - gilės, vietoj būgnų - kamuoliai. Kitų nepamenu. Žinau, kad visi kas žaisdavo būdavo labai nepatenkinti.

Geros savybės:

• užsispyręs
• jei reikia dažniausiai padeda
• su juo ramiai galima keliauti

Blogosios savybės:

• nelabai prognozuojamas
• kartais per didelis teoretikas

Citatos ir frazės:

Deginta duona. Jis taip kelis metus vadindavo keptą duon po to, kai vieną vasarą padirbėjo duonos kepykloje. Ten duoną kepdavo, o visur kitur jau degindavo keptą.

Nuotykiai:

Vytenio tėvas turėjo automobilį: žigulius. Juo važiuodavo tik savaitgalisi į sodą, arba į kaimą. Į darbą juk važiuoja autobusai. Taigi, kiekvieną savaitgalį (išskyrus žiemą) tėvas važiuodavo į sodą. Ankstyvą šeštadienio rytą eidavo į garažą (jis už kelių kilometrų nuo namų), pasiimdavo automobilį, atvažiuodavo iki namų, pasikraudavo, važiuodavo į sodą. Iš sodo vakare grįždavo namo, išsikraudavo, važiuodavo į garažą, palikdavo automobilį, grįždavo namo. Sekmadienį visa procedūra kartodavosi. Skirtumas tik tas, kad iš sodo grįždavo gerokai anksčiau - apie 4. Automobilio raktai būdavo griežtai saugomi. Vytenis buvo gudrus ir kartą iš tėvo paėmė raktus, mes pasivažinėjome. Reikalas patiko, todėl pradėjome dažniau. Po to pasiekėme tokį lygį, kad automobilį pasiimdavome sekmadienį vakare, o pastatydavome penktadienį vakare. Visą laiką jis stovėdavo kaimyniniame kieme, o per dienas mes važinėdavome visur. Taip tęsėsi apie metus. Po to bevažiuodamas netyčia susitiko tėvą. Įdomi istorija, bet joje buvo dar vienas įdomus atvejis: istorija istorijoje. Buvo žiema ir tėvas sugalvojo, kad reikia nueiti į garažą bulvių. Susiruošė iš vakaro, o ryte jau planavo eiti. Apie 22 valandą man skambina Vytenis ir pasakoja reikalą. Važiuojame į garažą. Garažas metalinis. Sniego visur daug. Pas garažų sargas mums paskolina porą kastuvų sniegui nukasti. Garažą nusikasėme, automobilį pastatėme. Ratai snieguoti, bet didžiausia problema - nukastas garažas. Juk tikrai atėjęs pamatys. Sugalvojome: Vytenis prie vieno kaimyno, aš prie kito. Kaimynų garažus nukasėme labai gražiai ir visą sniegą at savojo. Ryte tėvas ėjo bulvių, o grįžęs buvo labai piktas ant kaimynų. Per pyktį net nepastebėjo šlapių dėmių po automobilio ratais.

Nekalbu apie kainas parduotuvėse. Kokios yra - tokios. Vakar teko išeiti į senamiestį. Vietoj kluvo Terminalas atsidare l`Amour. Trečiadieniais Opus 3 vakarėliai. Žmonių mažai, įėjimas nemokamas (turbūt todėl). Bet alaus kaina čia didžiausią kurią mačiau Vilniuje - 9 Lt už pusės litro bokalą. dar prie sąskaitos priskaičiuos 5% arbatpinigių, taigi - 9,45 Lt. Tada ėjom į Cozy (nepamenu kaip rašoma) ir ten išgėriau už 7,5 Lt. Gal geriau jau ne senamiestyje alų gerti  :)

Kas negeria arbatos?  :)  Gerai gerai, nerašysiu arbatos gerųjų savybių ir pan. Ko gero ir pats jų nežinau. Aš mėgstu arbatą, bet:

• Niekada nedarau arbatų taip, kaip reikalauja kažkokokios taisyklės
• Neskirstau arbatos į blogą ir gerą
• Negeriu vien žalios arbatos dėl to, kad ji labai labai gera ir pan.
• Neturiu daugybės arbatų rūšių 
• Nelabai ką suprantu apie tų rūšių skirtumus 
• Nededu į arbatą medaus, nes skonio man gero nepriduoda ir tikiu, jog dingsta visos teigiamos medaus savybės
• Nemėgstu arbatos su citrina. Nebent labai retai, gal pachmielui? 
• Stengiuosi gerti plikomą arbatą tik todėl, kad man taip atrodo geriau. Neturiu jokio tvirto pagrindo tam.
• Geriu tą arbatą, kuri man skanesnė
• Arbatą užpilu tik vieną kartą

Ir dar aš užkaitęs vandenį dažniausiai pamirštu apie tai. Nebent stoviu šalia ar arbatinukas švilpia. Pasidaręs arbatos dažnai pamirštu ją išgerti ir vėliau išgeriu šaltą.

Dar kažką pamiršau, bet jūs galite priminti  :) 

Kažkaip pagailo man atvirlaiškių, kurie guli ir dulkėja ant mano stalo. Taigi, nutariau juos sukelti čia. Daug jų nėra, bet kartas nuo karto vis atsiunčia. :)

Iš šių rūšių esu gėręs 6 :) Labai noriu į belgiją tik dėl alaus. Mane veža gert ialų iš skirtingų formų bokalų :)

Kažkada vaikystėje čigonai pavasarį ir rudenį eidavo per namus ir prašydavo senų rūbų. Tada sklandė tokie mitai (nežinau kie kjie tikri), kad kol jie prašo, kiti prasmunka į butą ir pavogia auksą ir kitas brangenybes. Dar man buvo prisakyta iškart eiti namo, kai tik juos pamatau.

Labai seniai jau nemačiau jų vaikštančių po rajonus. Matyt narkotikai pakankamai duoda pajamų. Dabar čigonės susirado neblogą vietą - priešais Europos parkavimo aikštelę. Ten yra vieta, kur galima nemokamai prisiparkuoti.

Vieną dieną ir prie manęs prilindo. Sako duok pinigų vaikams pavalgyti. Pagalvojau, kad duosiu joms litą ar du ir atšoks. Iš kišenės ištraukiau 2 Lt ir padaviau. Tada prasidėjo nesąmonės. Tu klausyk, tau gyvenime nesiseka, tu turi moterį, bet ji tau už akių duobę kasa ir t.t. Svarbiausia frazė - ant tavęs guli juodas kryžius. Nežinau kaip išversti tvarkingai, bet jos kalba tik rusiškai ir greitakalbe. Savo visą kalbą atkalusios nerealiai. Matosi, kad mintinai išmokusios.

Sako tu neik niekur, nes bus blogai. Man kažkaip nesmagu taip imti ir nueiti, bet šį kartą nusisukęs nueidinėjau kai pribėgo antra. Nu aišku - durnelį surado. Sako tu davai ištrauk savo metalines monetas. Jų buvo pilna kišenė. Ištraukiau dvi: litą ir 20 ct. Data liepė suvynioti į popierinę kupiūrą. Turėjau piniginėje ir kišenėje. Kišenėje tik vieną dešimties litų kupiūrą. Nu suvyniojau. Tada pradėjo kažką parinti, kalbėti... Sako duok man. Aš sakau - ne ne ne. Sako nebijok nepaimsiu. Aš sakau, ne. Tada dar kalbėjo, kalbėjo, nu padaviau. Viską pilnai suvokiau, tiesiog užpiso tas jų bambenimas. Tada sako: dabar reikia paimti dar vieną popierinę kupiūrą ir patrinti. Matau, kad tikrina kiek pinigų turiu. Sakau - neturiu. Ji - žinau, kad turi. Gal ne savo, bet tikrai turi. Tada mane jau galutinai užkniso - sakau neturiu duok babkes ir einu jau. Tada ji - jei nori, kad laimė lydėtų, turi šiuos pinigus man palikti, kitaip tau bus blogai, o monetas pasilik ir laikyk. Nu jo, dar 10 litų paliksiu. Patvirtinau, kad man tikrai gaila jų ir kad man nelabai įdomu ką ji kalba. Taigi, 10 grąžino, o 1,20 Lt pasilikusi toliau verkė. Pasakiau, kad tegu sau pasileika, o nelaimės už tai dabar ją persekios  :)

Kažkada man Virgis pasakojo, kaip pats nesuvogdamas atiduodi joms pinigus. Viską puikia suvokiau, bet labai jau atsibosta jų verkšlenimas ir kalbėjimas. Tada galvoji - pasiimk ir dink iš akių  :) 

Jau kuris laikas galvoju, kad man reiktų aprašyti savo draugus ir šiaip pažįstamus. Tada rašydamas galėčiau į juos sudėti linkus ir būtų aišku apie ką kalba. Pirmasis toks - Virgis.

Manau, kad su laiku ištobulinsiu aprašymų struktūrą. Na o dabar - kaip yra taip. :) 

Susipažinimas:

Susipažinome pirmame kurse (1997 m.). Jam tai buvo antras pirmas kursas, man taip pat. Grupėje buvo tik 5 vyr. lyties atstovai:

1. aš
2. ryžas, mažas svyruojantis į šonus
3. kvardatine galva ir dideliais storais akiniais
4. atsisėdęs į pirmą suolą
5. Virgis 

Virgis buvo normaliausias. Jis pats priėjo prie manęs ir paklausė ar gali sėstis šalia. Aš sėdejau auditorijos gale.

Trumpai apie: 

Draugas Virgis iš tisų yra Virginijus. Taip reikia į jį kreiptis, kai norite pagerbti ar išgirsti rimtą atsakymą į rimtą (būtinai) klausimą. Nors pats baigiau matematiką-informatiką, tačiau mano ilgoji atmintis labai trumpa. O va pono Virginijaus visai kitaip. Matematika jam visiškai nebaisi.

Dar Virgis moka gerai išaiškinti pamokas. Universitete paskaitas lankiau prastai, todėl visada pas jį mokydavausi. Kartais atvykdavau ir pirmą nakties, nes ryte kontrolinis. Niekada dar neišvarė :)

Geros savybės:

• kai reikia visada padeda
• linksmas
• šiaip maladec 

Blogos savybės:

• visada vėluoja. Dažnai stipriai
• labai dažnai nekelia telefono, kai jam skambini

Citatos ir frazės:

pasakyk apibrėžimą (visada išgirsi šitą klausimą besimokant pas jį)

būna gražios merginos, būna protingos, o būna pardavėjos (citata pataikius į parduotuvę, kur visos pardavėjos žiauriai gasdino mus) 

Nuotykiai:

Virgis nuomavosi kambarį pas bobutę. Ji buvo kažkokia tolima jo giminaitė ar pan. Su ja buvo daug nuotykių, bet vienas geriausias. Virgis susiruošė kažkur eiti. Bobutė buvo jo kambario balkone. Buvo jau vėlyvas ruduo, taigi - šaltoka. Virgi atidarė duris, pasakė bobutei, kad išeina ir nežino kada grįš, uždarė ir išėjo. Kai grįžo namo, bobutės nerado. Skambina namų telefonas. Kaimynas: „Daugiau taip nedaryk“. Po to atėjo bobutė. Pasirodo jis ją užrakino balkone. Sušalusi kažkaip prisikvietė kaimynus ir jie ją iškėlė.

Gerb. mokytojai,

prašau ne streikuokite, o visi išeikite iš darbo. Darbą pakeisti sunku, bet nuo to dar nė vienas nenumirė. Jei manote, kad nieko daugiau nesugebate - užuojauta.

Kažkaip čia padiskutavau su Judita ir supratau, kad pakels atlyginimus po 100, 200 Lt ir nifiga niekas nepasikeis. Daugiau kelti atlyginimų niekas nekels, todėl galite būti ramūs. Aš ir pats dirbau mokykloje ir žinau kas ten dirba. Yra tikrai labai gerų mokytojų, bet jie dirba per kelias mokyklas arba mokykla jiems antras darbas. Ten sueina daug vos vos pabaigusių mokslus. Mano kursiokių dalis nuėjusios moko informatiką. Tai, kad jos nežino kas tas kompiuteris, o moko programavimo ir kitų dalykų. Jei visi išeitų, tai nori nenori tektų kardinaliai visą sistemą keisti. O to mokykloms ir reikia.

Jei būtumėt mokytoju - jūsų klasėje, greičiausiai, būtų vienas ar keli locheliai. Jie nieko neveiktų, rašytumėte dvejetus - jiems vienodai. Dar kartais ateitų girti. Kartais pasiųstų garsiai jus nachui. Iš klasės išmesti negalite, nes jei jis išėjęs paklius po automobiliu ar gaus į snukį nuo kito panašaus - atsakysite jūs. Fainas darbas? :)

Man kažkaip tik viena mintis kyla - pradėti nuo vienos ar kelių mokyklų. Jų mokytojams pakelti labai stipriai algas. Tą daryti paeiliui kas kažkiek laiko mokyklų sąrašą pildant. Mokykla, kurioje mokytojo atlyginimas būtų 3000-4000 Lt labai greitai susirinktų geriausius mokytojus. Manau visi norėtų dirbti už tokią algą. Ten norėtų mokytis visi mokiniai, todėl atranka būtų griežtesnė. Taip po kelias, po kelias mokyklas ir susitvarkytų visa sistema.

Norvegija. 2007