Man labai juokinga būna, kai nueini į kokį rimtesnį susitikimą, o ten visi su kostiumais ir apie save labai gerai begalvojantys. Didžioji dalis taip galvoja, nes taip jiems leidžia galvoti kostiumas. Aš, dažniausiai, einu papratai apsirengęs. Dažnai net specialiai taip darau.
Šiandien nueiname tryse į susitikimą su vienos įmonės vienu iš vadovų. Du su kostiumais, o aš paprastai. Pirmiausia pasisveikina su kostiumais, po to su manim. Vyksta apsikeitimas kortelėmis - specialiai neduodu. Vienas padavė advokato kortelę. Jau galvojau apsimyšiu koks palankus žvilgsnis, šypsena ir nusilenkimas vadovui pavyko. Per visą pokalbį kelis kartus mestos replikos mano pusėn ir lyg tarp kitko atsiprašymas. Nesijaučiau dėl to blogai, o net priešingai, nes galėjau stebėti viską iš šalies. Susilaikiau nepasakęs: Jei manote, kad esu lochas - galite taip ir pasakyti.