Ketvirtadienį atvažiavo Jonas ir atvežė įkurtuvių dovanų.

Kažkodėl man Osama Bin Ladeno istorija žiauriai primena Drąsiaus Kedžio.

Manote kitaip?  :)

Iš tiesų po operacijos yra trys tipai reabilitacijos:

1. Vietinė poliklinikoje
2. Ambulatorinė kitoje poliklinikoje (gal labiau specializuotoje)
3. Sanatorija

Žingsniai turi būti pereiti paeiliui, bet nebūtinai visi iki galo.

Pirmą žingsnį perėjau:

1. Magneto palaikymas ant kelio 7 kartai. 3 nemokami, kiti po 6,80 Lt
2. Masažas 10 kartų. 2 nemokami, kiti po 6,80 Lt
3. Kineziterapija 6 kartai. 2 nemokami, kiti po 17,60 Lt

„Nemokamos“ reabilitacijos pirmas etapas man kainavo 152 Lt. Jei būtų darę viską po 10 kartų, tai būtų kainavę 242,80 Lt. Magneto nedariau, nes vienintelė seselė atostogų išėjo, o kineziterapija ten tokia, kad namie lygia itaip pat gali pasidaryti. Netikite? 90% pratimų ant žemės, po to dviratis, kurio pedalus ir sveikom kojom sunku pasukti, o reguliavimas neveikia. :)

Na atėjo laikas antram. Einu pas reabilitologę. Ji paaiškina, kad surašys viską į knygelę ir man reikia eiti pas savo šeimos gydytoją, kad išrašytų siuntimus į ligonių kasas. Nueinu pas šeimos gydytoją, o ten pasirodo, kad neradbingumo lapelis išrašytas pagal ligos, o ne traumos kodą ir todėl jie negali manęs siųsti. O taip padaryta todėl, kad operacija buvo daryta ne iškart po traumos, o po metų. Paklausiau kaip įmanoma iškart daryti, kai po traumos turi praeiti mėnuo ar pora ir po to operacijai užrašo po pusmečio. Niekas nieko nežino. Nuvažiavau į ligonių kasas - ten man aiškina, kad jie niekuo dėti ir viskuo rūpinasi poliklinika. Daugiau į kalbas nesileidžia - darykite ką norite, kreipkitės į savo polikliniką.

Štai taip va ir esu aklavietėje. Ta proga viską gražiai surašysiu ir išsiųsiu registruotus laiškus ligonių kasoms, poliklinikai ir, gal, sveikatos ministerijai. Taip, esu tas, kuris užknisa visus, bet man stovėti eilėse po valandą, kad pasiųstų pa skitus atsibodo. Perėjau viską kol atsiradau aklavietėje. Todėl paprašysiu oficialaus išaiškinimo kaip man toliau elgtis.

Ar pastebėjote, kad poliklinikoje Jūsų klausia kokioje įstaigoje dirbate? Klausia ir kokias pareigas užimate. Ne gana to, visą šią info užrašo ant jūsų kortelės viršelio kaip labai svarbią informaciją.

Ilgai galvojau ir niekaip nesugalvojau kodėl mano gydytojams ar pačiai ligoninei turi rūpėti mano darbovietė. Absoliučiai nesuprantu koks skirtumas kokias pareigas aš užimu. Gal yra gudrių žmonių, galinčiu man tai pasakyti?

Labai populiarus esu pastaruoju metu  :))

Čia apie internetinę kūrybą ir rašyk.lt

http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234939§ion=2&filter=434553&record=75104_1301995103

MBT batų advokatų prašymu šis įrašas ištrintas. Jie teigia, kad visi MBT pigiai perduodami batai yra padirbti

Po operacijos trumpai sistema maždaug tokia:

1 savaitė visiška kojai ramybė
2-3 savaitės su ramentais
4 savaitė su įtvaru

taigi, po 4 savaičių krūvių nebuvimo iš kojos raumens mažai lieka. Koja taip pat būna mažai lanksti. Čia taip nutinka visiems ir nelabai ką gali padaryti. Tam yra sugalvota reabilitacija. Anksčiau siųsdavo iškart į sanatoriją ir ten kokias 3 savaites rimtai atstatinėdavo kojos raumenį ir judesius. Dabar situacija tokia, kad šeimos gydytojas rašo siuntimą pas reabilitologą, reabilitologas rašo rekomendaciją šeimos gydytojui, šeimos gydytojas siunčia ambulatorinei reabilitacijai. Jei reikia - po to į sanatoriją.

Ligoninėje man niekas apie reabilitaciją nieko nepasakė. Kai paklausiau - pasiuntė pas šeimos gydytoją. Šeimos gydytojo paklausus jis paaiškino procedūrą. Tai buvo penktadienį. Šiandien ryte paskambinus užsirašyti pas reabilitologą - po mėnesio. Man reabilitaciją reikia pradėti po pusantros savaitės. Jei paklausčiau medikų, kurie tokius kaip aš mato kasdien ir ne po vieną: ar būna, kad žmogui nereikia reabilitacijos po tokios operacijos, tikrai sulaukčiau atsakymo, kad ne. Tai kodėl tada man reikia eiti pas reabilitologą?

Vakar dingo priekinias automobilio numeris. Spėju, kad pavogė kažkas, nes pametimo tikimybė man atrodo minimali. Kodėl tik vieną? Nežinau, gal kas sutrukdė, gal nespėjo?

Tokiu atveju reikia paskambinti ir pranešti policijai, o po to važiuoti į Regitrą. Ten gausite naujus numerius, naują techninį pasą. Kiek tokia nesąmoninga situacija kainuoja?

91 Lt - techninis pasas, automobilio numeriai
6 Lt - numerio rėmelis
2 Lt - techninės apžiūros lipdukai ir naujas lapas

Visiškai lygioj vietoj atsitikusi situacija ir -100 Lt.

Išmaniu mane padarė Džiugas. Už tai jam esu be galo dėkingas. Kelias dienas prieš tai norėjau išmesti twitterį, nes retai ką ten randu naudingo. O vieną dieną Džiugas ten paklausia ar kam reikalingas iPhone 3g? Jis reikalingas daugeliui, bet retai kada būna, jog pasiūlo daiktą, kurio tau iš ties labai reikia. Dažniausiai tokie dalykai nutinka (jei nutinka) tada, kai nusiperki telefoną. Nebuvau išmanus, bet savo subyrėjusiu telefonu pastoviai tikrindavau paštą ir browsindavau. Dabar tą galiu daryti labai patogiai. Pasirodo Twitteris labai geras dalykas  :))

Šį trečiadienį (kovo 30 d.) jei įsijungsite Lietuvos radijo pirmąją programą 15:05 išgirsite laidą „Mes, moterys“, kurioje kalbėsiu aš. Ir ne apie moteris, o apie šį blogą ir namo statybas :)

Labai ačiū už pakalbinimą :)

Jurgos Ivanauskaitės knyga „Sapnų nublokšti“ vyksta taip: kažkas vyksta, sudomina, atsibosta, pasibaigia. Na čia gal kiek per stambiai suskirsčiau, nes pati knyga yra visai įdomi.

Jei trumpai apie knygą - ji visa apie lietuvius, apie neįtikėtinus sutapimus, susiėjimus. Nieko keisto, kad J. Ivanauskaitės romano veiksmas vyksta rytuose. Knygos istoriją pasakoja visi jos dalyviai. Iš pradžių tai atrodo įdomu, po to atsibosta, o po to stebiesi ir lauki kada tie dalyviai pasibaigs. Bet knyga ne bloga ir perskaitę laiko veltui neišmesite. Turbūt  :)

Pačiam sunku patikėti, kad jau 10 metų kaip egzistuoja rašyk.lt. Iš tiesų kiek ilgiau, nes startas buvo 2001 metų kovo 1 dieną. Neišsiplėsiu su priešistore ir nostalgiškais paašarojimais, bet noriu visus pakviesti į šiandien ir rytoj vyksiančius renginius. Tikrai bus gerai!  :)

Visą info rasite čia.

Pasirodo ne toks jau retas įvykis, kai trūksta kryžminis kelio raištis. Priekinis. Galinis trūksta maždaug 10 kartų rečiau. Kadangi priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinė operacija pasitaiko dažnokai, tai ją gali atlikti ne taip jau mažai gydytojų (ne būtinai gerai, bet gali). Tuo tarpu galinio raiščio - tik keli Lietuvoje.

Daug žmonių gyvena su vienu kryžminiu raiščiu. Iš tiesų tada galima vaikščioti, net lengvai bėgti, tačiau visada kelias nėra stabilus. Jo stabilumą tokiu atveju palaiko kelio raumenys. Matant kaip žmogus be kryžminio raiščio vaikšto, laipioja atrodo, kad jis gali ir sportuoti. Taip galvojau ir aš, bet jausmą, kai neturi vieno iš kryžminių raiščių galima suvokti tik tada kai pats jo netenki. Nesi bejėgis, bet tuo pačiu esi gan apribotas.

Kai sugalvojate operuotis, pirmiausia reikia pasidaryti magnetiniį rezonansą. Su traumatologo siuntimu jis „nemokamas“. Jei norite gauti nuotraukas - teks sumokėti ne taip jau mažai. Kad viskas būtų dar šlykščiau - nuotraukos po išvados surašymo - kainuos brangiau. Sistema sugalvota kaip pasiimti kuo daugiau pinigų.

Po to susirasti gydytoją. Pirmiausia patekau į Lazdynų ligoninę, kur mano nuomonė apie ten buvusį gydytoją tokia: jaunas, pageriantis (veidas paburkęs, raudonas lyg pachmielingas), svolačius. Paskutinis punktas todėl, kad atėjus net nepažvelgė į mano nuotraukas, neapžiūrėjo kelio ir pradėjo aiškinti, kad eilėje čia laukti reiks metus, per tą laiką man sąnarys sudils ir bus blogai labai. Bet jis gali privačioj klinikoj už 2000 Lt atlikti šią operaciją be jokių eilių. Jei jis Lietuvoje būtų vienintelis - neturėčiau kur dėtis, tačiau dabar pasirinkimas yra ir pas jį būčiau ėjęs tik paskutiniu atveju. Gaila, kad nepamenu jo pavardės.

Galvojau apie įvairius variantus - tame tarpe operuotis Kaune. Taip jau nutiko (ačiū), kad patekau į Raudonojo kryžiaus ligoninę pas labai gerą gydytoją. Gerą ne tik pagal jo patirtį, bet ir pagal požiūrį į žmogų.

Dar prieš operaciją tenka pasirinkti nuskausminimo būdą. Jie yra trys - pilna narkozė (jūs užmigdomi, ją taiko retai), antrasis - dalinė (duria į stuburą ir atjungia nuo juosmens, o visą operacijos laiką būnate sąmoningas) ir trečiasis - vietinis (užšaldo tris nervus ir nebejaučiate tik operuojamos kojos). Trečiuoju atveju visą operacijos laiką jus po truputį į veną leidžiami vaistai, todėl galite snūduriuoti ar net miegoti. Operacija praeina daug greičiau.

Kadangi Lietuvoje nemokamo gydymo nėra, tai jums teks išleisti apie 142-173 Lt steriliems paklotams, adatoms ir pan. dalykams.

Taigi, operacija trunka apie 2 valandas. Jei laiką skaičiuoti nuo išėjimo iš palatos iki grįžimo atgal - apie 4 valandas. Jos metu absoliučiai neskaudėjo. Vienu metu pradėjau kažką jausti, bet dar šiek tiek vaistukų į veną ir vėl tvarka. Iš kart po operacijos jaučiausi žvalus ir gerai nusiteikęs. Praėjus 2-3 valandoms pradeda praeiti nuskausminimas ir atsiranda skausmas. Vienas dūris į užpakalį ir vėl ramu. Dar vienas prieš miegą. Nepamiršau paprašyti ir pasikišti po koja pagalvės, todėl išmiegojau labai neblogai. Miegoti trukdo tai, kad koją sunku pasukti, paversti, negalima rasti patogios pozos.

Operacijos metu padaromi 5 pjūviai, išimama iš raumens sausgyslė ir iš jos padaromas raištis. Nežinau kaip jį daro, bet daro ne ant jūsų kojos. Po to jį prisuka varžtais. Dažniausiai titaniniais, kurio vieno kaina yra apie 160 Lt.

Nėra taip baisu kaip galvojau, tačiau labiausiai nervina reabilitacija, kuri tik tik prasidėjo  :)

Agata Kristi kntga „N ar M“. Pirmasis mano skaitytas Agatos Kristi detektyvas, kur neieškoma žudiko. Šį kartą reikįjo išsiaiškinti kas yra šnipas. Žinoma, tie patys pakankamai primityvūs bajeriai ir bandymai nukreipti skaitytoją į lankas. Jei neskaitysite - sutaupysite šiek tiek laiko.

Dabar jau tikrai bijau to, kaip bus suorganizuotas Europos čempionatas. Gražios kalbos ir jau pirmąją dieną - sunkiai begalintis tapti blogesniu scenarijus. Surinkti iš žmonių po 10 Lt tik už tai, kad galėtų 3 dienom anksčiau įsigyti bilietus. Tiksliau, kad apskritai galėtų įsivaizduoti juos įsigiję. Realiai įsigijusių yra juokingai mažai. Juk jei problema būtų tik neveikiančioje sistemoje - visų bilietų niekas neišpirktų taip greitai?

Aišku, čia tik mano fantacijos, paremtos daugybe komentarų tiek basketnews.lt, tiek Facebook, tike kitur. Sako nebūna nieko be dalelės teisybės. O faktas yra tas, kad jau vasarį bilietus į Europos čempionatą turėjo labai daug žmonių. Jei tik turėjai bent mažiausią priėjimą iki federacijos rėmėjų - bilietus galėjai gauti. Ir tai ne tik rėmėjai, įsigyjantys po 100 bilietų į visas įmanomas Lietuvos rinktinės rungtynes, bet jų giminės, giminių draugai, giminių draugų draugai... Manau, kad tik dabar federacija suprato kad paprastiems sirgaliams nieko neliko ir nebežino ką daryti. Tiketa ir toliau aiškina, kad jų sistema veikia. Ar yra tokių, kurie šiandien ryte atsidarė puslapį ir nematė klaidos pranešimų? Per pirmas 3 valandas nesugebėjau nusipirkti bilietų. Ėjau iki parduotuvės, kur yra jų kada. PRieš mane stovėjo 4 žmonės ir po 1,5 valandos nusipirkau bilietus į silpniausią pogrupį. Mano svajonė patekti į bent vienas Lietuvos rinktinės rungtybes neišsipildė. Tebūnie.

Prieš čempionatą visi stebėjosi - kodėl tokie pigūs bilietai į Lietuvos rinktinės rungtynes? O gal pigūs bilietai buvo padaryti sąmoningai norint juos pigiau parduoti saviems dar iki oficialaus bilietų platinimo starto? Paskaičius žmonių komentarus ir tai ką patyriau šį rytą - man tokia teorija dabar yra pati realiausia.